Dėl šių priežasčių praėjusiais metais pastebėjusi, kad ant kulkšnies pradėjo augti pigmentinė dėmė, ji liko rami, rašo dailymail.co.uk.
„Tai tebuvo strazdana, bet per šešias savaites ji padidėjo iki 1 cm skersmens ir atrodė šiek tiek nelygiais kraštais. Ją taip pat šiek tiek niežėjo“, - pasakojo moteris iš Kento. Jos sesuo, dirbanti slauge, patarė kreiptis į gydytoją. „Taip, kada nors taip ir padarysiu“, - tarė sau A. Jobbins.
Po kelių dienų per vieną muzikos festivalį Sasekse ji išvydo dermatologo stendą, kuriame nemokamai buvo tikrinami apgamai. Į jos dėmę pažvelgęs daktaras kuo skubiau patarė kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Per dvi savaites tyrimai patvirtino, kad tai buvo odos vėžys – piktybinė melanoma. „Buvau tiesiog šokiruota“, - sakė A. Jobbins.
Tačiau jai pasisekė, kad vėžys buvo pastebėtas palyginus greitai. Piktybinė melanoma yra pavojingiausia odos vėžio forma, nes gali išplisti į kitus organus. Per pastaruosius 20 metų sergamumas melanoma augo sparčiausiai iš visų vėžio rūšių.
Piktybinė melanoma paprastai prasideda nuo seno apgamo, kuris pradeda keisti formą ar spalvą, ar visiškai naujo apgamo, atsiradusio ant kūno. Piktybiniai apgamai gali turėti netaisyklingą formą ar nelygius kraštelius. Jie gali būti nevienodos spalvos (pvz., dalis jo šviesesnė už likusią spalvą) arba visas apgamas pamažu gali tamsėti.
Tokie apgamai gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Paprastai jų diametras būna didesnis negu 0,5 cm. Kartais jie būna iškilūs, bet dažniausiai – plokšti.
Dermatologai taip pat atidžiai vertina apgamus, vadinamus „bjauriaisiais ančiukais“, kurie išsiskiria tarp kitų apgamų.
Tyrimai rodo, kad melanomos rizika padidėja kiekvieną kartą nusvilus saulėje. Problema ta, kad šalyse, kuriose būna mažai saulėtų dienų, žmonės trokšta pasidžiaugti saulės spinduliais, per ilgai užsibūna saulėje ir nudega.
Tyrimai taip pat rodo, kad protarpinis buvimas saulėje toliau didina piktybinės melanomos riziką.
„Protarpinis buvimas“ reiškia tai, ką dauguma žmonių veikė pastaraisiais savaitgaliais – kelias valandas buvo lauke, mėgaudamiesi saulėta diena, tačiau nenaudojo jokių apsaugos priemonių.
„Vis daugiau žmonių vengia kaitintis saulėje, bet jie vis dar mano, kad nieko baisaus pabūti saulėje pora valandų be jokio apsauginio kremo“, - teigė dermatologas ir Didžiosios Britanijos dermatologų asociacijos atstovas spaudai, daktaras Bavas Shergillis.
Nors 80 proc. melanomos atvejų sukelia saulė, šia vėžio forma gali susirgti ir saulėje nebūnantys žmonės. Tokie atvejai gali būti susiję su genetika, imuninės sistemos stiprumu ir kitais faktoriais.
Problemų kelia ne tik melanomos. Iš kitų odos vėžio rūšių labiausiai paplitusios bazalinių ląstelių karcinomos, pažeidžiančios giliausius odos sluoksnius. Šie navikai, primenantys pleiskanojančias, plokščias, raudonas dėmes ar šašelius, kurie kraujuoja ir neužgyja, atsiranda saulei atvirose kūno vietose. Nors į kitus organus jie neplinta, šie navikai gali išgraužti odą ir sukelti opas.
Odos vėžiui priskiriamos ir žvynelinių ląstelių karcinomos, atrodančios kaip žvynuoti, šiurkštūs odos lopinėliai. Jie gali atsirasti bet kurioje, ne tik saulės spinduliams atviroje kūno vietoje, nes šią vėžio formą gali sukelti ir rentgeno spinduliai, nudegimai ar opos.
Tačiau, kitaip nei bazalinės karcinomos, jos gali persimesti į kitus organus, pavyzdžiui, limfmazgius, nors ir retai.
Dailymail.co.uk paprašė dermatologų išskirti rizikingiausias kūno vietas ir atskleisti, kaip jie patys saugo save ir savo šeimas nuo saulės spindulių.
Galva ir kaklas
Daugiau kaip pusė visų odos vėžio formų išsivysto galvoje. Taip yra todėl, kad galva beveik nuolat būna saulėje.
„Pažeidžiami yra ne tik praplikę vyrai, bet ir moterys, turinčios išretėjusius plaukus“, - sakė dermatologė Justine Hextall iš Sasekso organizacijos „Sussex Cancer Network“.
„Moterims patariu mūvėti skrybėlaitę ar apipurkšti priemone nuo saulės tas galvos vietas, kuriose plaukai yra ploniausi, ypač jeigu einama maudytis“.
Daug odos vėžio atvejų atsiranda ir ant kaklo. Žmonės tepa apsauginiais kremais veidą ir smakrą, bet dažnai palieka neapsaugotą kaklą, pastebi dermatologė Hilary Allan iš Vudfordo medicininės estetikos klinikos Esekse.
„Teko matyti daug atvejų, kai saulė pažeidžia kaklą ar kakle išsivysto odos vėžys“, - pridūrė ji. Kakle dažnai atsiranda bazalinių ląstelių karcinomos ir kepenų dėmės – plokščios, tamsios pigmentinės dėmelės, kurias sukelia saulė. Nors šios dėmės pačios savaime nėra pavojingos, tai yra ženklas, kad gavote per daug saulės spindulių, todėl jums kyla odos vėžio rizika, aiškino J. Hextall.
Torsas
Juosmens srityje nustatoma maždaug 40 proc. piktybinės melanomos atvejų vyrams ir 20 proc. – moterims. Šis procentas tarp vyrų yra didesnis, nes ši vyrų kūno sritis tiesiog gauna daugiau saulės spindulių.
„Tuo tarpu moterys pamiršta apsaugoti savo iškirptę, - sako H. Allan. –Šioje vietoje nustatome daug saulės pažeistos odos atvejų“.
Akys
B. Shergillis sako, kad saulei itin jautrus įdubimas tarp vidinių akių kraštų ir nosies, nes čia pagaunama daug spindulių. „Šiose vietose atsiranda daug piktybinių auglių, ypač bazalinių karcinomų“
„Akiniai nuo saulės gali apsaugoti šias vietas, tačiau turėkite galvoje, kad kaskart juos užsidedant ir nusiimant, plastikinės atramos ant nosies nubraukia apsauginį kremą, todėl nusiėmus akinius, jį reikės užtepti iš naujo“.
„Pirmenybę teikite tiems akiniams, kurie uždengia daugiausia ploto“, - pridūrė jis.
Ausys
„Tikrindamas vyrus, visuomet apžiūriu vietas už ausų, nes čia dažnai išsivysto odos vėžys“, - sakė B. Shergillis.
„Šios sritys beveik nuolat būna saulėje – dažniau vyrų, negu moterų, nes jų ausis paprastai dengia plaukai“.
Daktaras pridūrė, jog dažniausiai čia atsiranda ne melanominės vėžio formos, nors gali išsivystyti ir piktybinės melanomos.
Nosis ir burna
Nors nosys dažnai nusvyla saulėje, dar viena sritis, linkusi į odos vėžį, yra šnervių sparneliai. Jų apvali forma taip pat pagauna daug saulės spindulių.
„Šiose vietose dažniausiai nustatome bazalinių ląstelių karcinomas“, - sakė B. Shergillis.
„Oda virš viršutinės lūpos taip pat yra pažeidžiama saulės – skirtingai negu oda po apatine lūpa, kurią saugo lūpų šešėlis“, - pažymėjo jis.
Rankos ir plaštakos
Karštu oru mūsų rankos nuolat būna saulėje ir žmonės retai prisimena jas apsaugoti. Ant rankų nustatoma kas penkta piktybinė vyrų melanoma. Moterims ant rankų atsiranda ketvirtdalis melanomų.
Kojos
Kojose išsivysto beveik 40 proc. visų piktybinių moterų melanomų. Tarp vyrų melanomos ant kojų sudaro tik 13 proc.
„Priežastis daugiausia kultūrinė, - sakė B. Shergillis – Moterys segi sijonus ar vilki suknelėmis, kurios nedengia kojų“.
Pėdos
Pažeidžiami saulės yra net padai. Kojų pirštams, padams ir delnams būdinga specifinė odos navikų forma – akralinė melanoma (nuo jos mirė ir regio žvaigždė Bobas Marley).
Tamsiaodžiams žmonėms ant kojų ir pėdų dažniausiai atsiranda žvynelinių ląstelių karcinomos. Kodėl taip yra, neaišku, bet manoma, kad tai gali būti susiję su genetika.
Kaip gydytojai saugo savo pačių artimuosius?
Dermatologė Justine Hextall apsauginį kremą nuo saulės naudoja ištisus metus.
„Renkuosi kremą su saulės apsaugos faktoriumi (angl. sun protection factor, SPF) 30 ar aukštesniu – net lapkritį, kai lauke lyja, bet tik veidui. Nors tuo metų laiku nenudegsiu, bet saulės spinduliai, galintys prasiskverbti net pro debesis, skatina odos senėjimo procesus“, - teigė ji.
„Niekuomet nesėdžiu veidu į saulę“.
Per atostogas ji naudoja kremą su SPF 50, kuriuo tepasi kas pora valandų. Tą patį kremą ji naudoja ir vaikams (dešimties, aštuonerių ir ketverių metų amžiaus). Jiems nusimaudžius, kremu ištepa dar kartą. Ji taip pat reikalauja, kad vaikai saulėje mūvėtų kepures.
„Dauguma žmonių neužsitepa pakankamai kremo arba tepasi jį atsainiai, todėl net pasirinkę SPF 30, iš esmės gauna tik SPF 20 apsaugą“, - pažymėjo ji.
Pagal taisyklę kūnui reikėtų sunaudoti du arbatinius šaukštelius kremo, o veidui skirti pusę arbatinio šaukštelio priemonės, nepamirštant padengti ausų ir nosies.
Gydytoja priduria, kad žmonės dažnai nepasiekia ištepti kremu nugaros. „Aš pati eidama maudytis rengiuosi banglentininkų stiliaus maudymosi kostiumėlį, žiūrėdama, kad jis siektų mano kaklą, nes tai labai jautri sritis, kurią daug žmonių pamiršta apsaugoti“, - teigė ji.
Daktaras Bavas Shergillis tvirtino apsauginį kremą nuo saulės veidui naudojantis kiekvieną dieną nuo kovo iki rugsėjo.
Dermatologas Anthony Bewley iš Vips Kroso ligoninės Londone sakė visuomet mūvintis kepurę.
„Plikti pradėję vyrai dažnai pamiršta saugoti savo viršugalvį. 60 proc. visų vėžio atvejų išsivysto ant galvos, todėl svarbu prisidengti“, - teigė jis.
Jis taip pat naudoja apsauginį kremą, kurio SPF yra 50 (tai apsaugo nuo UVB spindulių, sukeliančių odos nudegimus ir pažeidžiančių viršutinius odos sluoksnius), o apsauga nuo UVA spindulių (prasiskverbiančių į gilesnius sluoksnius) vertinama penkiomis žvaigždutėmis.
„Neteikiu pirmenybės jokiam prekiniam ženklui, bet stengiuosi rinktis kremą, kuriame yra tokio fizinio barjero nuo saulės spindulių kaip cinkas bei cheminių medžiagų. Jų kombinacija teikia didžiausią apsaugą“.
„Taip pat žiūriu, kad kremas būtų be parabenų (konservantų), kurie dirgina tokią jautrią odą kaip maniškė“, - sakė jis.
