Stiprioji lytis greičiau sensta ir anksčiau miršta. Tačiau susilaukti palikuonių geba praktiškai bet kuriame amžiuje.
O juk moterų reprodukciniai gebėjimai pradeda silpti jau sulaukus 35 metų, rašo healthland.time.com.
Vyrų tinkamumo giminei pratęsti priežastis – sėkla. Kitaip nei kiaušinėliai, jos gaminama daug, ji gana atspari. Kas 16 dienų vyro organizme sukyla nauja šimtų milijonų spermatozoidų kariauna. Norite antroje gyvenimo pusėje susilaukti vaikų? Mielai – tai lengvai įmanoma ir įžengus į penktą, ir į šeštą, ir į septintą dešimtį. Bet ar rizika ne per didelė?
Paaiškėjo, jog, kuo vyresnis tėtis, tuo daugiau bėdų – praktiškai net daugiau, nei gali kilti vyresnėms motinoms. Jeigu motinystė vyresniame amžiuje padidina Dauno sindromo ir kitų genetinių apsigimimų riziką, vyresnis tėtis galimų grėsmių sąrašą dar pratęsia.
2012 metais „Nature“ skelbtos vieno tyrimo išvados atskleidė: vaikams, gimusiems vyresnio amžiaus tėvams, labiau gresia autizmas ir šizofrenija – kas 16,5 metus (kalbant apie tėvo amžių) rizika padvigubėja.
Kitas leidinyje „Nature“ aptartas tyrimas atskleidė panašų autizmo ir tėvo amžiaus ryšį – esą rizika pradeda didėti jau vyrui sulaukus 35 metų (kaip ir moterims).
Žurnale „Americal Journal of Men‘s Health“ vyresnis vaisiaus tėvo amžius susietas su priešlaikiniu gimdymu ir didesne naujagimio mirties tikimybe. Taip pat įvardytas ir kiškio lūpos bei tam tikrų vėžio formų ryšys su tėvo amžiumi.
Problema glūdi mūsų jau minėtame 16 dienų spermos atsinaujinimo cikle. Kiekviena tokia sėklos partija suteikia galimybę perduoti ir genetines klaidas – vadinamąsias de novo mutacijas (kurių neturėjo nei tėvai, nei tėvų tėvai).
20 metų vyras ir tokio paties amžiaus moteris savo vaikui gali perduoti apie 20 tokių de novo mutacijų. Kai porai sukanka 40 metų, motina gali perduoti vis dar 20, o tėvas – net 65. Ir skaičiai su metais vis auga.
