Didėjantis bakterijų atsparumas
Sukėlę tikrą revoliuciją medicinos pasaulyje dvidešimtajame amžiuje bei sumažinę ne tik sergamumą bakterinėmis ligomis, bet ir mirtingumą nuo jų, antibiotikai vis dažniau tampa viena iš mirčių priežasčių. Kažkada pamėgtas gydymas šiais vaistais ilgainiui padėjo atsirasti vis didesniam skaičiui bakterijų, kurios yra atsparios joms taikomiems medikamentams. Gąsdinanti statistika teigia, kad kiekvienais metais vien JAV mažiausiai 2 milijonai žmonių užsikrečia vaistams atspariomis bakterijomis, o net 23 000 iš jų miršta, rašoma pranešime spaudai.
Situacija Europoje – ne geresnė. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis, Europos Sąjungoje atspariosios bakterijos sukelia per 25 000 mirčių ir daugiau nei 1,3 milijardų eurų išlaidų dėl sveikatos priežiūros sąnaudų bei našumo nuostolių kiekvienais metais.
Deja, antibiotikais lengva piktnaudžiauti. Jie dažnai skiriami net ir susirgus virusinėmis ligomis, kurioms jie neturi jokio poveikio. Panašiai elgiamasi ir tada, kai diagnozė nėra tiksliai nustatyta: išrašomi plataus veikimo spektro antibiotikai (jie naikina didžiąją dalį įvairių bakterijų, o ne tik už ligą atsakingas bakterijas), nes ligos kilmė tiesiog nėra žinoma.
Netinkamas antibiotikų naudojimas skatina atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą. Būtent dėl šios priežasties gydytojai tiek Europoje, tiek visame pasaulyje jau susiduria su tokiomis situacijomis, kuomet negali adekvačiai gydyti infekuotų pacientų, nes už ligą atsakingos bakterijos yra visiškai atsparios gydymui rekomenduojamiems antibiotikams.
Poveikis jaučiamas ir Lietuvoje
Tai, kad bakterijų atsparumas antibiotikams didėja kasmet, juntama ir Lietuvoje. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) 2014 metų duomenimis, kuomet buvo tiriami kraujyje arba smegenų skystyje aptinkami invaziniai izoliatai, didelis atsparumas antibiotikams buvo aptiktas daugiau nei pusėje pagrindinių bakterijų grupių.
Vertinant ataskaitos duomenis galima teigti, kad viena iš labiausiai antibiotikams atsparių bakterijų yra Enterococcus faecium. Prieš jį visiškai neveiksmingi aminopenicilinai; 86 proc. atvejų nepasiteisina ir gentamicinas. Ypač atspari antibiotikams yra Acinetobacter. Ji 86 proc. atvejų yra atspari aminoglikozidui, 85 proc. – fluorokvinolonui, 70 proc. – karbapenemui.
Kaip nustatyti antibiotikų vartojimo būtinumą?
Pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos išvadas, netinkamas antibiotikų naudojimas dažniausiai pasireiškia juos išrašant pacientams, sergantiems virusinėmis ligomis, tokiomis kaip paprasčiausias peršalimas ar gripas. Todėl natūraliai kyla klausimas: kaip gi to išvengti?
Suomių kompanija „ArcDIA“ medicinos pasauliui jau kiek anksčiau pristatė specifinę ir sparčią „mariPOC“ multitestų sistemą, kurią po truputį pradedama diegti ir Lietuvos gydymo įstaigose.
Ji yra pranašesnė už greituosius testus bei labai panaši į įprastus laboratorinius. Skirtumas tarp jų yra toks, kad suomių sistema sutaupo nemažai laiko: pirminiai tyrimų rezultatai gaunami per 20 minučių, juose parodomi trys ketvirtadaliai teigiamų rezultatų, o visi rezultatai patvirtinami per 2 valandas.
„mariPOC“ testų sistema tiria viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų infekcijas, infekcinį viduriavimą. Taip pat galima tirti ėminius, paimtus iš „skaudamos gerklės“. Automatizuota testų platforma nustato specifinius antigenus, todėl užtikrina patikimus ir daugialypius rezultatus iš vieno klinikinio ėminio.
Naudojant tokią testų sistemą galima itin paprastai ištirti, ar susirgimas yra bakterinis, ar virusinis. Tokiu būdu galima užkirsti kelią nereikalingam antibiotikų vartojimui.
