Aktoriaus Jameso Gandolfini, išgarsėjusio mafijos boso vaidmeniu seriale „Sopranai: mafijos kronika“, mirtis Holivudo bendruomenei buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus.
© AP/Scanpix

Infarktas 51 metų vyrą pakirto dar pačiame jėgų žydėjime ir karjeros planų įkarštyje, be tėvo liko paauglys sūnus ir vienerių metukų dukrelė. Tačiau ši nelaimė visiškai nestebina kardiologų. Pasak jų, infarktas nenumaldomai jaunėja. Be to, jaunesniems žmonėms užtenka kur kas mažesnių pakitimų kraujagyslėse, kad juos ištiktų staigi mirtis, nei perkopusiems per 65 metus.

Jaunus žmones staigi mirtis gali ištikti dažniau nei senolius

„Realus infarkto pavojus vyrams prasideda nuo 30 metų, o pakitimų kraujagyslėse randama jau nuo mažens. Net kūdikių kraujagyslės turi vadinamųjų skersinių ruoželių – tai cholesterolio sankaupos. Taigi aterosklerozė vystosi nuo pat kūdikystės, tačiau ne į gerąją pusę keičiantis gyvenimo būdui šis procesas greitėja. Vyrų ankstyvesnė rizika susijusi dar ir su tuo, kad jie neturi moteriškų hormonų, kurie pristabdo cholesterolio kaupimąsi ant kraujagyslių sienelių. Būtent todėl vyrų kraujagyslės nukenčia greičiau. Moterims aterosklerotiniai procesai labai suaktyvėja po menopauzės, todėl vyresnės moterys savo bendraamžius vyrus net pralenkia infarktų ir mirčių skaičiumi“, - teigė Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas dr. Mykolas Biliukas.

Pasak mediko, vyresniam žmogui, perkopusiam per 65 metus, infarkto požymiai pasirodo, kai kraujagyslės susiaurėjimas persirita per 75 proc., taigi pokytis jau labai reikšmingas. Tuomet gali išryškėti stenokardija, kiti infarkto požymiai arba įvyksta staigi mirtis. Jaunesniems žmonėms, pradedant nuo 30 metų, tie patys pavojai prasideda, kai kraujagyslė susiaurėja vos iki 50 proc. Taip yra todėl, kad jauni žmonės turi mažiau išsivysčiusių apeinamųjų smulkių kraujagyslių, nebent labai sveikai gyveno, sportavo ir pan. Taigi iliuzija, kad jaunesnis organizmas atsparesnis, kalbant apie infarkto riziką, yra apgaulinga.

„Taip yra todėl, kad jaunesnis žmogus yra energingesnis, emocionalesnis, jo gyvenimas intensyvesnis, taigi jame daugiau streso, o pastarasis skatina kraujagyslių spazmus. Ypač mėgsta spazmuoti jaunesnės kraujagyslės, todėl labai didelė didesnė rizika, kad susiaurėjimo vietoje atskils trombas ir užkimš kraujagyslę. Iki šio lemiamo momento gali nebūti jokių simptomų – tik skrodimo metu paaiškės, kad įvyko spazmas ir buvo nedidukė plokštelytė iš cholesterolio“, - aiškino pašnekovas.

Taigi norintiems išvengti staigios mirties M. Biliukas patarė nenumoti ranka nei į sveiką gyvenimo būdą, nei į menkiausius neaiškius simptomus. „Atsiradus net mažiausiam negalavimui, verta nueiti pas gydytoją ir pasitikrinti. Be to, nuo jaunystės reikia įprasti užsiimti profilaktika, kuri apima sveiką, racionalią mitybą, sveikatai nekenkiantį elgesį, t. y. sugebėjimą valdyti agresiją ir stresą bei pakankamą judėjimą. Dar nuo savęs pridėčiau tikėjimą – nustatyta, kad tikintys žmonės yra sveikesni“, - sakė kardiologas.

Kodėl lietuviai nuo širdies ligų miršta 2 kartus dažniau nei europiečiai

Lietuvos širdies asociacijos prezidentės, Santariškių klinikų gydytojos kardiologės prof. Žanetos Petrulionienės teigimu, Lietuvoje širdies ligų epidemija plinta dar sparčiau nei kitose ES šalyse. Anot medikės, taip mes susimokame už industrializaciją, kuri iš esmės pakeitė mūsų gyvenimo būdą bei mitybą, todėl dėl infarkto ligoninėje atsidūrę 40-mečiai vyrai medikams jau tampa norma.

„Prieš 20 tūkst. metų mūsų protėvių genotipas buvo pritaikytas fiziniam aktyvumui, lakstymui, valgymui ne gausiai ir ne reguliariai, o tik tada, kai sugauni grobį ar kažko susirandi. Per tuos 20 tūkst. metų mūsų genotipas pasikeitė labai ne daug, o gyvensena tapo priešinga buvusiai – sumažėjo natūralių, neperdirbtų maisto produktų iš gamtos, todėl mažiau gauname skaidulų, maistas tapo riebus, be to, vyrauja termiškai apdorotas maistas. Dėl to, kaip aiškinama, ir kyla visos problemos – mus užgriuvo sotaus gyvenimo ligos“, - teigė Lietuvos širdies asociacijos prezidentė.

Pasak medikės, šiuo metu vyrauja nuostata, kad kiekvienoje populiacijoje yra tam tikras procentas didelės rizikos asmenų, kurie per artimiausius 10 metų turi tikimybę susirgti širdies liga, o Lietuvoje kardiovaskulinis mirtingumas ES vidurkį viršija daugiau nei du kartus. „Kasmet mirčių struktūroje širdies ir kraujotakos ligos stabiliai sudaro per 50 proc. Taigi jei neišsiaiškinsime priežasčių, daugelis šiandieninių naujagimių turi labai didelę tikimybę mirti nuo infarkto arba insulto“, - sakė Ž. Petrulionienė.

Pasak jos, teoriškai mes žinome visus rizikos veiksnius ir ką daryti, tačiau, skirtingai nei daugelyje šalių, Lietuvoje situacija nesikeičia. „Pavyzdžiui, Suomijoje buvo vykdomas projektas Šiaurės Karelijoje – jo metu pavyko per gana ilgą laikotarpį sumažinti mirčių nuo širdies ligų skaičių net 75 proc. Tai vadinama Suomijos fenomenu. Iš tiesų suomiai veikė pačius paprasčiausius rizikos veiksnius – cholesterolio mažinimas, rūkymo paplitimo mažinimas, kraujospūdžio mažinimas, bet programa vienijo tiek medikus, tiek žiniasklaidą, tiek mitybos specialistus, tiek maisto pramonę“, - pasakojo pranešėja.

Apie pavojų įspėjantys simptomai

Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytojo kardiologo Tautvydo Vaišvilos teigimu, bene dažniausias simptomas, kurį žmonės sieja su širdies sutrikimais, yra skausmas krūtinėje.

„Tačiau ne visada skausmas krūtinėje ar širdies plote būna sukeltas širdies problemų. Dažniausiai tokius skausmus sukelia stuburo patologija, skrandžio, stemplės bėdos. Išeminei širdies ligai būdinga tai, kad žmogus dažniau jaučia skausmą ryto valandomis arba po fizinio krūvio. Skausmas nestiprus, neintensyvus, labiau intensyvėja fizinio krūvio metu, gali plisti į kairį petį ar kairę ranką, bet ne į abi rankas. Bet kuriuo atveju jis nėra aštrus ar duriantis. Ne širdies sukeliami skausmai krūtinėje dažnai būna susiję su judesiu. Pavyzdžiui, jeigu juos sukelia stuburo problemos, skausmas gali kamuoti ramybės būsenoje, o pajudėjus praeina. Kita vertus, yra pavojingų skausmų, kuriuos žmonės painioja su skrandžio problemomis. Kai skauda vadinamojoje duobutėje po šonkauliais – tai gali būti ne tik skrandžio, bet ir infarkto simptomas“, - aiškino medikas.

Kartais patyrusieji infarktą skundžiasi ne tik skrandžio skausmais, bet ir pykinimu ar vėmimu, todėl neretai mano apsinuodiję. O štai duriantį skausmą krūtinėje gali jausti žmonės, kurie patiria didžiulį stresą ar nerimą. Tokiais atvejais skundžiamasi, kad širdies plote degina ar bado adatomis, tačiau pailsėjus skausmas praeina. Tai neuralgeninio pobūdžio sutrikimas.

Kitas dažnas savijautos simptomas, siejamas su širdies problemomis, yra dusulys. „Žmonės dėl dusulio kreipiasi į gydytoją tik tuomet, kai jis pradeda kamuoti ir ramybės būsenoje. Jie tiesiog prie jo prisitaiko – mažiau juda. Beje, dažnai dusuliu skundžiasi ir tie, kurie turi santykinai sveiką širdį: išeminė liga nediagnozuojama, tačiau nustatoma negydyta hipertenzija“, - pasakojo T. Vaišvila.

Panašus į dusulį pojūtis – sunkumas krūtinėje, gniaužimas, smaugimas, veržimas, „ankštumas“. Nors tai tipiški širdies anginos požymiai, jie retai suvokiami kaip skausmas. Krūtinės angina išsivysto, kai dėl kraujagyslės susiaurėjimo širdis nepakankamai aprūpinama deguonimi (ypač tai išryškėja fizinio krūvio ar emocinės įtampos metu). Negydoma krūtinės angina gali išsivystyti į infarktą.

Nemažai žmonių dažniau ar rečiau skundžiasi širdies permušimais. Šis pojūtis nebūtinai rodo širdies ligą. Permušimai gali kilti tiek dėl streso, pervargimo, tiek dėl elektrolitų disbalanso, kai žmogus negauna pakankamai maistingų medžiagų, tiek dėl skydliaukės sutrikimų.

„Kalbant apie širdies ligas, deja, nėra labai ryškių simptomų. Išemine širdies liga gali sirgti iš pažiūros sveiki žmonės – jie niekuo nesiskundžia, tačiau kai ateina pasitikrinti, randame eilę vadinamųjų priešligių – padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, prasidedantį diabetą ir pan. Visi šie sutrikimai iš pradžių nesukelia jokių simptomų, dažniausiai diagnozė nustatoma, kai žmogus dar niekuo nesiskundžia. Todėl žmonės, peržengę kritinį rizikos amžių, profilaktiškai turėtų tikrintis. Būna ir taip, kad žmogus sužino turintis padidėjusį kraujospūdį, kuris laikomas vienu iš svarbių širdies ligų rizikos veiksnių, tik tuomet, kai jau įvyksta insultas arba infarktas. Mat daugeliui žmonių hipertenzija nesukelia jokių simptomų – kartais paskauda galvą, kartais jaučiamas nuovargis, kartais veidas parausta, tačiau iš esmės, jei žmogus nematuoja kraujospūdžio, nežino, kad jis padidėjęs. Kraujospūdžio svyravimus gerai jaučia tik tie žmonės, kurių liga jau labai pažengusi“, - pasakojo medikas.

Taigi staigi mirtis, nors ir atrodo kaip perkūnas iš giedro dangaus, paprastai turi aiškią priežastį. Viskas prasideda nuo aterosklerozės – išeminės širdies ligos, kai kraujagyslių sienelėse atsideda cholesterolis, vėliau sienelės išopėja, o pažeistose kraujagyslių sienelių vietose prilimpa trombocitai, kiti kraujo elementai ir formuojasi krešulys, dėl kurio siaurėja kraujagyslės spindis, o vėliau ji gali visai užsidaryti. Kai kraujagyslė taip susiaurėja, kad visiškai užsikemša, širdies raumuo žūsta, nes į jį pro kraujagyslę nebepatenka kraujas, o su juo – ir deguonis.

Vienas iš nevaldomų aterosklerozės rizikos veiksnių – amžius. Kiti veiksniai, tokie, kaip rūkymas, nutukimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, padidėjęs arterinis kraujospūdis, yra kontroliuojami gyvenimo būdu. Pastarasis gali sušvelninti net paveldimumo keliamą riziką.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kaip „Brexit“ sužlugdė sėkmingą verslą (42)

Kente bankrutavus dešimtmečius gyvavusiai žemės ūkio bendrovei, be darbo palikusiai pustrečio...

R. Karbauskis: G. Paluckas nori išvesti socialdemokratus iš koalicijos dėl artėjančių rinkimų (4)

Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas nori išvesti partiją iš valdančiosios koalicijos su...

Musulmonų dvasininkas atskleidė, kuo „Islamo valstybė“ vilioja jaunus Europos musulmonus (127)

Europoje surengti trys nauji teroristiniai išpuoliai. Praėjus kelioms valandoms po to, kai per...

Specialistai stebėjo greitkelį ties Kaunu: apstulbino vairuotojų įžūlumas (77)

Pastaruoju metu greitkelyje A1 ties Kaunu buvo vykdyti didelio masto tyrimai. Buvo ne tik...

Naujas pažintinis takas lankytojus pasitinka stendu apie marozus (23)

Pažintinis takas per Kamšos botaninį-zoologinį draustinį, esantį pakaunėje, yra bene...

Milžiniška rizika: iki mirties – tik viena klaida (10)

Kone 200 kilometrų per valandą greičiu motociklu Palangos plentu skriejęs Tomas įkliuvo...

Sukčiavimo schemų TOP 10 (12)

Nuo trumposios žinutės iki netikrų sąskaitų, nuo apgaulingų investicijų iki tapatybės...

Orai: vasara pasiduoda (39)

Artimiausiomis dienomis vasara nepažers jokių staigmenų: dangumi vis plauks debesų virtinės, tad...

Grikių pudingas – tobuliems veganiškiems pusryčiams (3)

Grikių ir chia sėklų pusryčiai , paruošiami iš vakaro, yra tikrai neįtikėtinas atradimas....