Nekenkti nei sau, nei kitiems
Žmonės juokauja: „Kaip sužinoti, kad žmogus – veganas? Nieko daryti nereikia, nes jis pats jums būtinai apie tai pasakys“. O juk iš tiesų, kiekvienas juokas ne iš piršto laužtas. „Kai pradėjau maitintis tik augaliniu maistu, supratau, kad tai – geriausias priimtas sprendimas mano gyvenime. Atradau minčių ramybę, sustiprėjo sveikata, pagerėjo savijauta ir atradau, koks stiprus ryšys tarp to, ką dedi į save ir to, kas esi. O tai, kas esi, nulemia ryšį su aplinka“, – teigia veganė Viktorija Gajauskaitė, kurios idėjos neseniai buvo pastebėtos Andriaus Užkalnio.
Kai mergina atsisakė gyvūninės kilmės maisto, pradėjo jaustis geriau ne tik fiziškai, bet ir morališkai: „Sąmoningas sprendimas nekenkti nei sau, nei kitiems, atrodo ne tik mažų mažiausiai logiškas ir teisingas, bet kartu ir verčia tave jaustis geresniu žmogumi.“
Atspindi lėkštės, širdies ir minčių turinį
Kai kas nors merginos paklausia, kodėl ji yra veganė, ji atsako – dėl savęs, dėl gyvūnų, dėl gamtos ir dėl aplinkosaugos – dėl visko. „Galbūt raktažodis būtų paprastas - harmonija. Tiesiog, atradusi šį gyvenimo būdą tapau labai laiminga. O gerais dalykais norisi dalintis. O ir geriausia rekomendacija – iš lūpų į lūpas. Tad visai nenuostabu, kad veganas dažniausiai būtinai jums pats pasakys apie tai, kad jis veganas – nes tokį gyvenimo būdą norisi reklamuoti. Kai atrandi fantastišką dalyką, paprasčiausiai sunku tylėti“, – teigia V. Gajauskaitė.
Taip kilo mintis išsitatuiruoti jai reikšmingą simbolį ant rankos: „V raidė su lapeliu – tarptautinis veganiškų prekių žymėjimo ženklas, o tuo pačiu, mano pirmoji vardo raidė. Ši tatuiruotė tiesiog turėjo atsirasti ant manęs: tebūnie kaip reklama kitiems ir kaip simbolis man, nes tai atspindi ne tik mano lėkštės, bet ir mano širdies bei minčių turinį.“
Ne dieta, o gyvenimo būdas
Aistija Sokolova gyvūninio maisto, odinių batų ir vilnos atsisakė dar tada, kai merginai buvo 11-12 metų. „Vaikystėje buvau labai jautri visoms gyvoms būtybėms, tad meilė jiems ir jų išnaudojimas, rodos, visiškai nesiderina. Pirmiausiai nustojau valgyti mėsą, paskui kiaušinius“, – apie laipsnišką tapimą vegane pasakoja A. Sokolova. Merginos teigimu, „veganas“ yra ne dieta, o veikiau gyvenimo būdas, nors daugelis jaunų žmonių jais tampa dėl mados: „Vis tiek tai gerai, nes kiekvienas susilaikymas prieš mėsainį ar pieno puodelį – tai labai daug tam, kuris tai paaukojo.“
Tatuiruočių A. Sokolova nesureikšmina, jų turi keletą: „Esu menininkė, tapau paveikslus ir piešiu su henna, tad esu pripratusi prie dažais išteptų rankų, raštais išmargintų pirštų. Be to, vegan simbolis yra nebloga reklama aplinkiniams, nes dažnas klausia, ką tai reiškia. Tuomet turiu didesnę progą papasakoti apie save, apie šį gyvenimo būdą.“
Justinos Rasimaitės veganiškas gyvenimas prasidėjo prieš pusantrų metų. „Užteko vieno vakaro, vieno dokumentinio filmo „Earthlings“. Nuo tos sekundės nėkart nesudvejojau tuo, ką darau. Kadangi turiu silpnybę tatuiruotėms, po pusės metų nupėdinau į saloną ir įamžinau savo sprendimą, kuriuo didžiuojuosi. Tai yra daugiau nei gyvenimo stilius ar dieta. Tai yra dalelė gėrio, kurį darau kiekvieną dieną. Tas jausmas toks stiprus, kad net sunku išreikšti žodžiais“, – įspūdžiais dalinasi mergina.
