SAM pabrėžia, kad degalinės, kiti mažmeninės prekybos tinklai galėjo iki šiol ir gali toliau prekiauti maisto papildais, medicinos prietaisais, tvarsliava (straipsniuose spaudoje tai apibendrinama terminu „vaistinių prekės“).
Pagal galiojančią tvarką dabar yra ribojama tik mažmeninė prekyba vaistais. Vaistais galima prekiauti tik vaistinėse. Vaistinėse taip pat leidžiama prekiauti vaistinių prekėmis: maisto papildais, medicinos prietaisais ir kitais produktais, skirtais gyventojų sveikatos stiprinimui ir išsaugojimui, ligų prevencijai, taip pat asmens higienai ir kūno priežiūrai skirtomis prekėmis. Tačiau vaistinėse negalima parduoti prekių, kurios nėra skirtos gyventojų sveikatos stiprinimui ir išsaugojimui, ligų prevencijai.
Prekėmis, kurios nėra vaistai (pleistrai, tvarsliava, maisto papildai (įskaitant ir vitaminus) galėjo ir dabar gali prekiauti įvairios parduotuvės, įskaitant ir degalines. Plėsti prekių asortimentą – kiekvienos prekybos įmonės vidaus politikos reikalas. Jei įmonė nori prekiauti maisto papildais, ji turi turėti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą (tai taikoma ir vaistinėms).
Taip pat SAM informuoja, kad numatoma leisti parduoti nereceptinius vaistus, įtrauktus į sveikatos apsaugos ministro nustatytą sąrašą, kitose mažmeninės prekybos vietose. Šiuo metu dar derinama kokios parduotuvės galėtų prekiauti nereceptiniais vaistais, svarstomos ir kitos detalės, pavyzdžiui, kokias sąlygas turėtų atitikti vaistų pardavimo vietos, kad tokia prekyba ne vaistinėje būtų saugi.
Lietuva ne vienintelė, siekianti įdiegti tokią praktiką. Yra ne viena ES šalis, kurioje leidžiama parduoti nereceptinius vaistus ne vaistinėje. ES šalys yra nusistačiusios skirtingus reikalavimus. Pavyzdžiui, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose yra nustatytas konkretus nereceptinių vaistų sąrašas. Tai augaliniai vaistiniai preparatai, homeopatiniai vaistiniai preparatai, nereceptiniai vaistiniai preparatai nuo kosulio, kuriuos leidžiama parduoti ne tik vaistinėse.
Kontrolės mechanizmus valstybės nustato, siekdamos užtikrinti, kad būtų parduodami tik kokybiški ir saugūs vaistai.
Įžvelgia pavojų
Tiesa, yra ir mąstančių skeptiškai.
Antakalnyje Vilniuje esančios vaistinės vedėja Rasa Keraitė mano, kad medicininių preparatų pardavinėjimai degalinėse gali ne padėti, o smarkiai pakenkti žmonių sveikatai.
„Neigiamai žiūriu į tai, nes turiu daug svarbių argumentų. Pirmiausia, tai yra vaistai, o ne maisto prekė ar degalai. O tarp vaisto ir nuodo - labai mažas skirtumas, siaura riba. Ir jeigu žmogui leidžiama nusipirkti vaistų bet kur, be jokios konsultacijos, vadinasi, einam prie tokios sistemos, kai žmogus gali save ir apnuodyti. Nes visokių yra žmonių, kurie ne tik gydymo tikslais gali nusipirkti vaistų.
Manau, kad tokiu leidimu gali pasinaudoti ta žmonių grupė, kurie vaistus vartos neracionaliai. Taip, mes palengvinam žmogui įsigijimo procesą, bet jeigu reikia vaistų, juk yra budinčios vaistinės. Net ir maisto papildus pardavinėti yra blogai, nes per didelis jų vartojimas, gali sukelti neigiamą poveikį sveikatai. Papildai yra maisto papildymas, o ne jo pakaitalas. Labai svarbu, kad tokius preparatus rekomenduotų profesionalas“, - sako ji.
Vaistinės vedėjos teigimu, Sveikatos apsaugos ministerijai priėmus tokį vaistų pardavimų modelį, farmacijos srityje žengiamas žingsnis atgal.
„Dabar kalbame apie farmacinę rūpybą, kad reikia žmones daugiau konsultuoti apie vaistų suderinamumą. O prekyba vaistais degalinėje - ėjimas priešinga linkme. Jau minėjau, kad yra budinčios vaistinės, jose bet kada gali įsigyti vaistų. Tad degalinėse jais prekiauti tikrai nėra prasmės“, - pabrėžė ji.
