Gausu pavojingų priedų

Štai Zita DUDUTYTĖ, VŠĮ „Baltijos aplinkos forumo“ aplinkosaugos ekspertė, apie „kvapnius žudikus“ turi ką pasakyti. Anot jos, oro gaivikliai veikia skirtingai: jie sugeria, chemiškai neutralizuoja, naikina blogus kvapus arba paprasčiausiai juos nustelbia. Tokių priemonių sudėtyje galima rasti vandenilio peroksido, chloro, hipochloritų, benzeno junginių, aldehidų ir daugybę kitų toksinių medžiagų, sukeliančių centrinės nervų sistemos ligas, alergiją, apsigimimus, net vėžį.

Iš esmės blogą kvapą naikina sintetinės kvapiosios medžiagos. O juk tokiu atveju slopinami ir mūsų kvapo receptoriai – nosies ertmė padengiama aliejinga plėvele. Dar pavojingesnė nervines ląsteles slopinanti veiklioji medžiaga formaldehidas, fenolis.

„Aerozoliai sudėtyje turi lakiųjų medžiagų (butano, izobutano, propano), dėl kurių labai greitai pasklinda po patalpą. Didelė jų koncentracija veikia centrinę nervų sistemą, o purškiamas daleles lengva įkvėpti, jos paprastai nusėda ant įvairių paviršių. Aerozoliniai gaivikliai žmonėms, sergantiems plaučių ligomis, gali sukelti nepageidaujamą reakciją: kosulį, dusulį“, – teigia Z. Dudutytė.

Pasak specialistės, nereikėtų žavėtis ir smilkalais ar kvapniomis žvakėmis. Deginant smilkalus išsiskiria daugybė įvairiausių pavojingų medžiagų: benzenas, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir kt. Pastarieji vieni dažniausių oro teršalų, susidarantys deginant dujas ir dyzelinį kurą. Smilkalų dūmai gali sukelti vėžinius susirgimus, astmą, kontaktinį dermatitą. Kvapnios parafininės ir gelinės žvakės degdamos išskiria suodžių, kuriuose gausu anglies, ftalatų, organinių lakiųjų junginių. Taip pat išsiskiria acetaldehidas, formaldehidas, naftalinas, galintys sukelti neurologinius bei vėžinius susirgimus.

„Aromatiniai sausų žolelių, žiedlapių, prieskonių mišiniai atrodo nepavojingi, tačiau būkite atsargūs, jie taip pat būna pagardinti sintetiniais kvapais ar dažikliais, – įspėja Z. Duduty-tė. – Jeigu norite gaivaus oro – pirmiausia atidarykite langus ir išvėdinkite kambarį! Ir tai nieko nekainuos.

Pirkime ne etiketes, o tikrus daiktus

„Natūralių kvapų neįmanoma palyginti su sintetiniais, nors pastaruosius stengiamasi padaryti nekenksmingus žmogaus sveikatai ir jų naudojimas įvairiuose gaminiuose kontroliuojamas, – sako aromaterapijos ir kvapų specialistė Laimė KIŠKŪNĖ. – Vis dėlto tas „nekenksmingumas“ labai kebli sąvoka. Mokslas – tai hipotezių kapinynas, yra daugybė dalykų, kurie lyg ir nekenksmingi, bet vėliau pasirodo visiškai priešingai.

Gamtoje mes gyvename jau milijonus metų, esame jos dalis, taigi, eteriniai aliejai ir mūsų hormonai yra tos pačios prigimties – tai tos pačios steroidinės struktūros, terpenai, izoprenų dariniai. Mūsų kūnas atpažįsta tos pačios prigimties medžiagas, tačiau jeigu naudojamės sintetiniais kvapais, nesvarbu, kokio pavidalo: muilais, oro gaivikliais, žvakėmis ir panašiai, nežinia, kaip organizmas juos priima ir kaip visa tai jį paveiks. Daugelis sintetinių junginių, tokie kaip dioksinai, PVA, kaupiasi organizme ir labai sunkiai skyla. Pavyzdžiui, visokie kremai nuo saulės, kvepalai smarkiai užteršia dirvą, vandenį. Populiariausių kurortų vandens telkiniuose išnyko žuvys – mokslininkai ištyrė, kad taip atsitiko dėl masiškai naudojamų saulės kremų. Jie nusiplauna vandenyje ir jį užteršia, kenkia florai ir faunai.

Jau dabar daugumoje gaminių gausu sintetikos, tačiau žmonės nesustoja jos gaminti ir naudoti, tereikia aplink apsidairyti: muiliukai, tepaliukai, žvakės, kremai, šampūnai... O mes tą chemiją deginame, smilkome, tepamės, purškiamės, naikiname nemalonius kvapus. Tai labai blogai. Jeigu ant pakuotės pamatote užrašą „fragrance“, jau aišku, kad produktas aromatizuotas nenatūraliais kvapais, nes natūraliomis medžiagomis aromatizuojami tik ganėtinai išskirtiniai, vienetiniai produktai. Pažvelkime atidžiau į daugumos gaminių sudėtį: užtenka paskaityti, kas surašyta etiketėje, ir tampa aišku, kad natūralių kvapų ten nė su žiburiu nerasi.

Neva „natūralūs“, „rankų darbo“ muilai, smilkalai yra ištisas chemijos fabrikas. Tam, kad šiandien Indijoje surastum tikrųjų natūralių smilkalų, reikia turėti įgimtų detektyvo savybių. Sintetiniai kvapai kenkia mūsų organizmui, kvėpavimo takams, gali sukelti alergiją. Pavyzdžiui, dabar nemažai vaikų gimsta kamuojami atopinio dermatito, pasirodo, viena jo priežasčių gali būti mamos per nėštumą gausiai naudota kosmetika, kvepalai ir pan. Atsiminkite: tai, kuo tepate kūną, kvepinate namus, niekur neprapuola – viskas įsigeria į odą.

Dauguma įsivaizduoja, kad natūralūs produktai labai brangūs. Tam nepritarčiau: jeigu juos palygintume su didžiuosiuose prekybos centruose pardavinėjamų kainomis, didelio skirtumo nepajustume. Juolab kad chemijos „prifarširuotoms“ priemonėms mes išleidžiame kur kas daugiau pinigų. Galiausiai ir patys galime pasirūpinti savimi – norite kvapnios vonios? Vasarą prisiskinkite mėtų, šlamučių, čiobrelių, liepų ar radastų žiedų, melisų ir kitų žolelių, susidžiovinkite, sudėkite į drobinius maišelius ir naudokite voniai aromatizuoti.

Neišmeskite šlapio maišelio su kvepiančiomis žolėmis, o padėkite jį džiūti ant radiatoriaus. Taip ir namus pakvepinsite. Namus galima kvepinti ir eteriniais aliejais – tai natūralios priemonės, suteikiančios gyvenamajai aplinkai kvapnumo bei pagerinančios savijautą, nuotaiką. Užlašinkite keletą lašų ant medvilninio audinio ar išplaukite grindis į vandenį įlašinusios 2–3 lašus greipfrutų ar eukaliptų eterinio aliejaus, ir nereikės jokių oro gaiviklių.

Tiesa, didelė eterinio aliejaus kaina ne visada reiškia kokybę. Pavyzdžiui, citrinų ar greipfrutų eterinis aliejus niekada nebus labai brangus. Prieš įsigydami pasidomėkite kilmės šalimi. Jeigu ant pakuotės nurodyta, kad tuberozų, mimozų ar citrusų aliejaus kilmės šalis Vokietija, netikėkite, nes šie augalai ten paprasčiausiai neauga. Pastebima, kad kuo įmantresnis buteliukas, etiketė ir pakuotė, tuo aliejaus kokybė prastesnė, nes geram daiktui reklamos nereikia. Eterinių aliejų geriausia įsigyti specializuotose parduotuvėse.

Ekologiškumą taip pat patarčiau vertinti atsargiai – tai rinkodaros įrankis. Dauguma gamintojų mosuoja įvairiausiais sertifikatais, todėl mes įsivaizduojame, kad įsigyjame tikrai gerą produktą. Sertifikatas nenurodo kokybės, tik kiekybę – kiek produkte panaudota leistinų ir neleistinų medžiagų. Todėl siūlyčiau pirkti ne etiketes, o tikrus daiktus – kokybiškų natūralių priemonių užtenka ilgam.

Kinai, kurie jau nuo neatmenamų laikų yra didžiausi pasaulyje žinomi kvapų žinovai ir meistrai, turi 10 principų, apibūdinančių kvapų vertybes: jie teigia, kad kvapai išvalo ne tik orą, bet ir protą, kūną; net ir maži natūralių kvapų kiekiai suteikia pasitenkinimą; tačiau netgi intensyvūs kvapai, gauti iš gamtos, žmogaus nežaloja.“