Daugiausia kokliušo atvejų pirmąjį šių metų pusmetį buvo užregistruota Vilniaus ir Kauno apskrityse (14 atvejų). Po 2 atvejus buvo užregistruota Panevėžio ir Tauragės apskrityse, pavieniai atvejai registruoti Marijampolės ir Klaipėdos apskrityse.
2015 m. daugiausia kokliušo atvejų buvo užregistruota Kauno apskrityje (14 atvejų).
Tauragės apskrityje buvo užregistruotas šeiminis kokliušo protrūkis, kurio metu susirgo du asmenys ( 4 mėn. ir 14 m. amžiaus vaikai).
6 žmonės iš 20 susirgusiųjų kokliušu buvo neskiepyti arba jų imunizacijos būklė nežinoma. Dauguma susirgusių asmenų buvo skiepyti kokliušo komponentą turinčia vakcina, tačiau optimali apsauga nuo kokliušo susidaro tik įskiepijus tris kokliušo komponentą turinčias vakcinos dozes, todėl vaikams iki 6 mėn. amžiaus, kol jie pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nėra gavę trijų šios vakcinos dozių, rizika susirgti kokliušu yra didesnė.
Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių kokliušo komponentą turinčia vakcina vaikai yra skiepijami 5 dozėmis: pirma doze vaikai paskiepijami 2 mėnesių amžiaus, antra – 4 mėnesių, trečia – 6 mėnesių, ketvirta – 18 mėnesių ir penkta – 6–7 metų. Kokliušo komponentą turinti vakcina yra finansuojama valstybės lėšomis.
Kokliušas – tai ūminė bakterinė liga plintanti oro lašeliniu keliu. Periodas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų atsiradimo trunka 9–10 dienų. Infekcijai būdingas priepuolinis, spazminio pobūdžio kosulys. Liga dažniausiai prasideda lengvais peršalimo reiškiniais, kosuliu, be žymesnio karščiavimo ar intoksikacijos. Po kelių savaičių kosulys sustiprėja, tampa priepuoliniu. Ligai vystantis kosulio priepuoliai dažnėja, tampa ilgesni ir sunkesni. Kokliušas ypač pavojingas kūdikiams. Jie dažniau serga sunkiomis ligos formomis, patiria dažnesnių ir sunkesnių komplikacijų.
