Lietuvoje yra daugiau kaip 300 tūkst. šulinių, liudija Lietuvos visuomenės sveikatos centro duomenys. Jų vandenį vartoja apie milijonas gyventojų. Deja, šulinių vandens kokybės tyrimai rodo, jog dažnai šis geriamojo vandens šaltinis yra nesaugus.
Šulinys
© D.Tunkūno nuotr.
Apsinuodija ir kūdikiai

Apie du trečdalius lietuvių vartoja centralizuoto vandentiekio vandenį, apie trečdalį gyventojų, dažniausiai įsikūrusių kaimuose ir priemiesčiuose, vandeniu apsirūpina iš kastinių šachtinių šulinių. Ir šiandien neretas atvejis, kai gyventojai savanoriškai atsisako viešo vandentiekio ir išsikasa šulinius.

Motyvas paprastas: esą šulinio vanduo yra ne tik sveikesnis, bet ir skanesnis, švaresnis. Tačiau, gruntinio vandens monitoringo duomenimis, Lietuvoje daugiau kaip 40 proc. tirtų šachtinių šulinių vanduo pasirodė esantis užterštas nitratais, beveik pusė jų buvo užteršti mikrobais.

Visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja gyventojams bent kartą ar du per metus išsitirti šulinių vandenį.

Pasak Marijampolės visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Aušros Balniūtės, pavasario polaidis ar vasaros liūtys šulinių vandenį gali užteršti tiek chemiškai, tiek mikrobiologiškai. Rūpintis šulinio vandens kokybe yra itin svarbu, kadangi užterštas vanduo turi neabejotinos įtakos sveikatai. Užterštas vanduo ypač pavojingas besilaukiančioms moterims ir kūdikiams.

Specialistai atkreipia dėmesį į tai, jog kasmet Lietuvoje šulinių vandeniu apsinuodija po keletą kūdikių. Pernai metų pirmąjį pusmetį buvo užregistruoti 2 apsinuodijimo nitratais atvejai. Panevėžio apskrityje apsinuodijo vos dviejų mėnesių berniukas, o Šiaulių apskrityje – 8 mėnesių mergaitė. Prieš trejetą metų, 2006-aisiais, medikams nepavyko išgelbėti apsinuodijusios netoli Vilniaus, Nemėžio gyvenvietėje augusios 2 mėnesių mergaitės.

Marijampolės visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2007 metais Marijampolės apskrityje iš 250 tirtų šulinių, 91 šulinio vandenyje buvo rastas per didelis kiekis nitratų, 12 šulinių vanduo neatitiko mikrobiologinių rodiklių ir dėl padidintos taršos buvo nesaugus vartoti nėščiųjų ir kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus maistui.

Grėsmingas „mėlynasis sindromas“

Specialistų teigimu, nitratais būna užteršti daugumos kompaktiškai neplanuotų gyvenviečių šachtiniai šuliniai. Gruntinis vanduo, esantis po gyvenvietėmis, dažniausiai būna užterštas azoto junginiais. Norint, jog vanduo savaime apsivalytų, tektų laukti net keletą dešimčių metų.

Pavojingiausia tai, jog nitratais ir nitritais užterštas vanduo neturi nei specifinio skonio, nei kvapo, nei spalvos. Šios priemaišos nedingsta virinant ar naudojant buitinius vandens filtrus. Virinant jų kiekis talpoje net padidėja, nes dalis vandens išgaruoja. Nustatyta, kad nitratų toksinis poveikis žmogui atsiranda organizme jiems virstant į nitritus.
 
Šie kraujo hemoglobiną paverčia į methemoglobiną, galintį sukelti mirtį dėl vidinio deguonies bado. Beje, kūdikių methemoglobinemija, dar vadinama „kūdikių mėlynuoju sindromu“, žinoma nuo 1940 metų. Iki 1965-ųjų medikai nustatė apie 3000 jos atvejų.

Pirmieji methemoglobinemijos požymiai: mėlynavimas, dėmėta oda, dusulys, traukuliai. Patys jautriausi yra naujagimiai, pirmųjų mėnesių kūdikiai, nėščiosios. Mamos, maitinančios kūdikius dirbtiniu maistu, turi žinoti, ar mišinėliams gaminti vartojamas vanduo yra saugus.

Užterštas vanduo ne visada sukelia ligą, bet galima ir sunkiai susirgti. Tam įtakos turi žmogaus amžius, bendra sveikatos būklė, higieninės gyvenimo sąlygos, taip pat į organizmą patenkančių teršalų tipas ir kiekis. Derėtų prisiminti, jog apie vandens saugumą tiksliausiai sužinoma tik atlikus laboratorinius tyrimus.

Savininkui – moralinė atsakomybė

Pagal Geriamojo vandens įstatymą, savo namų ūkyje naudojamo vandens sauga ir kokybe žmonės rūpinasi patys. Todėl ir moralinė atsakomybė už savo ir savo šeimos narių, vartojančių blogą vandenį, sveikatą tenka šulinio savininkui. Norint užtikrinti vandens kokybę, nederėtų pamiršti, jog ji priklauso nuo tinkamos vietos pasirinkimo, šulinio įrengimo bei priežiūros.

Šulinį kasti geriau aukštesnėje vietoje, nuo kurios lengvai nutekėtų polaidžio ir lietaus vanduo. Geriausia šiuo klausimu pasikonsultuoti su specialistais – hidrogeologais.

Atstumas nuo šulinio iki gyvenamojo namo turi būti 7 metrai, iki garažo, šiltnamio ar ūkinio pastato – 10 metrų, iki tvarto, mėšlidės ar kanalizacijos rezervuaro – 25 metrai, iki kanalizacijos tinklų – 15 metrų.

Šulinio rentiniai turėtų būti pagaminti iš tokių medžiagų, kurios būtų tinkamos liestis su geriamuoju vandeniu. Rentiniuose bei jų tarpuose neturi būti plyšių ir kiaurymių, per kurias į šulinį galėtų patekti lietaus bei polaidžio vanduo ar ūkinės nuotekos.

Šulinio viršus turėtų būti ne mažiau kaip 80 cm aukščio žemės paviršiaus. Šulinio dugne – 30–40 cm smėlio ar žvirgždo sluoksnis. Vanduo iš šulinio turėtų būti semiamas tik specialiai tam tikslui skirtu kibiru arba siurbiamas siurbliu.

Rekomenduojama vieną kartą per metus šulinį išvalyti nuo jo dugne susikaupusio dumblo, nuvalyti rentinio sieneles ir patikrinti jo sandarumą. Po valymo šulinys dezinfekuojamas griežtai laikantis nustatytų higienos reikalavimų.

Tyrimams – 2 litrai vandens

Jei šulinio vanduo yra vartojamas maistui, rekomenduojama išsitirti vandenį: atlikti mikrobiologinį ir cheminį tyrimą. Tyrimui reikia ne mažiau 2 litrų vandens. Nemokamai šulinių vanduo tiriamas nėščioms moterims bei auginantiems kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus. Tuomet būtina pažyma iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

Kitiems gyventojams pageidaujant, vartojamas maistui šulinių vanduo gali būti ištirtas už tam tikrą mokestį, kurio dydis priklauso nuo tyrimo apimties. Specialistai gali nustatyti geležies, azoto, nitritų, nitratų kiekį bei kitus parametrus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Didžiausi atlyginimai: dešimtuke – netikėti naujokai (39)

Birželio mėnesį buvo tik viena įmonė, kurios darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo...

Gyvai / Lietuvos įtakingiausieji 2017: DELFI TV tiesiogiai su vienu įtakingiausių Lietuvos ekonomistų G. Nausėda (7)

Tęsdamas išskirtinį projektą „Lietuvos įtakingiausieji 2017“, DELFI pristato įtakingiausių...

N. Vasiliauskaitė. Terorizmas pasaulį jau pakeitė (26)

„Net jeigu islamistai sugebėtų surengti Europoje po teroristinį aktą kiekvieną dieną, tai...

Barselonos teroristo medžioklė: jis gali būti bet kur Europoje (7)

Ispanijos policija pirmadienį paskelbė nustačius asmens, praeitą ketvirtadienį nukreipusio...

Artėja visiškas Saulės užtemimas: milijonai plūsta jo stebėti (4)

Į Jungtinių Valstijų miestus, įskaitant Čarlstoną Pietų Karolinoje, suplūdo milijonai...

D. Kuprys paliko NŽT vadovo pareigas (5)

Daugiau nei metus Nacionalinei žemės tarnybai ( NŽT ) vadovavęs Danielius Kuprys paliko tarnybą....

G. Žiemelis investuoja į tūkstančio vietų bendrabutį (70)

Gediminas Žiemelis investuoja į daugiau kaip tūkstančio vietų bendrabutį darbininkams.

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1735)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Išbandymas alkotesteriu: kodėl pareigūnai vengia antro karto (141)

Socialiniuose tinkluose garsiai nuskambėjo istorija, kai viena vairuotoja pasiskundė, jog policijos...