Tyrimo duomenimis, kitokie kritiniai susirgimai nerimą kelia žymiai mažesnei gyventojų daliai. Pavyzdžiui, Miokardo infarkto ar smegenų insulto ir jo sukeltų komplikacijų bijo tik po 10 proc. apklaustųjų. Maždaug po 8 proc. Lietuvos gyventojų labiausiai bijo susirgti išsėtine skleroze ir netekti regėjimo. Mažiausiai gąsdinanti kritinė liga apklaustiesiems pasirodė inkstų funkcijos nepakankamumas - ją paminėjo 2 proc. apklaustųjų.
Pasak Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovo dr. Romualdo Gurevičiaus, kasmet Lietuvoje vėžiu suserga apie 15 tūkst. asmenų.
"Nors tai yra 0,5 proc. gyventojų, tačiau ši liga klastinga ir gąsdinanti, susirgus pavojus gyvybei vienas didžiausių. Be to, jos gydymas kainuoja nežmoniškai daug. Tačiau dažniausia mirties priežastimi Lietuvoje išlieka širdies ir kraujagyslių ligos. Deja, sergančiųjų amžiaus statistika nėra guodžianti - kritinėmis ligomis serga vis daugiau jaunų, darbingo amžiaus žmonių", - sako R. Gurevičius.
Siekdami išvengti papildomų išlaidų susirgus, dažniausiai nuo kritinių ligų draudžiasi 31-50 metų miesto gyventojai, dirbantys ne fizinį darbą, rodo draudimo bendrovės "Seesam" duomenys.
Draudimas nuo kritinių ligų apima miokardo infarkto, smegenų insulto, piktybinių navikų, inkstų funkcijos nepakankamumo, išsėtinės sklerozės, regėjimo netekimo ir vidaus organų transplantacijos rizikas.
