„Keli iš naujai aptiktų genų dalyvauja imuninės sistemos veikloje, keli – susiję su kitomis autoimuninėmis ligomis, kurių eiga yra panaši: imuninė sistema pradeda atakuoti visiškai sveikas organizmo ląsteles, o ne svetimkūnius“, – sako Oksfordo universiteto profesorius Peteris Donnelis.
Jo kolega iš Kembridžo universiteto Klasteris Kompstonas priminė, jog, nepaisant to, kad apie genetines išsėtinės sklerozės priežastis jau buvo žinoma, mokslininkai vis nesutarė, kas vaidina svarbiausią vaidmenį šios ligos vystymosi eigoje.
Šio tyrimo metu mokslininkai panaudojo naują metodą, vadinamą genomo skenavimu, kuris skirtas paciento DNR ieškoti anomalijų, galimai susijusių su konkrečia liga. Naudodami šį metodą, mokslininkai apdorojo beveik 10 000 išsėtine skleroze sergančių žmonių genomus bei daugiau nei 17 000 sveikų žmonių genomus.
Šiuo metu iš viso nustatyti 57 genai, kurių mutacijos gali sukelti išsėtinę sklerozę.
Mokslininkų teigimu, tiksli informacija apie išsėtinės sklerozės atsiradimą ir vystymąsi padės sukuri veiksmingesnių būdų kovoti su šia liga.
