Tie patys vaistai, o kaina skiriasi kelis kartus: ko nežino pirkėjai

 (85)
Vaistų rinkoje konkurencija yra silpna. Teisinis reguliavimas riboja analogiško poveikio bei kokybės, bet pigesnvaistų patekimą į rinką, sudaro palankias sąlygas konkurentams keistis komerciškai jautria informacija.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Rinkos dalyviai neskatinami konkuruoti kainomis, o brangūs vaistai ir toliau sėkmingai šmėžuoja vaistinių lentynose. Be to, skaičiuodama kompensuojamąją kainą Lietuva permoka Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) bei pacientų sąskaita.

Tokias išvadas Konkurencijos taryba padarė 2016 m. atlikusi kompensuojamųjų vaistų rinkos tyrimą.

Vaistų rinka turi savo specifiką. Naujo vaisto (kuris vadinimas originaliu, patentiniu, etiniu ar inovaciniu) gamintojas atėjęs į rinką, kaip grąžą už investicijas gauna patentu apsaugotas išimtines teises veikti rinkoje iki 20 ir daugiau metų. Šiuo laikotarpiu gamintojo vaistas iš esmės nesusiduria su jokia konkurencija, dėl to vaistų kainos yra palyginti aukštos.

Pasibaigus vaisto patentinės apsaugos laikotarpiui, į rinką turi teisę įeiti vaistai konkurentai – generiniai vaistai. Įrodymais pagrįsta medicina teigia, kad generinio vaisto veiklioji medžiaga, forma, vartojimo būdas yra toks pat kaip ir originaliojo. Kokybė, efektyvumas, saugumas yra analogiškas originaliam. Generinis vaistas įregistruojamas ir jį leidžiama platinti rinkoje, jeigu savo cheminėmis ir biologinėmis savybėmis jis prilygsta originaliam.

Valstybės stengiasi pasinaudoti generinių vaistų konkurencijos sukuriama nauda, kadangi ji reikšmingai sumažina vaistų kainas, PSDF bei pacientų išlaidas, didina vaistų įvairovę. Europos Komisijos atlikti skaičiavimai rodo, kad generinių vaistų gamintojai vaistus rinkai pateikia vidutiniškai 25 proc. mažesne kaina palyginti su originalių vaistų. Praėjus 2 metams nuo patekimo į rinką, generiniai vaistai yra vidutiniškai 40 proc. pigesni už originalius vaistus palyginti su ankstesne jų kaina.

Deja, Lietuvoje generinių vaistų konkurencija nėra išnaudojama valstybės ir pacientų naudai. Priešingai – ilgus metus galiojanti ydinga vaistų kompensavimo sistema naudinga rinkos žaidėjams: lengva prognozuoti konkurentų veiksmus, patiri menkesnę riziką, išlieki rinkoje su kelis kartus aukštesne kaina nei ji galėtų būti konkurencingoje rinkoje.

Tam tikra prasme sistema yra naudinga ir Sveikatos apsaugos ministerijai. Sistema stabili ir prognozuojama, vyksta bendravimas bei derybos su rinka, nekyla (arba itin retai) vaistų tiekimo sutrikimai. Ko reikia? Tik daugiau lėšų iš PSDF ir pacientų. Kiekvienais metais šiek tiek daugiau nei praėjusiais...Pavyzdžiui, 2015 m. iš PSDF biudžeto prireikė 198 mln. eurų, pacientai iš savo kišenės atseikėjo 52 mln. eurų. 2016 ir 2017 m. PSDF lėšos šias ribas perkopia keliolika procentų.

Konkurencijos tarybos tyrimas siūlo ne išleisti daugiau pinigų, bet juos leisti efektyviai. Kaip tai padaryti? Pasinaudoti kainų konkurencija. Tačiau tam reikia iš esmės keisti Vyriausybės bei Sveikatos apsaugos ministerijos vaistų kompensavimą reglamentuojančius teisės aktus.
Šiuo metu generinis vaistas, siekiantis patekti į rinką (kompensuojamųjų vaistų kainyną), turi gerokai pavargti – jis turi kainuoti net 50 proc. mažiau nei rinkoje jau esantis. Nes, pavyzdžiui, „tik“ 49 proc. pigesni vaistai į rinką nepatenka ir tokiu būdu vaistams, kurių patentinė apsauga pasibaigusi, konkurentų neatsiranda.

Patekęs į kainyną, vaisto gamintojas jau gali atsipūsti – teisinis reguliavimas ir jo taikymo praktika, lyg kaip tyčia, saugo kainyne esančius kelis kartus brangesnius nei konkurentų vaistus nuo iškritimo. Tai įrodo pigiausių ir brangiausių analogiškų vaistų (vaisto kainos dalies tenkančios tam pačiam veikliosios medžiagos kiekiui bei tam pačiam veikliosios medžiagos kiekiui pakuotėje) faktinės kainos skirtumas, kuris siekia net 6 kartus. Analogiško poveikio ir kokybės vaistų gamintojo deklaruojamos kainos skiriasi net iki 9 kartų. Kokioje kitoje rinkoje tai įmanoma? Tačiau vaistai lieka rinkoje ir yra kompensuojami.

Be to, PSDF lėšomis dengiamos vaisto kainos apskaičiuojamos būtent pagal vaistų gamintojų deklaruojamas, o ne faktines kainas. Deklaruojamos kainos nuo faktinių skiriasi iki 2 kartų, taigi iš esmės yra butaforinės. Toks apskaičiavimo būdas suteikia galimybę rinkos žaidėjams manipuliuoti kompensuojamųjų vaistų sistema, o valstybė kompensuodama gerokai permoka.

Lietuva kainos kompensavimo skaičiavimui naudoja dar ir referencinių valstybių deklaruojamų kainų vidurkį. Ne bet kokių, bet post-sovietinių, kurių generinių vaistų kainų lygis yra bene aukščiausias Europoje. Kodėl referuojame į jas? Nes pragyvenimo lygis panašus į mūsų.
Taigi, gyvename kreivų veidrodžių karalystėje, kompensuojamų vaistų kainą skaičiuodami pagal kaimyninių kreivų veidrodžių karalysčių kainas, besidžiaugdami, kad mūsų karalystės kreivi veidrodžiai rodo ne ką didesnes kainas nei kaimyninių.

Dar viena priežastis, kodėl kompensuojamųjų vaistų kainų konkurencija yra silpna – per Sveikatos apsaugos ministeriją vyksta...rinkos dalyvių komerciškai jautrios informacijos mainai. Ministerijos administruojamame vaistų klasifikatoriuje skelbiama detali bei aktuali kompensuojamųjų vaistų kaininė informacija. Šią informaciją mato vaistų gamintojai-konkurentai.

Kadangi vaistų rinkos pasižymi ypač aukštu koncentracijos lygiu (daugumoje atskirų vaistų rinkų yra tik nuo 2 iki 4 konkurentų), tokios informacijos mainai sumažina ūkio subjektų savarankiškumą priimant kainodaros sprendimus bei paskatas konkuruoti kainomis, gali riboti naujų žaidėjų atėjimą į rinką.

Konkurencijos teisė draudžia komerciškai jautrios informacijos mainus, vykdomus tiesiogiai tarp konkurentų ar per verslo asociacijas. Už pažeidimą numatoma iki 10 proc. bauda nuo įmonės bendrųjų metinių pajamų. Ką daryti, jeigu tokią veiklą organizuoja valstybinė institucija?

Be abejo, vaistai nėra paprasta kasdieninio vartojimo prekė. Juos perkantys pacientai neturi specialių žinių apie vaisto poveikį, efektyvumą. Paciento apsisprendimui didžiulę įtaką daro specialisto – gydytojo ar vaistininko – rekomendacijos. Puiku, jeigu tos rekomendacijos objektyvios. Deja, tyrimai rodo, kad neretai ne.

Žiniasklaidoje pasirodo straipsniai, kuriuose garbūs gydytojai aiškina, kad generiniai vaistai yra prastesni vaistai, nes pigesni, neatitinka originalų. Pasak Ekonominio saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ekspertų, toks klaidinantis nuomonės formavimas pasitaiko, tačiau jis būdingas žemesnio pragyvenimo lygio valstybėse, kuriose gydytojai yra skatinami ar priklausomi nuo suinteresuotų gamintojų.

Kokią įtaką pacientų pasirinkimui daro vaistininkai? Praeitais metais atliktas Valstybės kontrolės tyrimas parodė, kad tik vienu iš 14 atliktų slaptų pirkimų vaistininkas tinkamai informavo pacientą apie mažiausiai kainuojantį vaistą. Juk kuo žemesnė vaistų kaina, tuo mažesnė priemoka ir vaistinės pelnas. Be to, parduoti brangesnius vaistus gali skatinti vaistininko darbo užmokesčio siejimas su vaistų apyvarta.

Taigi, pacientai paskendę vaistų migloje paprastai perka...bangesnį vaistą, nes nežino apie jo pakeičiamumą kitu ir tiki tuo, ką sako vaistininkai bei gydytojai. Pavyzdžiui, 2015 m. vieno populiariausių vaistų nebivololum, skirtų padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti, su 4,29 eurų priemoka buvo nupirkta 162 tūkst. pakuočių. Analogiško stiprumo ir kiekio, tik kito gamintojo nebivololum su 1,52 eurų priemoka buvo nupirkta vos 3,7 tūkst. pakuočių.

Tais pačiais metais vaisto clopidogrelum, skirto trombozės prevencijai, su 6,47 eurų priemoka buvo nupirkta virš 9 tūkst. pakuočių, o su 0,68 eurų priemoka nupirktų pakuočių skaičius neperkopė nė 2 tūkstančių.

Ar yra išeitis? Taip. Būtina skatinti vaistų kainų konkurenciją; kompensuojamos kainos skaičiavimui taikyti faktines, o ne butaforines kainas; nedelsiant panaikinti rinkos dalyvių galimybes sužinoti informaciją apie konkurentų taikomas kainas. Be abejo, reikia skirti dėmesio ir pacientų informavimui apie jų galimybę rinktis mažiau kainuojančius, bet analogiškos kokybės ir efektyvumo vaistus.

Ar pasinaudosime kitų valstybių gerąja patirtimi (pvz., aukcionais, kurie ne tik suintensyvina konkurenciją, bet ir neleidžia vaistinių tinklams pasinaudoti rinkos galia sprendžiant, koks vaistas atsiras „ant lentynos“) priklauso nuo sveikatos politikų valios, kompetencijos bei gebėjimo blaiviai vertinti farmacijos pramonės užuominas apie tai, kad intensyvi konkurencija bei mažėjančios vaistų kainos gali sutrikdyti vaistų tiekimą.

Farmacijos pramonė konkurencijos nenori. Nieko nuostabaus ir nieko naujo. „Šiek tiek konkurencijos nepakenks“ – daugiau nei prieš 100 metų pasakė Amerikos pramonės ir finansų magnatas J. P. Morgan, paklaustas, negi jam nepatinka konkurencija. Konkurencija yra rizikingas žaidimas: laimėsi arba būsi nugalėtas kovos lauke – rinkoje. Kam tai gali patikti?

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Sveikatos naujienos

A. Veryga griežtai pasisakė dėl abortų draudimo (96)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) deleguotas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako nepritariantis abortų draudimui ir tikina, kad iš jo tokių iniciatyvų tikrai nebus.

Atrado dar vieną priežastį, galinčią sukelti krūties vėžį (2)

Didesnis krūtų audinio tankis didina riziką išsivystyti krūties vėžiui, rodo naujo mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai. Ir tai yra didesnis rizikos veiksnys nei šeimoje jau buvę krūties vėžio atvejai, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“.

Keista nauja sekso mada, kurios geriau nebandyti (77)

Meilės migla. Skamba kaip kokie erotiški kvapai, kuriuos galima pasiimti prie kasos sekso prekių parduotuvėje, ar ne? Bet čia ne apie tai.

Vis daugiau žmonių savo noru pasidaro šį testą: kam didžiausia rizika užsikrėsti (7)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenims, pernai savo noru dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos pasitikrino beveik 14,5 tūkstančio gyventojų ir tai dvigubai daugiau nei prieš penkerius metus (2012 m.).

Kas savaitę – po vaiką: nauja traumų statistika kelia nerimą (14)

Vidutiniškai net 207 vaikai 2015 m. kasdien dėl patirtų traumų buvo gydyti Lietuvos ambulatorinėse gydymo įstaigose, 20 susižalojo taip, kad pateko į ligonines, dėl patirtų sunkių sužalojimų kas savaitę mirdavo bent vienas vaikas, o neįgalumas dėl patirtos traumos buvo nustatytas 9 vaikams.