Ir didžiausia grėsmė kyla miestų gyventojams. Neseniai atliktas tyrimas, kurios išvados skelbiamos žurnale „The Lancet““, teigiama, kad gyvenimas triukšmingame mieste klausos pažeidimo riziką padidina 64 proc., rašo independent.co.uk.
Triukšmo lygis yra matuojamas decibelais. Nulis decibelų yra beveik visiška tyla. Tyliausias dalykas, kurį žmogus su sveika klausa gali išgirsti virš absoliučios tylos, įvardijamos kaip minus 9 decibelai. Ramaus pokalbio metu garsas siekia maždaug 60 decibelų. O jeigu reikia pakelti balsą, kad kas nors jus išgirstų, tai jau maždaug 87 decibelai. Didesnis nei 85 decibelų garsas, girdimas ilgą laiką be adekvačios ausų apsaugos, gali potencialiai sukelti klausos pažeidimą.
Žmones triukšmas gali veikti darbe, pavyzdžiui statybų aikštelėje (iki 96 decibelų) arba kokiame nors renginyje, pavyzdžiui, muzikos festivalyje ar naktiniame klube (iki 110 decibelų). Dieną jūsų ausys gali būti nuolat veikiamos foninių garsų, kurių jūs net nefiksuojate. Tai ir kelio darbai (75-105 decibelai), ir šurmulys bare (maždaug 90 decibelų).
Triukšmą reguliuoja taisyklės
Daugelyje šalių galioja sveikatos ir saugos taisyklės, kurios yra skirtos apsaugoti žmonių klausą darbe. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje darbovietėje, kur darbuotojus veikia didesnis nei 85 decibelų garsas, žmonės turi nešioti specialią apsaugą ir jų klausa turi būti nuolat stebima dėl galimų pažaidimų.
Tuo tarpu ausinukai ir mobilieji telefonai mums leidžia klausytis gerokai garsesnės muzikos, ir jų gamintojai apie užsimena tik kažkur instrukcijos pabaigoje smulkiomis raidelėmis.
Paprastai asmeninis garsinis prietaisas gali kelti maždaug šimto decibelų garsą, o specialios ausinės leidžia klausytis ir didesnio garso. Jeigu žmogui tektų dirbti vietoje, kur triukšmas siekia šimtą decibelų, toks žmogus ten galėtų dirbti ne daugiau nei penkias minutes per pamainą. O po penkiolikos minučių kiltų didelė rimtos pažaidos klausai rizika.
Nuo vidinės ausies link smegenų
Iki šiol buvo manyta, kad triukšmas sukelia klausos praradimą pažeisdamas garsui jautrias ląsteles sraige vadinamoje vidinės ausies dalyje. Šia garsinės vibracijos paverčiamos elektros impulsais. Tačiau su gyvūnais atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad net ir nedidelis triukšmas gali pakenkti klausos nervui, jungiančiam vidinę ausį su smegenimis.
Žmonės, kuriems įtariamas klausos pažeidimas, yra siunčiami pas audiologą – ausų specialistą, tiriantį klausą. Jis nustato, kokį tyliausią garsą girdi žmogus. Tai nėra labai sudėtingas tyrimas. Tačiau jis tiria tik vieną sudėtingos klausos sistemos aspektą.
Klausos pažeidimas gali paveikti ne tik žmogaus gebėjimą išgirsti tylų garsą tylioje aplinkoje, bet ir išgirsti subtilius garsus garsioje aplinkoje, kaip žmonių pokalbis triukšmingame kambaryje ar kažkieno kalbėjimą šalia garsiai veikiant televizoriui. Tokių subtilių gebėjimų praradimo minėtas tyrimas nenustato.
Notingamo universiteto mokslininkai kuria vadinamąjį objektyvų klausos tyrimą panaudojant magnetinį rezonansą. Jie tikisi išmokti nustatyti klausos pažeidimą skenuodami klausos sistemos dalis, jungiančias ausis su smegenimis. Šios sritys yra atsakingos už visų garsų apdorojimą, ir jų tyrimas parodytų, ar žmogaus klausa yra pažeista. Jeigu mokslininkams pavyks nustatyti tokius pažeidimus, tai priartins specialistus prie gebėjimo itin anksti diagnozuoti pakitimus ir pritaikyti individualius gydymo būdus.
Taip pat verta paminėti, kad nemažai žmonių, kurių klausa yra pažeista, ne tik negali girdėti tam tikrų garsų, bet ir girdi vadinamuosius fantominius garsus – zyzimą, ūžimą ar skambėjimą ausyse.
Tokia būklė yra vadinama tinitu. Taip pat kai kurie žmonės kenčia nuo tam tikro dažnio garsų netoleravimo ar jautrumo jiems.
Klausos pažeidimas tam vis didesnė sveikatos problema, todėl mokslininkai tikisi sukursti ankstyvų diagnostikos būdų panaudojant magnetinį rezonansą ir užkirsti kelią didesnei klausos pažaidai.
