Trys alkoholio poveikio stadijos, kurias pereina visi: pasitikrink, kurioje esi tu

 (471)
Neseniai vienas jaunas vyras pasiskundė, kad ankstyvoje jaunystėje po audringo vakarėlio, kuriame alkoholis liejosi laisvai, gan greitai atsistatydavo, tačiau po kelerių stažo metų pradėjo jausti, kad organizmui susitvarkyti su alkoholio poveikiu darosi vis sunkiau.
Alkoholis
Alkoholis
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Pasirodo, organizmo reakcijos pokytis į alkoholį – natūralus dalykas. Kiekvienas alkoholį vartojantis žmogus iš esmės pereina tris stadijas. Nuo to, kurioje stadijoje konkrečiu gyvenimo etapu jis yra, priklauso, kaip jis jaučiasi ir kokį poveikį jam turi alkoholis.

Trys alkoholio poveikio stadijos

Pasak toksikologo, psichoterapeuto Tomo Viliaus Kajoko, žmogaus reakcija į bet kokią cheminę medžiagą gyvenimo eigoje keičiasi. Tai natūrali savybė. Mūsų jautrumas nulemtas tiek aplinkos, tiek paveldimumo, todėl vienus žmones alkoholis ramina, kitus aktyvina, trečius provokuoja konfliktams.

Trys alkoholio poveikio stadijos, kurias pereina visi: pasitikrink, kurioje esi tu
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Žmogaus savijauta priklauso nuo to, kurioje stadijoje žmogus yra, kadangi kiekvienoje iš jų alkoholis atlieka kitokią funkciją. Pirmoje stadijoje alkoholis yra daugiau slopinanti ir raminanti medžiaga, antrojoje – euforizuojanti, trečiojoje – išjungianti ir nuskausminanti. Ne veltui stažą turintys girtuokliai ilgisi jaunystėje buvusio „skaistuoliško“ gėrimo, kai alkoholis „veždavo“, nuramindavo, atpalaiduodavo. Deja, šis poveikis nesikartoja, nes organizmo sistemos yra pasikeitusios.

„Mūsų smegenų reakcija į alkoholį keičiasi priklausomai nuo trijų pagrindinių etapų, kuriuos pereina kiekvienas alkoholio vartotojas. Kuo ilgiau ir kuo didesnėmis dozėmis žmogus geria, tuo ryškesni visų jo organizmo sistemų antriniai pokyčiai. Reaguodamos į nuolatinį alkoholio buvimą mūsų mityboje, jos „nusikalibruoja“ į naują nulinį tašką, taigi jos pradeda veikti remdamosi kitokiu atskaitos tašku. Dėl to negerdamas žmogus tampa dirglesnis, irzlesnis, o išgėręs alkoholio yra „normalesnis“ nei negėręs. Kai kuriems žmonėms reikia išgerti gerokai daugiau, kad jie pasijustų normaliai, todėl net daug išgėrę jie lieka santykinai blaivūs ir laikosi ant kojų. Tokie žmonės džiūgauja, kad yra labai atsparūs alkoholiui, nors iš tiesų jų organizmas jau smarkiai išsiderinęs“, - aiškino pašnekovas.

Bene nemaloniausia trečioji – išsekimo ir lėtinio nuovargio – stadija, kai visose organizmo sistemose ima vyrauti stresinis atsakas į alkoholį. Žmogus patiria stresą tiek gerdamas alkoholį, tiek negerdamas. Net medžiagų apykaita persitvarko taip, tarsi būtų nuolatinė streso būsena.

„Neturėtų stebinti, kad ilgainiui sendami žmonės darosi mažiau atsparūs vienokiam ar kitokiam poveikiui. Kitas dalykas, kad tolerancijos alkoholiui sąvoka dažnai vartojama klaidingai. Kai žmonės pasiekia stadiją, kai gali išgerti didesnį alkoholio kiekį visiškai nenusigerdami, tai rodo, kad jų tolerancija alkoholiui išaugusi. Tačiau kai kitą dieną jie blogai jaučiasi, mano, kad ji kaip tik pablogėjusi. Tačiau natūralu, kad jei tu daugiau išgeri, jautiesi blogiau. Žmonės alkoholį matuoja ne išgertu kiekiu, o poveikiu. Pavyzdžiui, jaunystėje žmogui užtekdavo išgerti taurę ar dvi, kad jam būtų linksma ir smagu. Dabar jis išgeria butelį vyno ar daugiau ir skundžiasi, kad blogai jaučiasi“, - teigė medikas.

Trys alkoholio poveikio stadijos, kurias pereina visi: pasitikrink, kurioje esi tu
© AFP/Scanpix

Naujos gėrimo mados

Nors pirminis alkoholio poveikis – raminamasis, dalis žmonių išgėrę tampa konfliktiški. Kodėl? Pasak mediko, egzistuoja tam tikro tipo, paveldimo per vyriškąją liniją, žmonės. Paprastai jie pradeda gerti gana anksti – iki 20 metų. Šie žmonės išgėrę tampa pikti, priekabūs, patenka į keblias situacijas, t. y. arba jie patys ką nors primuša, arba juos kas nors primuša. Tačiau paprastai alkoholis žmogų piktesniu daro antroje arba trečioje stadijoje. Taip iš esmės pasireiškia alkoholio stoka.

„Reikia prisiminti, kad tai, kaip mes elgiamės su savimi ir aplinka, priklauso ne nuo tiesioginio alkoholio poveikio. Jis tiesiog nuima kaltės ir atsakomybės varžtus. Nė vienoje šalyje padarius nusikaltimą alkoholis nėra lengvinanti aplinkybė, nors priklausomybė nuo alkoholio vadinama liga. Sergančiuosius psichikos ligomis paprastai gydo priverstinai, tačiau vargiai gydytų vairuotoją, kuris keturis kartus pagautas girtas prie vairo. Motyvai, kodėl žmonės geria alkoholį, patys įvairiausi, nes alkoholis veikia labai skirtingas neuromediatorių sistemas. Vieni žmonės geria, nes jie nerimauja, kiti liūdi, treti per daug nesusimąsto apie tai, nes geriama jų aplinkoje. Alkoholis dėl savo cheminių savybių ima palaipsniui stimuliuoti malonumo-paskatos sistemą, todėl po tam tikro laiko žmogus pajunta, kad alkoholis ne tik skanus gėrimas, bet ir puiki priemonė apsvaigti – šis apsvaigimas susijęs su dopamino ir serotonino hormonų stimuliacija“, - pasakojo T. V. Kajokas.

Jei žmogui, išgėrus alkoholio, pasidaro bloga, jį pykina, tai reiškia, kad jo organizmo sistemos nespėja sureaguoti į dėl alkoholio pasikeitusią situaciją, tačiau kai jis išsiblaivo, viskas vėl atsistoja į savo vietas. Tačiau jei žmogus geria ne pirmus metus, yra išmokęs gerti, išmokęs į alkoholį reaguoti savo smegenis, jo organizmo sistemos taip greitai neatsistato, kadangi jos pasižymi inertiškumu. Toks žmogus kitą rytą pabudęs jaučiasi lyg vis dar būtų girtas, tarsi iš vakaro būtų gėręs daugiau nei iš tiesų.

„Paradoksas – kitą dieną žmogus turi išgerti tam, kad geriau jaustųsi. Tai rodo, kad jis patiria alkoholio stoką, o 50 g gėrimo užpildo šį neuromediatorinį vakuumą. Pradžiai to užtenka, bet kiekvieną kartą žmogus pagiriojasi 15-20 min ilgiau. Ir kai galiausiai jis persirita per 3-4 paras, patenka į vadinamąją deficitinę gėrimo stadiją, kai iš esmės geriama ne todėl, kad gali pasijusti gerai, bet todėl, kad nesijaustų labai blogai. Tokie žmonės paprastai jau neišsiverčia be vienokios ar kitokios medikų pagalbos. Dar iki trijų parų, t. y. žmonės, kurių užgėrimai trunka iki trijų parų, grieždami dantimis, bet dar eina į darbą – pagiriojasi, prakaituoja darbo vietoje, bet išsilaiko. Beje, tai klasikinis šiaurietiškas gėrimo būdas.

Pastaruoju metu daugėja žmonių, kurie geria iš pirmo žvilgsnio ne itin daug – 2-3 taures vyno per dieną, bet kasdien. Tai laikoma nauju gėrimo būdu. Jie ne visada aiškiai supranta, kas su jais darosi, kai ima prakaituoti, sutrinka jų miegas. Mat nors jie nesijaučia apsvaigę, organizmas patiria didžiulį stresą. Kai tokie žmonės nustoja vartoti alkoholį, po dviejų savaičių jų sveikata susitvarko. Taip pat vis daugiau pacientų ateina jau su 2-3 metų gėrimo stažu – maždaug po butelį vyno kasdien. Darbe jie sugeba išsilaikyti, nes dažniausiai geria po darbo. Tai dažna žurnalistų, teisininkų, gydytojų, policininkų, mokytojų bėda. Tokie žmonės be pasekmių sugeba dirbti net iki 10 metų, tačiau vėliau turi arba susilaikyti nuo alkoholio, arba iškrenta iš savo aplinkos“, - teigė T. V. Kajokas.

Kaip pagreitinti prasiblaivinimo laiką

Trys alkoholio poveikio stadijos, kurias pereina visi: pasitikrink, kurioje esi tu
© Corbis

Fiziologinį alkoholis neveikia tik vieno organo, ir kol kas nežinoma, kodėl. Tai inkstai. Visiems kitiems jis daro žalą – kepenims, kasai, širdžiai, kraujagyslėms, plaučiams, smegenims, periferiniams ir centriniams nervams, regai ir pan. Tuo tarpu pykinimas padauginus alkoholio dažniausiai atsiranda ne dėl kasos ar kepenų pažeidimų, nors stiprius gėrimus vartojantys žmonės dažnai turi tokių problemų, o dėl smegenų dirginimo. „Geriantys žmonės labiausiai jaudinasi dėl kepenų, tačiau dažnai nukenčia galva“, - pabrėžė medikas.

Paprastai teigiama, kad vyras neturėtų išgerti daugiau 2 gryno alkoholio vienetų su valandos pertrauka per dieną, moteris – vieno vieneto. „Toks kiekis laikomas saugiu ir galbūt net naudingu sveikatai. Vienas vienetas – 10 g gryno spirito arba apie 120 ml vyno. Butelis alaus dažniausiai jau turi 2,5 vieneto. Taip pat yra kita riba, įspėjanti apie žalą. Moterims tai daugiau nei 2 vienetai per dieną arba 14 vienetų per savaitę, vyrams – 3 vienetai per dieną ir 21 vienetas per savaitę. Ir jokiu būdu neturėtų būti per trumpą laiką išgeriami 4-5 vienetai moterims arba 6-7 vienetai vyrams. Taigi jei visą savaitę ar dvi savaites negeriama, tai nereiškia, kad visą sutaupytą alkoholio kiekį galima išgerti per vakarą ar savaitgalį“, - įspėjo toksikologas.

Trys alkoholio poveikio stadijos, kurias pereina visi: pasitikrink, kurioje esi tu
© Shutterstock nuotr.

Paklaustas, ar po rimto išgėrimo vakare galima sėsti prie vairo ryte, pašnekovas teigė, kad funkcinis smegenų gebėjimas atsistatyti yra daug spartesnis nei alkoholio skaidymas organizme. Formaliai žmogus jaučiasi prasiblaivęs, tačiau jo kraujyje alkoholio gali būti gerokai daugiau nei leidžia įstatymas. Mat kepenys neskaido daugiau nei 20 ml gryno alkoholio per valandą, t. y. reguliariai geriančio žmogaus kepenys per valandą gali suskaldyti apie 50 ml degtinės, negeriančio žmogaus – 10-15 ml. Taigi jei žmogus nėra užkietėjęs girtuoklis, butelį degtinės jo organizmas skaldys visą parą. Be to, sutrinka subjektyvūs pojūčiai. Žmonės, kurie išgėrę sėda prie vairo, paprastai mano, kad yra pakankamai blaivūs. Ir kuo dažniau geriama, tuo mažiau galima pasikliauti šiuo jausmu. Pagaliau neuromediatorių sistemos, lemiančios mūsų nervų sistemos būklę, taip išsibalansavusios, kad mes vis dar kitaip suvokiame erdvę.

„Dauguma būdų, kaip greičiau išsiblaivyti, yra mitai, nes mes vis tiek blaivomės tam tikru greičiu. Per plaučius ir su šlapimu pasišalina tik mažoji dalis alkoholio, organizmui reikia jį suskaidyti. Tačiau jei geriant valgoma, manoma, kad kepenys šiek tiek apsaugomos ir joms lengviau skaidyti alkoholį. Kad procesas vyktų sėkmingiau, maiste turėtų būti daug angliavandenių. Alkoholio skilimą stabdo parūgštėjusi terpė, todėl jos šarminimas mineraliniu vandeniu arba tiesiog didesni skysčių kiekiai padeda sumažinti rūgštingumą. Taigi jei žmonės geria mažiau koncentruotą alkoholį arba kartu išgeria daugiau skysčių, jie jaučiasi geriau.

Dažnai nuo apsinuodijimo alkoholiu siūloma raugintų kopūstų sriuba nors yra rūgšti, tačiau visi gėrimai, kuriuose yra daug suskilusių terpių, apsaugo ląsteles. Taigi visokius bizalus, raugalus, sultinius geriantys žmonės kaip ir pataiko į koją su logika, kad skysčiai neturėtų būti gėli. Jie turėtų būti arba sūrūs, arba saldūs. Metaboliniu požiūriu pastarieji net geriau – pavyzdžiui, saldžios apelsinų sultys, saldi arbata“, - patarė T. V. Kajokas.

Nuostata, kad savijautai kenkia skirtingų alkoholio rūšių maišymas, pasak pašnekovo, taip pat mitas. Tiesiog maišantieji gėrimus išgeria daugiau, nes būna jau nusiteikę prisigerti. Pavyzdžiui, jei žmogus per vakarą išgeria 4-5 bokalus alaus, po to prideda vyno ar degtinės, susidaro mažiausiai 15-20 gryno alkoholio vienetų, o kitą kartą – ir 40. Natūralu, kad kitą dieną jis jausis blogiau.

Kodėl išgėręs žmogus padaro tai, ko nebūtų padaręs blaivus

Pasak Vilniaus priklausomybių ligų centro psichologo Vytauto Jurkuvėno, žmogaus elgesys išgėrus keičiasi todėl, kad jis daug sunkiau kontroliuoja savo impulsus.

„Alkoholis dažnai nuima „stop“ mygtuką. Mes visi išgėrę daugiau kalbame, daugiau pasakome ar padarome. Tai liečia tiek smulkmenas, tiek svarbius padarinius. Daug nusikaltimų padaroma apsvaigus nuo alkoholio, nes jis prideda drąsos ir susilpnina kritinį mąstymą. Jei mes būtume blaivūs, įvertintume visas pasekmes, o apsvaigę sunkiau galime apie jas galvoti. Jei žmogus dar turi ir agresijos kontrolės problemą, šeimoje prasideda smurtas, kadangi alkoholis šią kontrolę dar labiau sumažina. Šias abi problemas galima spręsti, bet žmonės, jas turintys, dažniausiai nenori to daryti, kol nepriverčia pasekmės. Pavyzdžiui, šeimos nariai gali gąsdinti, kad paliks, bet iš tiesų jiems taip pat labai sunku išeiti. Kai jau žmogus patenka į policiją, netenka žmonos, vaikų, priklausomybė paprastai būna pakankamai pažengusi. Kita vertus alkoholis ir smurtas nebūtinai būna kartu. Alkoholikas gali ir nesmurtauti šeimoje“, - teigė V. Jurkuvėnas.

www.DELFI.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Sveikatos naujienos

Nustebsite, kas bus, jei visą vasarą kasdien suvalgysite po porciją ledų (57)

Ledai – bene populiariausias vasaros pirkinys, be kurio sunku ištverti kaitrią dieną. Tačiau jei jais piktnaudžiausite, sezono pabaigoje užlipę ant svarstyklių būsite nemaloniai nustebinti. Kaip to išvengti?

Greitieji sveikatos testai nepakeis gydytojo konsultacijos (2)

Namų sąlygomis atliekami greitieji sveikatos testai gali padėti diagnozuoti infekcines ligas, alerginius ar net vėžinius susirgimus, LRT RADIJUI teigia Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Evelina Maziliauskaitė.

Šiurpą keliančioje saloje 40 metų siūlė protu nesuvokiamą pramogą (29)

Niujorko Bruklino rajone esanti Coney sala, vadinta „Amerikos žaidimų aikštele“, dvidešimtajame amžiuje buvo vieta, kur buvo galima pamatyti nuostabiausių ir keisčiausių dalykų: nykštukų, laukinių gyvūnų, barzdotą moterį.

Kaip visam laikui atsikratyti „liulančio“ kūno (48)

Vasara priverčia atidengti daugiau kūno, nors nebūtinai visomis formomis didžiuojamės. Judesio studijos ENSO trenerės Eglės Afanasjevos klausėme, kaip atsikratyti karančios odos, liulėjimo ir tešlėjimo.

Paprastas testas, kuris gali įspėti apie Alzheimerio ligą (35)

Alzheimerio liga sergantys žmonės savo tapatybės dalis renka iš atskirų fragmentų ir mato iškreiptą vaizdą. Ši sudėtinga ir progresuojanti liga dažniausiai glūdi žmoguje 20 ar net 30 metų iki pirmųjų simptomų.