Skelbia realų pavojų – ar jau reikia griebtis kinų taktikos?

 (128)
Praėjusių metų gruodį vienus nuliūdino, kitus prajuokino žinia, kad kinai perka šviežią Kanados kalnų orą. Nedidelis flakonėlis, pavadinimu „Gyvybiškas oras“, kainuoja kiek daugiau nei 13 eurų (100 juanių). Pirmoji partija buvo parduota per 4 valandas.
Oro tarša
Oro tarša
© DELFI koliažas (shutterstock ir AAA nuotr.)

Lietuvai, tikėtina, dar toli iki tokio scenarijaus, tačiau kalbinti specialistai rimtai vertina padidėjusią oro taršą, siūlo mažiau būti lauke, o jei kitaip neįmanoma – dėtis veido kaukes.

Antradienį DELFI informavo, kad Vilniuje iki 10 val. vidutinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija svyravo nuo 80 mikrogramų kubiniame metre Lazdynų oro kokybės tyrimų stotyje iki 124 mikrogramų kubiniame metre Žirmūnų stotyje. Kaune Noreikiškėse 10 val. šis rodiklis siekė 84, Dainavos stotyje – 60 mikrogramų kubiniame metre. Leidžiama paros ribinė norma yra 50 mikrogramų kubiniame metre.

Trečiadienį situacija ne ką geresnė (Lietuvos valstybinio oro monitoringo matavimų duomenis galite pasitikrinti ČIA ir ČIA). Vilniuje vidutinė pirmųjų 9 valandų kietųjų dalelių koncentracija svyruoja nuo 114 iki 151 mikrogramų kubiniame metre.

Įspėjama dėl didelės tikimybės, kad sausio 6–7 d. daugelyje šalies miestų bus viršyta KD10 paros ribinė vertė.

Nepalankus metas

Jei skalbinius džiovinate lauke, juos parnešę vidun veikiausiai užuodžiate nemalonų smalkių kvapą. Nepulkite kaltinti kaimynų, kad šie padangas kūrena.

Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Zita Šilienė DELFI sakė, kad oro užterštumą didina du faktoriai.

„Dabar fiksuojamas oro užterštumas kietosiomis dalelėmis yra normalus dabartinėmis meteorologinėmis bei taršos sklaidos sąlygomis. Apskritai kalbant, tai nėra normalu, tačiau padidėjus teršalų kiekiui ir dar esant prastai taršos sklaidai, susidarė tokia situacija. Sklaidą sunkina anticiklonas, rami žiema, saulėtas oras, šalčiai. Pastarieji skatina žmones intensyviau kūrento krosnis, tad prie didelio mašinų išmetamųjų dalelių kiekio, prisideda ir smalkės. Bet šiaip tai nėra normalu, oro užterštumas viršija ribinę vertę“, - pripažino pašnekovė.

Oro užteršumo indeksas/AAA
Oro užteršumo indeksas/AAA
© stop kadras/AAA

Z. Šilienės teigimu, nuo antradienio popietės tarša padidėjo tose stotyse ir tuose miestuose, kuriuose ryte dar buvo fiksuojamas mažesnis užterštumas nei Vilniuje bei Kaune.

„Kiek anksčiau, vadinas, vyko tam tikras judėjimas ir oro būklė buvo geresnė. Šiauriniuose ir vakariniuose šalies rajonuose tada tarša dar neviršijo ribinės vertės, o didžiuosiuose miestuose jau buvo prasčiau. Didžiausias užterštumas buvo vidurnaktį, kai įprastai vėjas būna silpniausias. Mažeikiuose, Naujoje Akmenėje tarša vis vien mažesnė nei Vilniuje ar Kaune“, - vardijo specialistė.

Atrodytų, didmiesčiuose smilksta mažiau kaminų, nei mažesnėse gyvenvietėse, tačiau kalti ir mažesni mašinų „kaminai“.

„Automobilių srautai nemažėja. Dar daugiau transporto priemones šildome ilgiau, o tai neprisideda prie šviežio oro“, - pripažino pašnekovė.

Paklausta, ar jau metas sunerimti dėl tokių orų ir imtis priemonių apsaugoti ne tik savo odą nuo nušalimo, bet ir plaučius, Z. Šilienė tikino, kad burnos apdangalai nepakenktų ir sulaikytų bent šiek tiek kietųjų dalelių.

Kam derėtų vengti būti lauke

Vilniaus visuomenės sveikatos centro vyriausiosios specialistės Elos Gurinos teigimu, oro tarša veikia kiekvieną žmogų, bet šis poveikis ne visiems vienodas.

„Jautresni neigiamam užteršto aplinkos oro poveikiui yra vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis. Kietosiomis dalelėmis užterštas oras gali sukelti kvėpavimo sistemos ligas: bronchitą, astmą. Tad jautresniems asmenims – sergantiems lėtinėmis ligomis, vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams reikėtų labiau pasisaugoti“, - perspėjo ji.

Ela Gurina pažymėjo, kad statistinių duomenų apie sergamumą kvėpavimo takų ligomis, siejamą su padidėjusia oro tarša, nėra - yra kaupiama informacija tik apie gyventojų sergamumą gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Tačiau šis sergamumas siejamas su gripu ir kitais virusais, bet ne su padidėjusia oro tarša.

Skelbia realų pavojų – ar jau reikia griebtis kinų taktikos?
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Specialistė patarė, kad kol yra padidėjusi oro tarša kietosiomis dalelėmis, rekomenduojama riboti buvimą lauke, ypač pasivaikščiojimus šalia judrių miesto gatvių. Parkuose, kitose miesto zonose, kur nėra taršos šaltinių (automobilių, rūkstančių kaminų), oras paprastai nėra užterštas, tad pasivaikščiojimai šiose vietose nekelia pavojaus sveikatai.

Norint išvengti kietųjų dalelių neigiamo poveikio sveikatai, rekomenduojama:

1. Kuo daugiau laiko praleisti uždarose patalpose, kur kietųjų dalelių koncentracija yra mažesnė. Žemiausia kietųjų dalelių koncentracija yra patalpose, turinčiose oro valymo filtrus.

2. Mokyklose neorganizuoti kūno kultūros pamokų lauke, darželiuose nevesti vaikų į lauką. Vaikų į lauką nereikėtų vesti ir tėvams, kadangi vaikai ypač jautrūs kietųjų dalelių poveikiui.

3. Riboti fizinį aktyvumą lauke: nesportuoti, nedirbti sunkaus fizinio darbo, nes, didėjant fiziniam aktyvumui, daugiau (iki 60%) kietųjų dalelių patenka į plaučius (todėl, kad giliau kvėpuojama).

4. Jei tenka būti lauke, stengtis kvėpuoti tik per nosį, nes daugiau kietųjų dalelių į kvėpavimo takus patenka, jei kvėpuojama per burną ir mažiau - jei kvėpuojama per nosį.

5. Sergantieji bronchine astma yra jautriausi kietųjų dalelių poveikiui, jiems gali prasidėti bronchinės astmos paūmėjimai. Reikėtų pasirūpinti vaistų atsarga. Kietosioms dalelėms taip pat jautresni vyresnio amžiaus, širdies ir kraujagyslių ligomis, lėtinėmis ligomis, sergantys asmenys. Visiems jiems taip pat nerekomenduojama būti lauke, kol kietųjų dalelių koncentracija ore yra padidėjusi.

„Jeigu padidėjusios oro taršos sąlygomis ilgai tenka būti lauke, ypač dirbant, kaukės, respiratoriai gali pagelbėti. Tačiau įsigyjant juos reikia įsitikinti, ar jie skirti kietosioms dalelėms sulaikyti“, - patarė ji.

Pasekmės individualios

Vilniaus aplinkos informacinėje svetainėje skelbiama, kad oro taršos poveikis žmogaus organizmui įvairus, jis priklauso nuo teršalų tipo, kiekio, nuo kitų teršalų koncentracijų aplinkos ore, nuo individualaus kiekvieno žmogaus jautrumo, taip pat priklauso nuo teršalų poveikio trukmės (kaip ilgai individas būna užterštoje aplinkoje), kas atitinkamai sukelia ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus ir kt.

Oro užterštumo poveikis žmonių sveikatai pasireiškia plaučių funkcijų pakenkimais, respiracinėmis ligomis, imuninės sistemos silpnėjimu ir kt. Dažniausi yra kvėpavimo sistemos pažeidimai, kurie pasireiškia tokiais simptomais kaip kosulys, nosies ir gerklės gleivinių dirginimas ir kitais. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, oro užterštumas kietosiomis dalelėmis (KD10) turi gana didelę įtaką sergamumo kvėpavimo takų bei širdies ir kraujagyslių ligų padidėjimui. Dėl didelės azoto oksidų (NO2) koncentracijos didėja plaučių jautrumas kitiems teršalams.

Skelbia realų pavojų – ar jau reikia griebtis kinų taktikos?
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)


Europos aplinkos agentūros teigimu, kietosios dalelės ir pažemio ozonas yra visuotinai pripažįstami kaip svarbiausi kenksmingumo sveikatai prasme. Oro tarša kenkia ne tik žmogui, ji turi neigiamą poveikį aplinkos kokybei – kenkia žemės ūkiui, rūgštieji lietūs sukelia dirvos rūgštėjimą, pastatų, istorinių objektų nykimą, eutrofokaciją, ir daugybę kitų neigiamų efektų.

KD / Kietosios dalelės

Kietųjų dalelių patekimas į žmogaus organizmą priklauso nuo dalelių dydžio. Didesnės dalelės yra sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose (gerklėje, nosyje), čiaudint, kosint dalelės yra pašalinamos. Smulkiosios dalelės per kvėpavimo sistemą patenka į gilesnius kvėpavimo takus (bronchus, alveoles) ir ten nusėda. Smulkiausios kietosios dalelės pasiekusios alveoles gali būti perneštos ir į kraują.

Kietųjų dalelių poveikyje yra apsunkinama plaučių veikla, susilpnėja jų funkcija, sutrinka širdies ritmas, sumažėja vidutinė būsimo gyvenimo trukmė. Nuolatinis buvimas aplinkoje, kurioje yra nemažos kietųjų dalelių koncentracijos gali išsivystyti kvėpavimo takų ligos, tokios kaip astma, bronchitas, ilgainiui – plaučių vėžys, širdies veiklos sutrikimai.

Kietųjų dalelių sudėtis gali būti labai įvairi, jose gali būti randami sunkieji metalai, tokie kaip švinas, manganas, kas žmogaus organizmui gali sukenti apsinuodijimus.

CO / Anglies monoksidas

Per kvėpavimo sistemą anglies monoksidas patenka į žmogaus kraują, kur jungiasi su hemoglobinu – molekule esančia raudonuosiuose kraujo kūneliuose, kurie nešioja deguonį po žmogaus organizmą. Anglies monoksidas jungdamasis su hemoglobinu sudaro karboksihemoglobiną. Anglies monoksidas yra artimesnis hemoglobinui nei deguonis, todėl sumažėja kraujo gebėjimas pernešti deguonį. Teršalo poveikis žmogui priklauso nuo karboksihemoglobino kiekio kraujyje. Organizmą veikiant anglies monoksido koncentracijomis paūmėja suaktyvėja širdies, kraujotakos ligos, padidina kraujo krešulių tikimybę taip pat neigiamai įtakoja vaisiaus vystymąsi. Jeigu aplinkos ore anglies monoksido koncentracija sudaro daugiau nei 0,08 mg/l ir yra veikiama 3 – 5 valandų laikotarpyje, tokia teršalo koncentracija gali turėti poveikį CNS (centrinei nervų sistemai).

SO2 / Sieros dioksidas

Sieros dioksido poveikis žmogaus sveikatai priklauso nuo teršalo koncentracijos aplinkos ore. Neigiamas poveikis pasireiškia kvėpavimo takų, akių gleivinės dirginimais, gali būti sukeltas refleksinis kosulys. Esant labai didelėms koncentracijos, net ir trumpas poveikis gali būti pavojingas. Jautriausios grupės – pagyvenę žmonės ir vaikai, sergantys širdies, kraujagyslių ligomis.

O3 / Ozonas

Aplinkos ore ozono koncentracijoms esant 100 μg/m³ pasireiškia galvos skausmas, koncentracijai esant 200 μg/m³ padidėja astmos priepuolių, suaktyvėja imuninė sistema. Aplinkos ore esant koncentracija 400 μg/m³ – yra prislopinama centrinė nervų sistema ir akies raumens funkcijos, esant koncentracijai 800 μg/m³ – prasideda audinių uždegiminė reakcija.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Sveikatos naujienos

Kitokia alergija: skaičiuojate kalorijas, bet vis storėjate ir pučia pilvą (4)

Net ir ekologiškas maistas tampa priešu, kai organizmas jo netoleruoja. Taip atsitinka sergant vadinamąja III-ojo tipo (uždelsta) alergija maistui. Ši liga skiriasi nuo ūmiai pasireiškiančios maisto alergijos, o jos nustatymas kartais primena detektyvą.

Sukūrė filmuką apie krūtis, kurį tikrai verta pažiūrėti (16)

Nacionalinio vėžio instituto, Nacionalinės krūties ligų asociacijos ir farmacijos kompanija „Roche Lietuva“ iniciatyva sukurtas pirmas originalus edukacinis filmukas apie krūtų savityrą, skirtas moterims, kurioms rūpi jų sveikata.

Ankstų rytą jaučiate nuovargį? Organizmas praneša, ko jam trūksta (17)

Šaltuoju metų laiku vis dažniau išgirstame frazę „Man depresija“. Niūrios mintys, galvos skausmas, irzlumas ir motyvacijos stoka gali atrodyti kaip neginčijami depresijos požymiai, tačiau sveikatos specialistai pataria nedaryti skubotų išvadų. Gali būti, kad jūsų organizmui tiesiog stinga tam tikrų vitaminų ir mikroelementų.

K. Krivickas atskleidė, kodėl paviešino jo šeimą ištikusią dramą (129)

„Visi žinome, kad motinos pienas yra ir maistas, ir vaistas. Tačiau kartais taip atsitinka, kad mama pieno neturi“, - sako Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. Rasa Tamelienė. Ketvirtadienį Kauno klinikose atidarytas pirmasis Lietuvoje pieno bankas. Atidaryme dalyvavo ir žinomas TV vedėjas Kristupas Krivickas, kuris taip pat prisidėjo prie banko atidarymo.

A. Veryga turi liūdnų žinių alaus ir vyno mėgėjams 18-mečiai alkoholio negaus (1349)

Naujasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga DELFI konferencijoje kalbėjo apie alkoholio akcizo suvienodinimą. Jo teigimu, turi būti vienodas akcizas tiek stipriems, tiek silpniems alkoholiniams gėrimams ir turi būti ištaisyta nelygybė.