„Tai venos vertingiausių uogų, be to, kad niekada nesukels alergijos, ypač naudingos prie kompiuterio daug laiko praleidžiantiems žmonėms, taip pat sergantiems antrojo tipo diabetu, mažakraujyste, odos, inkstų ir kitomis ligomis. Netgi priešvėžinių savybių turi“, - DELFI sakė V. Skirkevičius.
Tyrimais įrodyta, kad mėlynės greitina tinklainės atsinaujinimą, o vartojant po pusę kilogramo šviežių uogų per dieną, veiksmingai padedama nusilpusioms akims, kai skauda ar prasčiau matyti tamsoje.
„Tokiu atveju tikrai vertėtų pasinaudoti šviežių mėlynių gydančiomis savybėmis, nekalbant apie tai, kad galime jų susidžiovinti žiemai ir termose užplikius puse litro vandens šešis valgomuosius šaukštus uogų, po 4-5 valandų suvartoti. Galima valgyti ir sausas, užsigeriant vandeniu”, – patarė V. Skirkevičius, sausoms uogoms pirmenybę teikiantis, kai nebėra šviežių.
Mėlynės – vitamino C, vitamino A, Bgrupės vitaminų ir tokių mineralų, kaip geležis, manganas, cinkas, šaltinis. „Kai žmonės sėdi prie kompiuterio ir nuolat skaito DELFI, negali nepradėti mirgėti akyse. Daug žmonų skundžiasi, kad akys pavargę ir tokiu atveju mėlynės – pirmoji pagalba“, – pakartojo fototerapeutas.
Rekomenduoja paradantozei gydyti
Anksčiau šiomis uogomis gydydavo diabetą. Pasak V. Skirkevičiaus, mėlynė iš tiesų vienas iš augalų, reguliuojančių cukraus kiekį kraujyje ir šlapime: „Uogose yra daugybė antioksidantų, kurie netgi prišvėžinių savybių turi, gerina virškinimą. Antocianinai (mirtilinas, malvidinas, delfinidinas, cianidinas) labai stiprina kapiliarų sieneles, o tai svarbu ne tik regėjimui, akies tinklainei, bet ir sergant paradantoze (periodontitu – DELFI)
„Nuo paradantozės padeda šviežių uogų sultys, vaisių ar lapų nuovirai. Paskalavus galima nuryti. Be to mėlynių lapų nuoviras dar tinka ir plaukas, kurie praskalauti įgauna žvilgesio. Gyvenantys prie miško galėtų tuo pasinaudoti – du valgomus šaukštus mėlynių lapų užplikyti litru vandens ir perskalauti plaukus“.
Raugo medžiagų nauda
Mėlynėse yra raugo medžiagų, kurios veikia sutraukiančiai. „Todėl jei yra problemų su žarnynu, vargina kolitas, sunkiai virškinamas maistas kaupiasi ir pūva žarnyne, kaip čia visi gąsdina, mėlynė padės. Net ir kai žemas rūgštingumas, mėlynių vaisių, lapų nuovirai, pastiprina virškinimą, pagerina naudingųjų medžiagų įsisavinimą plonajame žarnyne. Žodžiu, jei pūvu, rūgstu, apkarsta liežuvis – mėlynių organinės rūgštys ir rauginės medžiagos, kurios veikia sutraukiančiai, gali padėti“, – pabrėžė fitoterapeutas.
Pasak V. Skirkevičiaus mėlynės padeda mažakraujystės atveju, o taip pat viduriuojant: „Jeigu raugas sutraukia viduriavimą, organinės rūgštys stabdo patogenų vystymąsi“.
Paprastesnis būdas – skinti ir džiovinti su šakelėmis
Jei vertingos ne tik mėlynių uogos, bet ir lapai, gal vertėtų prisidžiovinti su šakelėmis? Žolininko nuomone, tikrai taip.
„Anksčiau žmonės prisiskindavo mėlynių ir pakabindavo tamsioje, gerai vėdinamoje vietoje džiūti. Kai nebėra šviežių uogų, termose galima užsiplikyti ne tik džiovintų mėlynės vaisių, bet ir šakelių. Tik tiek, kad prasidės „skanu-neskanu“. Kadangi lapuose ir stiebeliuose daugiau raugo medžiagų, arbata gali turėti sutraukiančio, taninų skonio. Vaikams gal labiau patiktų tik uogų nuovirai“, – mano V. Skirkevičius.
Rekomenduoja problemiškai odai
Mėlynė tinka netgi odos ligoms gydyti. „Vieną šaukštelį lapų termose užplikius stikline vandens, galima dėti pavilgus drėgnoms dermatozėms gydyti. Kartu tinka to nuoviro išgerti, nes skatina šlapimo išsiskyrimą, inkstų veiklą. Jei ji silpnesnė, organizmas tarsi valosi per odą, formuojasi dermatozės, šlapiuojačios egzemos ir t. t.“ – komentavo žolininkas.
Tačiau gydymui vienkartinio uogų ar užpilų pavartojimo nepakanka. Reikėtų laikytis mėnesio ar 21 dienos ciklo.
Su kuo tinka mėlynės, kokie deriniai negeri
Žolininkas V. Skirkevičius mėlynių nemaišytų su pienu ir cukrumi, nors taip skanauti „miško deserto“ populiaru.
„Uogų net nepatariama maišyti su jogurtu, nes apsunkina virškinimą. Su pienu – tuo labiau. Cukraus mes ir taip gaunam, tad nesinorėtų jo siūlyti. Tačiau jei žmogus visiškai sveikas, virškinimo sistema nejautri, tegu paragauja mėlynių su cukrumi ir pienu – vis viena bus naudos. Tinka ir kitos tos pačios genties uogos – vaivorai, šilauogės, net bruknė, kuri mums atrodo kitokia, tačiau tos pačios šeimos“, – sakė V. Skirkevičius.
Šaldytų mėlynių vartojimo klaida
DELFI pašnekovas įvardijo šaldytų uogų vartojimo klaidą, kurią iš nežinojimo darome, taip sumažindami šaldytų mėlynių mitybinę vertę.
„Jokiu būdu nereikia išimtų iš šaldiklio uogų šilumoje laikyti per naktį. Geriau suvartoti vos atšildžius, nes gerųjų medžiagų mirtis prasideda labai greitai. Jeigu šaldydami uogą mes daug naudingų medžiagų išsaugome ir tuo didžiuojamės, atšildant jos labai greitai suyra. Reikia valgyti kuo greičiau, vos atšilo“, – pabrėžė V. Skirkevičius.
Pusžalėse uogose yra kepenis erzinančių medžiagų
Medicininėje literatūroje buvo pasirodę straipsnių, kad mėlynėse esantys hidrochinonai gali erzinti kepenis. V. Skirkevičiaus nuomone, minėtojo pusės kilogramų uogų per dieną kiekio viršyti nereikėtų.
„Mokslo pasaulyje yra nuvilniję, kad hidrochinonas išryškėja, kai augalas džiovinamas, tačiau ir uogose jo yra, tad geriausia mėlynes valgyti visiškai sunokusias. Pusžalėse daugiau tų kepenis erzinančių medžiagų“, – įspėjo fitoterapeutas.
Džiovinti pataria neaukštoje temperatūroje
DELFI primena, jog mėlynė yra daugiametis, 30-50 cm aukščio miškų puskrūmis. Gegužės-birželio mėn. lapų pažastyse išauga pavieniai žalsvai rausvi žiedai. Vaisiai sunoksta birželio pabaigoje ar liepą. Vaisius – sultinga, melsvai juoda uoga.
Be mėlynės Lietuvoje auga ir kitos Vaccinium L genties rūšys: girtuoklė (Vaccinium uliginosum L.), bruknė (Vaccinium vitis-idaea L.), tarpinė šilauogė (Vaccinium intermedium Ruthe).
Gerai sunokusios mėlynės uogos skinamos rankomis. Pavėsyje apvytinus jas galima džiovinti džiovykloje, bet ne aukštesnėje kaip 60 °C temperatūroje.
Mėlynių lapai skinami prieš augalui žydint ar žydėjimo pradžioje nuo gegužės iki liepos mėn. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje. Žaliava laikoma audinio maišuose gerai vėdinamoje vietoje, tinkama vartoti 2 metus. Šviežias uogas galima laikyti ir šaldiklyje.
Galybė veikliųjų medžiagų
Mėlynių uogose yra rauginių medžiagų (šviežiose – 0,17–0,34, džiovintose – 5,5–12%), antocianų, organinių rūgščių: citrinos, obuolių, gintaro, chino, pieno, oksalo, maleino (šviežiose – 0,98–1,3, džiovintose – iki 7%); cukraus (šviežiose – 5–7, džiovintose – iki 30%), daugiausia gliukozės ir fruktozės, o sacharozės mažai arba visai nėra; yra vitaminų: C – 7,4–22,7 mg%, B, – 0,02–0,04 mg%, B2 – 0,02 mg%, karotino – 0,75–1,6 mg%, PP – 30 mg%.
Uogų sėklose yra iki 31% riebalų ir 18% proteinų; lapuose – iki 20% rauginių medžiagų, 1,6% arbutino, 1% hidrochinono, kvercetino ir jo glikozidų: kvercetino 3–arabinozido, izokvercitrino, kvercitrino, meratino ir kt.; triterpeninio ir cerilo alkoholių, mineralinių medžiagų: fosforo, kalio, kalcio, mangano, geležies; 250% vitamino C, chino, ursolo ir kitų rūgščių; 0,04% eterinio aliejaus.
Mėlynėse esanti biologiškai aktyvi medžiaga niomirtilinas mažina cukraus kiekį kraujyje. Mėlynių ekstraktai naudojami regėjimą gerinančių vaistų sudėtyje.
