Ar pamenate vieną ryškiausių sovietmečio ritualų: du kartus per savaitę po darbų į kiekvieno namo kiemą, garsiai pypsėdamas, įvažiuodavo šiukšliavežis, o žmonės su kibirais rikiuodavosi į eilutę, pildavo savo buitines atliekas į mašiną ir su palengvėjimu pėdindavo namo.
Šiandien miestus užvertusios šiukšlės, anot sveikatos specialistų, ne tik skleidžia kvapus, bet ir platina infekcijas bei užkrečia kirmėlėmis.

Šiukšlių įkaitai

„Mūsų šiukšliavežis buvo Jacekas. Vardą pamenu puikiai, nes taupiosios namo kaimynės rinkdavo pono Jaceko kiaulėms ar kaži kokiems jo ūkelyje auginamiems gyvūnams sužiedėjusią duoną ir pasenusias kruopas. Štai kada prasidėjo pogrindinis šiukšlių rūšiavimas!

Retą profesiją turintis dėdė prakilniu mostu paspausdavo kaži kokią rankenėlę su bumbuliuku ir šiukšles sustumdavo į tos „supermašinos“ gelmes. Tada pergalingai atsisveikindamas dar sykį pyptelėdavo ir, palikęs aliejuotą bulvių lupenų pribyrėjusią balą, išdidžiai išvairuodavo į gretimus kiemus“, - savo vaikystę prisimena vilnietė Ieva.

Ši idilė – jau sena atgyvena. Tačiau vyresnės kartos vilniečiai, ypač po didesnių švenčių, kai nuo vėluojamų išvežti šiukšlių kalnų kiemuose sklindantys kvapai riečia nosį, tokius ponus jacekus prisimena su nostalgija. Žmonės pavargo gyventi tarp šiukšlių, pavargo kovoti su šleikščiu kvapu ir pavargusiais menkai pagelbėjančiais komunalininkais. Šie juk irgi nėra visagaliai dievai. Kažkas ir juos skriaudžia, laiku nesumoka.

Parazitai – tylūs ir nematomi

Šiandien bene daugiausiai nerimo visuomenės sveikatos specialistams kelia daugiabučių laiptinėse esančios šiukšlių šachtos. Tuo, atlikę tyrimą, įsitikino ir Lietuvos televizijos sveikatos laidos „Pulsas“ žurnalistai.

Higienos specialistai nerimauja, kad tai gali būti gyventojų, kurie nesilaiko asmens higienos, sergamumo užkrečiamosiomis ligomis didėjimo priežastis. Logiška būtų manyti, kad serga ne tik nevalyvieji, bet ir jų kaimynai bei jautriausios ir pažeidžiamiausios šios bėdos aukos – vaikai.

Pavyzdžiui, Vilniuje kasmet gaunama šimtai skundų dėl sklindančių kvapų, kylančių gaisrų konteineriuose ir puolančių parazitų. Žmonės skundžiasi, kad tai tikros tarakonų veisyklos. Neva ten, kur dar tebėra neužvirintos ir nepanaikintos šiukšlių šachtos, daugiabučių gyventojai dešimtmečiais neatsikrato įvairiausių gyvių. Beje, Vilniaus savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus specialistai sako, kad šachtas galima užvirinti, jei su tuo sutinka dauguma gyventojų.

Paskutiniai šiukšlių šachtų tyrimai dėl užterštumo patogeniniais sukėlėjais Vilniaus mieste buvo daryti tik 2001-2002 m. Tuomet buvo ištirti 294 mėginiai ir nustatytas užterštumas askaridžių, spalinių ir mažojo kaspinuočio kiaušiniais.

Šiukšlių konteineriai – tiksinti ligų bomba

Tiesa, tinkamai išvalius ir dezinfekavus minėtų daugiabučių šiukšlių šachtas, kontroliniai tyrimai dėl patogeninių sukėlėjų buvo neigiami. Tačiau pasiteiravus Karoliniškių, Lazdynų administruojančiose tokius namus bendrovėse, paaiškėjo, kad tokios dezinfekcijos atliekamos vos kartą per metus…

Specialistų nuomone, jei tokie generaliniai šachtų valymai būtų atliekami bent kas keletą mėnesių, jokiu patogeninių sukėlėjų ten nė kvapo nebūtų. Deja, šiuo metu jiems tenka apsiriboti paprastesniais patarimais: tinkamai valyti ir dezinfekuoti prieigas prie šachtų, kontroliuoti ir įvertinti atliekamų priemonių efektyvumą, o gyventojams nepamiršti apie pačią paprasčiausią užkrečiamųjų ligų profilaktiką – rankų higieną ir vaikų mokymą higieninių įgūdžių. Tačiau „profilaktika“ – labai įgrisęs terminas ir, tiesą sakant, nelabai paveikus.

„Pulso“ žurnalistų kalbinti Vilniaus Lazdynų ir Karoliniškių mikrorajonų gyventojai sakė neprisimenantys, kada paskutinį kartą yra matę darbuotojus, vaikštančius ir dezinfekuojančius šiukšlių metimo angų „epicentrus“. Rytais pro savo butų langus žmonės mato tik kiemsargius, iš rakinamos patalpos vežančius byrančius, perpildytus šiukšlių konteinerius.

Šiukšlių įkaitai

Ponia Jūratė, gyvenanti pirmame vieno iš tokių namų aukšte, save vadina tiesiogine šiukšlių įkaite, pavargusia rašyti skundus dėl netvarkos. Neberašo. Ir ne todėl, kad ji, pensininkė, pavargo. Tiesiog niekas nebereaguoja. Eilinį jos skundą, matyt, įklijuoja tarp šimtų kitų ir mandagiai praneša, kad „imsis priemonių“.

Beveik visi pasakoja, kad ta šiukšlių paruošimo išvežimui procedūra ne visada vyksta sklandžiai. Buitinės šiukšlės byra, o stovintis konteineris palieka šleikštų viso namo atliekų kvapo šleifą. Moteris skundėsi, kad būtent dėl šios priežasties dar prieš septynetą metų susiruošusi parduoti butą ir keltis gyventi arčiau dukters, jį būtų tekę parduoti tiesiog pusvelčiui. Pirmas aukštas ir taip nepopuliarus, o dar šiukšlių šachtos kaimynystė. Tai pamatę potencialūs pirkėjai mandagiai atsisveikindavo.

„Taip, matyt, mes ir nugyvensim”, – dūsavo pensininkų šeima, kadaise iš darbovietės gavusi vienintelį gyvenime savo būstą baisios smarvės ir musių kaimynystėje. Vien Vilniaus miesto Šeškinės mikrorajone – tokių šachtų beveik 80 proc. namų, Karoliniškėse – 58 proc, Lazdynuose belikę 19 proc.

Švara turi savo kainą

Nekilnojamojo turto specialistai sako, kad atliekų surinkimo ir išvežimo būdas, be abejo, turi įtakos gyvenamosios aplinkos kokybei. Namai senuosiuose Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose, kur įrengtos šachtos atliekoms rinkti, kažin ar visada atitinka higienos reikalavimus, tačiau tiesioginės įtakos pirkėjui renkantis būstą (namą ar rajoną) tai nedaro.

Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad tvarkingas šiukšlių utilizavimas, kitaip tariant, paruošta vieta šiukšlėms – aptverti, rakinami ar požeminiai konteineriai – projektą tikrai padaro patrauklesnį.

Beje, nostalgiją keliančių pono Jaceko laikų sistema iki šiol sėkmingai naudojasi švariausiomis laikomos Europos šalys. Olandija, Šveicarija ar Vokietija šiukšlių išvežimo tvarkos nekeitė dešimtmečius. Kito tik pats principas – žmonės buvo raginami rūšiuoti, iki šiol egzistuoja negailestingai didelės baudos už netvarkingą šiukšlių metimą ar palikimą netinkamose vietose.

Visi žmonės mėgsta aiškią tvarką – svarbu tik, kad Lietuvoje ta tvarka būtų kuo aiškesnė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Grėsmė šalia mūsų: Europoje slepiasi šimtai „Islamo valstybės“ apmokytų vaikų (35)

Europą sudrebino dar vienas teroro aktas: per dvi atakas, kai ketvirtadienį ir penktadienį...

VGT uždegė žalią šviesą: į kovą su „Islamo valstybe“ stos Lietuvos specialiosios pajėgos (410)

Pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba aptarė ne tik krašto apsaugos sistemos...

Didžiausi atlyginimai: dešimtuke – netikėti naujokai (128)

Birželio mėnesį buvo tik viena įmonė, kurios darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo...

Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašas trumpėja: treneriai padėkojo D. Gailiui (29)

Likus daugiau nei savaitei iki Europos vyrų krepšinio čempionato Lietuvos rinktinės treniruotėse...

Susiremontavote automobilį po avarijos? Dar nereiškia, kad galite juo važiuoti

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, nuo šių metų sausio mėnesio Lietuvoje įregistruota...

Nauja priežastis apsilankyti Palangoje: poilsiautojai įspūdingus vaizdus stebės nemokamai (5)

Palangoje rudenį atsiras nauja pramoga turistams – aukščiausiame kurorto pastate – Palangos...

Marselyje automobilis rėžėsi į stoteles, vienas žmogus žuvo atnaujinta 13.26 (39)

Vienas žmogus žuvo ir vienas buvo sužeistas po to, kai automobilis rėžėsi į dvi stoteles...

Vilniuje atsivėrė dar viena smegduobė (2)

Pirmadienį policijai pranešta apie Vilniuje gatvėje atsivėrusią smegduobę.

Nepripraskite prie druskos: koks kiekis dar nekenkia organizmui (10)

Drusk os perteklius žmogaus organizmui yra žalingas, tačiau visiškai eliminuoti jos iš mitybos...