Į sąnarių skausmą ir tinimą paprastai numojama ranka manant, kad tai – laikina padidėjusio fizinio krūvio pasekmė. Iš tiesų taip gali prasidėti kai kurios reumatinės ligos, kurių gydymas, jei uždelsiama, gali komplikuotis.
Įtakos turi net antsvoris
Sąnarių ligas galima suskirstyti į reumatines uždegimines (artritą) ir degeneracines (artrozę). Uždegimą gali sukelti medžiagų apykaitos ir autoimuniniai sutrikimai, genetinis paveldėjimas bei įvairios infekcijos, pavyzdžiui, nesveika danties šaknis, šlapimo takų ar virškinimo sistemos sutrikimai.
Degeneracines ligas paprastai paskatina su amžiumi vykstantys senėjimo procesai: sąnarį dengianti kremzlė nuzulinama, pamažu nyksta, ir organizmas, bandydamas su tuo kovoti, pats „augina“ kaulą šalia kremzlės. Taip ilgainiui susiformuoja kaulinės išaugos, liaudiškai vadinamos ataugomis.
Šis procesas kiekvienam vyksta individualiai, nes priklauso nuo įgimtų ir įgytų savybių, pavyzdžiui, kaulų lūžių, persirgtų sąnarių uždegimų. Didžiausią įtaką ligai turi anstvoris, traumos, didelis fizinis krūvis sportuojant arba dirbant. Todėl artrozė – kur kas dažnesnė liga nei uždegimas – gali pasireikšti ne tik senyvo amžiaus žmonėms.
„Sąnario kremzlė gali suirti ir po uždegimo, todėl artrozė gresia ir jaunam žmogui. Žinoma, dažniausiai su tuo susiduria vyresni: dėl amžiaus pakitęs sąnarys tampa jautresnis tiek šalčiui, tiek santykinai nedideliam fiziniam krūviui“, – aiškino Kauno klinikų Reumatologijos klinikos vadovė profesorė Asta Baranauskaitė.
Skausmai, ypač dirbantiesiems sezoninius rudens darbus kaimo vietovėse, gali ne tik užsitęsti ilgiau, bet ir sukelti antrinio uždegimo požymių: skausmas sustiprėja, sąnarys patinsta, tad tenka kovoti su dviem problemomis iš karto.
Delsti negalima
Sąnarių ligos – artritas ir artrozė – pirmiausia pasireiškia skausmu, tačiau daugelis šių ligų bruožų nėra vienodi.
Uždegimas kyla staiga – paūmėja skausmas, patinsta ir deformuojasi sąnarys, todėl pirmiausia būtina išsiaiškinti uždegimo priežastį. Esant nedideliam uždegimui galima įsigyti paprastų analgetikų – paracetamolio arba brufeno, tačiau jeigu juos kelias dienas pavartojus skausmas nesiliauja arba net stiprėja, reikia vykti pas šeimos gydytoją.
„Gydytojas nustatys uždegimo priežastį ir pasiūlys kitus vaistus arba didesnes jų dozes. Paprastai uždegimas yra laikinas sveikatos sutrikimas, tačiau, uždelsus jį gydyti, susidaro negrįžtami pakitimai kremzlėse ir kauluose“, – perspėjo reumatalogė.
Artrozės atveju sąnarys deformuojasi per keletą ar net keliolika metų. Iš pradžių pakitimai kremzlėje būna minimalūs, sąnaryje jaučiamas nedidelis skausmas, sustingimas, kuris pasimankštinus praeina. Galutinė ligos stadija – visiškai deformuotos kojos, anties eisena ir dieną naktį nemalštantis skausmas.
„Jeigu skausmas sąnariuose po didelio fizinio krūvio praeina savaime, susirūpinti gal ir nereikėtų, tačiau jeigu sąnarys kelias dienas skauda, patinsta, pasikeičia jo forma, tampa sunku vaikščioti ar priminti skaudamą koją, būtina šeimos gydytojo, o paskui ir ortopedo ar reumatologo konsultacija“, – laiku kreiptis pagalbos skatino profesorė A.Baranauskaitė.
Tabletės negydo artrozės
Ilgą laiką vartojami vaistai nuo skausmo pacientams, ypač vyresnio amžiaus, gali sukelti šalutinį poveikį – sutrikti virškinimo trakto, kepenų, inkstų veikla. Todėl gydytojas turi patarti, kokius medikamentus naudoti, kad vaistai nuo sąnarių uždegimo nepakenktų organizmui.
Artrozės pažeistos kremzlės gydymas vaistais, pasak Reumatologijos klinikos vadovės A.Baranauskaitės, ne visada padeda. Apskritai nėra vaistų, kurie galėtų sustabdyti kremzlės irimą.
„Belieka gydyti artrozės simptomą – skausmą. Jį mažinti padeda ne tik vaistai, bet ir įvairios reabilitacinės priemonės – masažai, šilumos ar šalčio procedūros, kineziterapija, fizioterapija. Pradinėse artrozės stadijose žmogus turi išmokti gyventi su liga ir stengtis pats sau padėti“, – sakė reumatologė.
Įsisenėjusi artrozė gali būti gydoma tik chirurginėmis priemonėmis – protezuojant sąnarį, todėl siekiant to išvengti reikia neapkrauti sąnarių.
„Dienos darbai turi būti paskirstyti taip, kad žmogus rastų laiko pailsėti, pasimankštinti. Dažnai galvojama, kad sunkiai dirbant kartu lavinami ir sąnariai. Iš tiesų jie tik apkraunami ir alinami, todėl būtina suvokti, kad fizinis darbas nėra mankšta“, – mokė A.Baranauskaitė.
Patarimai sergantiesiems sąnarių ligomis
• Eidami į lauką šiltai apsirenkite ir apsiaukite, nesušlapkite kojų, mūvėkite pirštines.
• Pasistenkite atsikratyti antsvorio, nes papildomai apkraunami sąnariai, todėl juos labiau skauda, sunku judėti ir mankštintis.
• Pradėkite reguliariai mankštintis. Tinka nugaros raumenis stiprinantys pratimai, plaukiojimas ir kiti atsipalaidavimo pratimai.
• Dirbdami darykite poilsio ir mankštos pertraukėles.
• Vartokite visavertį maistą, kaulus stiprinantį kalcį, vitaminą D.
• Kuo skubiau gydykite įvairias infekcijas, nes jos gali paskatinti sąnarių ligų paūmėjimą.
• Sustiprėjus skausmui, atsiradus sąnario patinimui, paraudimui, karščiavimui, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
