Kaip rašo CNN, viso pasaulio mokslininkai tiria žaliosios arbatos ekstraktus, jų komponentus, aiškinasi, ar jie pajėgūs sumažinti įvairių ligų, pvz., vėžio, Alzheimerio ligos, grėsmę, sureguliuoti cholesterolio lygį, kraujospūdį.
Įrodymų mažoka, visgi naujausi tyrimai rodo – komponentas epigallocatechin-3-gallate (EGCG) gali pagerinti smegenų funkciją.
Gerina smegenų veiklą
„Daugelis viena ar kita forma vartoja žaliosios arbatos ekstraktą, taigi mums buvo įdomus jo poveikis smegenims“, – teigė profesorius neuropsichiatras Stefanas Borgwadtas.
2014 m. jo komanda atliko tyrimą: 12 savanorių per nosį įtraukė vieno–dviejų žaliosios arbatos puodelių kiekį atitinkantį ekstrakto kiekį. Norėta, kad liežuvis nejustų ekstrakto skonio. Po mėnesio ekstrakto vartojimo per nosį pastebėta, kad pagerėjo smegenų dalis, atsakinga už trumpalaikę atmintį.
„Žalioji arbata pagerino sveikų žmonių atmintį“, – sakė S. Borgwadtas ir pridūrė, kad tyrimas – mažos apimties, tačiau rezultatai – daug žadantys.
Po šio tyrimo padidėjo susidomėjimas žaliąja arbata, imta aiškintis, ar ji galėtų būti veiksminga, gydant tam tikrus neurologinius ar psichinius sutrikimus.
„Galimi smegenų plastiškumo pokyčiai“, – teigė mokslininkė Mara Dierssen. Šiuos pokyčius būtų galima pasitelkti, gydant Alzheimerio ligą. M. Dierssen ypač domina Dauno sindromo gydymas.
„Žmonės galvoja, kad sergančių Dauno sindromu neįmanoma išgydyti, nes ši liga sudėtinga“, – sakė mokslininkė. Ir vis tik ji turi vilties.
Dauno sindromas – genetinė liga, manoma, kad kasmet pasaulyje gimsta 3000 – 5000 ja sergančių vaikų.
Sergant Dauno sindromu, ląstelėse yra daugiau genų ir gaminama daugiau baltymų, o to rezultatas – fiziniai ir intelektualiniai sutrikimai, dėl to sumažėja raumenų tonusas, suplokštėja veidai, pasidaro kreivos akys, atsiranda mokymosi sutrikimų.
Kaip aiškino mokslininkė, jos komanda aiškinosi, ar iš genų pertekliaus kuris nors daro didesnę įtaką ligos eigai. Tyrėjai išsiaiškino, kad toks genas yra DYRK1A. „Šis genas sukelia daug neurologinių ir fizinių Dauno ligos simptomų“, – teigė M. Dierssen.
Kontroliuojant šio geno aktyvumą ir jo gaminamus baltymus mokslininkams pavyko sumažinti kognityvių ligos simptomų. Čia mokslininkams ypač pravertė žaliojoje arbatoje randamas komponentas EGCG.
Žaliosios arbatos potencialas
M. Dierssen tyrėjų komanda tyrė, kaip EGCG gali sumažinti Dauno ligos simptomus jų 87-iems tiriamiesiems, sergantiems Dauno liga. Pusei grupės metus laiko davė piliulių su minėtu komponentu, kitai pusei tiriamųjų davė placebą. Visi tiriamieji buvo lavinami ir kognityviai.
Grupės, kuri vartojo piliules su EGCG, regimosios atminties testo rezultatai buvo geresni, taip pat ir gebėjimai kontroliuoti reakcijas, gebėjimai planuoti, skaičiuoti. Smegenų tyrimai parodė, jog pagerėjo nervų ląstelių junglumas, pagerėjo ir už kalbą atsakingo smegenų dalies funkcionavimas.
„Tai rodo, kad galima ydyti Dauno sindromą farmokologiškai“, – reziumavo M. Dierssen. Kai kurie pacientai piliulių poveikį jautė dar pusę metų po tyrimo.
„Šis tyrimas patvirtina, kad ekstraktas yra veiksmingas. Reikia išsiaiškinti, ar teigiamas poveikis pasireiškia gydant tik Dauno sindromą, ar apskritai visas smegenų ligas“, – teigė S. Borgwadtas.
Dierssen pabrėžia, kad piliulės su ekstraktu nėra vaistas nuo ligos, kadangi visų ligos sukeltų neurologinių pokyčių neįmanoma išgydyti. „Mes įsitikinome, kad galime pagerinti funkcionalumą“, – teigė ji.
S. Borgwadtas pridūrė, jog būtų pernelyg optimistiška tikėtis, kad piliulės su ekstraktu taps vaistu nuo ligos.
„Tikėkimės, kad eksperimentinio tyrimo teikiamą viltį patvirtins didesnio masto tyrimai“, – sakė profesorius Davidas Nuttas.
Specialistai pabrėžia, kad vien žaliosios žaliosios arbatos gėrimas nepadės.
Tolimesni mokslininkų planai – tirti žaliosios arbatos komponento poveikį vaikams, kadangi kuo jaunesnis žmogus, tuo didesnė tikimybė padaryti poveikį smegenims.
Mokslininkai susidomėjo ir žaliosios arbatos poveikiu kitoms neurologinėms ligoms, planuojama atlikti daugiau tyrimų.
