Daugelis žiemą stengiasi gerai užsandarinti langus ir prišildyti namus. Sutrikus normaliai oro apytakai, pradeda ašaroti akys, atsiranda sloga, paūmėja lėtinis bronchitas. Sausą patalpų orą būtina drėkinti. Tam tinka ne tik specialūs drėkinimo prietaisai, bet ir tokios paprastos priemonės, kaip drėgnų rankšluosčių ar atvirų indų su vandeniu kabinimas ant radiatorių.
Dažniau varva nosis
Pagal Lietuvos higienos normas vidaus patalpų temperatūra šaltuoju metų laiku turėtų būti 18–22 laipsnių, o santykinė oro drėgmė – 30–65 proc. Šildymo sezono metu pastarasis rodiklis paprastai sumažėja tris kartus. Tai, anot kalbintų specialistų, gali būti įvairių sveikatos sutrikimų priežastis.
„Sausėja kvėpavimo takų gleivinė, ji prasčiau atlieka apsauginę funkciją. Todėl žmogus dažniau serga viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų uždegimu, o jei jo imunitetas nusilpęs – ir gripu. Nosies gleivinė paburksta, atsiranda sloga arba priešingai – užgula nosį. Tampa sunku kvėpuoti, vargina dilgčiojimas prienosinių ančių srityje, skauda galvą, gali paūmėti lėtinis bronchitas“, – apie sauso oro įtaką sveikatai kalbėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentė, gydytoja alergologė-pulmonologė Eglė Vaitkaitienė.
Viename kubiniame metre oro paprastai būna apie penkis šimtus įvairių mikroorganizmų rūšių. Jų kiekis sausame ore padidėja apie tris kartus – taip susidaro palankios sąlygos atsirasti alerginei slogai ar jai paūmėti. Kartais alerginės slogos kankinamam žmogui gali prasidėti dusulys.
„Sausas patalpų oras dažnai sukelia ir alergines akių reakcijas. Akys tampa jautrios, ašaroja, išsausėjusi ragena parausta, bijo šviesos. Oda aplink akis išsausėja, kartais paburksta, gali niežėti vokus. Išsausėjusios akys gydomos dirbtinėmis ašaromis ar kitais akių lašais. Juos reikia vartoti dažnai, net 4–5 kartus per dieną, o jei akių sausumo pojūtis nepraeina, tai ir naktį“, – patarė gydytoja.
Deja, tuo sveikatos problemos nesibaigia, nes dėl sauso šildomų patalpų oro, pasak E.Vaitkaitienės, sausėja, šerpetoja, parausta oda, pablogėja jos medžiagų apykaita, ji tampa jautri aplinkos temperatūros ir drėgmės svyravimams. Ypač jautriai į sausą patalpų orą reaguoja oda, varginama alerginių susirgimų.
Pagelbės drėkintuvai
Sausą patalpų orą būtina drėkinti. Gydytojos E.Vaitkaitienės teigimu, gyvenamųjų patalpų orą gerai išvalo tam specialiai skirti buities prietaisai – oro jonizatoriai-ozonatoriai, o drėkina oro drėkintuvai. Oro jonizatoriai praturtina patalpų orą neigiamais deguonies aerojonais. Šiais prietaisais iš oro šalinamos dulkės, bakterijos, augalų žiedadulkės, grybeliai, naminių gyvūnų pleiskanos bei pūkai, tabako dūmai ir nemalonūs kvapai. Oro drėkintuvai padidina santykinę patalpų oro drėgmę.
„Oro drėkintuvai ypač rekomenduojami namuose, kuriuose gyvena žmonės, sergantys bronchine astma, lėtiniu spazminiu bronchitu, alergine sloga, atopiniu dermatitu bei kitomis kvėpavimo takų ir odos ligomis“, – minėtų prietaisų svarbą pabrėžė gydytoja.
Oro drėkintuvų būna įvairių tipų – karštų, šaltų garų arba ultragarsinių. Šie prietaisai skiriasi veikimo principu, tačiau naudoti ir prižiūrėti juos nesudėtinga. Bet kurio tipo drėkintuvui tinka paprasčiausias vandentiekio vanduo.
Karštų garų drėkintuvai veikia panašiai kaip virdulys – užvirina vandenį ir leidžia karštus garus, taip drėkindami orą. Vanduo užvirinamas, tad itin sumažėja tikimybė, kad į orą pateks bakterijų. Į specialias drėkintuvų talpyklas galima įlašinti įvairių aromatinių aliejų, inhaliacinėmis priemonėmis gydyti įvairius kvėpavimo takų susirgimus. Vienintelis šių drėkintuvų trūkumas – neekonomiškumas.
Šaltų garų drėkintuvuose negalima nustatyti norimo drėgmės lygio, tačiau jie geba palaikyti optimalų jos kiekį: kai pasiekiamas reikiamas drėgmės lygis, drėkintuvas tiesiog išsijungia, o prireikus vėl įsijungia.
„Ultragarsiniai drėkintuvai gali skleisti ir šaltus, ir šiltus garus. Ventiliatorius pučia į patalpą vandens rūką, kuris iškart pasklinda ore. Šie drėkintuvai dirba labai tyliai, todėl gali veikti net žmogui miegant, jie naudoja labai mažai elektros energijos“, – ultragarsinio drėkintuvo privalumus vardijo E.Vaitkaitienė.
Odos ir gleivinių pagalbininkai
Oro drėkintuvai nėra pigūs. Nors jie gerai išvalo ir sudrėkina orą, tą patį rezultatą galima pasiekti ir orą drėkinant paprasčiausiomis buitinėmis priemonėmis. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėjo pavaduotoja Viktorija Buzytė patarė pripilti į atvirus indus vandens ir užkabinti juos ant radiatorių – garuodamas vanduo sudrėkins orą. Ant radiatorių taip pat galima padžiauti drėgnų skalbinių ar rankšluosčių.
„Vėdinkite patalpas bent du kartus per dieną – ryte ir vakare po 5–10 min. Vėdinimas vos pravėrus langą net ir ilgiau nebus veiksmingas. Todėl langą atverkite plačiai, ir „sunkų“ orą tuoj pakeis šviežias, o kambarys prisipildys drėgmės, kuri taip reikalinga mūsų odai. Naktį geriau išsimiegosite, jei kambaryje bus keliais laipsniais vėsiau – tada ir oras bus lengvesnis“, – kalbėjo aplinkos sveikatos specialistė.
Norėdami padėti savo išsekintai odai, venkite sauso oro, per karštų patalpų. Nakčiai veidą patariama sudrėkinti mineraliniu vandeniu ar arbatžolėmis, kasdien naudoti drėkinamąjį veido kremą, kurio sudėtyje yra vitaminų C, E, vaisių rūgščių. Atsargiai reikėtų elgtis ir su vaistais nuo spuogų – jie džiovina odą.
Nosies gleivinė gali tapti sausa, jei geriama per mažai skysčių. Todėl patariama per dieną išgerti bent du litrus šaltinio ar negazuoto mineralinio vandens, sulčių, arbatos. Galima naudoti ir purškiamus tirpalus su jūros vandeniu ar druskomis. Juos į nosį reikėtų purkšti kas kelias valandas.
Kaip išsaugoti gaivų ir švarų orą?
• Bent 2–3 kartus per savaitę drėkinkite patalpas oro drėkintuvu, o jei oras labai sausas – kasdien.
• Atminkite: kuo jūsų būste daugiau kilimų, kiliminių dangų, storo audinio užuolaidų, tuo daugiau juose susikaups patalpų orą teršiančių dulkių.
• Nevalykite dulkių sausu būdu. Geriau naudokite mikrofibros šluostes: sudrėkinę jas vandeniu, lengvai nuvalysite įvairius paviršius.
