Kušingo liga yra endokrininis sutrikimas, išsivystantis dėl to, kad hipofizėje (posmegeninėje liaukoje) susidaro nepiktybinis liaukinio epitelio auglys, kuris išskiria per didelį kiekį adrenokortikotropinių hormonų. Tai skatina didesnį hormono kortizolio išsiskyrimą, kuris pacientui pasireiškia komplikuotais simptomais.
„Pagrindinis mano simptomas buvo didelis svoris ir kosulys. Duodavo antibiotikų ir ieškojo kosulio šaknų. Kai gulėjau ligoninėje, pagal simptomus pati ėmiau ieškoti informacijos, daugiau domėtis. Realiai aš ligą pati sau nusistačiau. Kai pasakojau gydytojui, kad man slenka plaukai, jie susisuka, baisingi spuogai ant veido, o pats veidas apvalus, raudonas, išbertas, taip pat atsiradęs jaučio sprandas, riebalai kaupiasi ant pilvo, o svoris išvis nekontroliuojamas, tapo aišku, kad problema tikrai ne kosulys“, - pasakojo moteris.
Tiesa, būtent kosulys jai sukėlė didelių problemų.
„Daug kosėjau. Vis gėriau antibiotikus, manydama, kad čia bronchitas, kad tuoj praeis. Vieną dieną iš lauko atėjus į šiltą patalpą suėmė toks kosulys, kokio gyvenime nėra buvę. Kosėjau net susilenkusi ir tada kažką suskaudo, pasidarė tamsu akyse, praradau sąmonę. Aš gi puikiausiai žinau, kad plaučių neskauda, vadinasi, tas mano skausmas kažkur kitur slepiasi. Nuėjau pas šeimos gydytoją. Ji paklausė plaučių, davė siuntimą. Nuvažiavau į Prienus, persišviečiau. Nieko nerado. Grįžau namo, bet negaliu net atsigulti, taip viską skauda. Kas beliko – kreipiausi į Santariškių klinikas, į onkologinių ligų skyrių“, - apie skausmo priežasties paieškas pasakojo L. Bieliūnienė.
„Manęs klausia – kur kritai? Sakau, niekur. Vėl klausia – ar sumušė kas tave? Sakau, tikrai ne. Tai va, rado tris lūžusius šonkaulius, du sugiję, vienas dar ne. O Prienuose to nepamatė, nes ne to ieškojo – tyrė plaučius, o ne šonkaulius“, - skundėsi ji.
Išsiaiškinus šią bėdą, sekė naujas smūgis.
„Kaune pagaliau identifikavo mano tikrąją ligą. Nors iš pradžių irgi tyrė kitas sritis, tačiau greitai suprato, kad pažeista mano hipofizė. Tada daktaras ir sako: tau yra Kušingo sindromas“, - baisią akimirką mena moteris.
Apie ligą ji žinojo nedaug, be to, ir informacijos internete buvo mažai. Po trijų mėnesių jai išoperavo adenomą.
„Kosulys dingo, tačiau jau sirgau cukriniu diabetu, negalėjau kontroliuoti kraujospūdžio. Ši liga nėra visai išgydoma,ją galima tik pristabdyti. Maždaug 7 mėnesius viskas atrodė idealu, tarsi gyvenimas būtų grįžęs į savo vėžes. Svoris ėmė kristi, odos būklė gerėti, kortizolis irgi normalizavosi. Deja, džiaugiausi neilgai“, - prisiminė Kušingo ligos pacientė.
Jai vėl ėmė augti kortizolio lygis. 2013 sausį rado naujai susidariusį auglį.
„Realiai, liga visiškai atsinaujino per metus laiko. Mane ėmė gydyti vaistais ir gavosi toks kaip užburtas ratas, nes tie vaistai turi labai daug šalutinių poveikių. Pradėjau nuo mažų dozių, tačiau teko didinti iki 7 mg per savaitę. Prasidėjo pasekmės. Iš pradžių nuolatinis pykinimas, rankų, galvos drebulys, kūną išvagojo kraujosrūvos, atrodė tarsi maži įpjovimai iš vidaus, kraujas bėgdavo iš nosies, galiausiai, pradėjau atsikosėti kraujais. Tas vaistas realiai naikina ne tik ligą, bet ir kapiliarus. Prie viso šito prisijungė ir depresija“, - pasakojo L. Bieliūnienė.
Jos teigimu, yra ir kitokių vaistų jos ligai, bet norint prie jų pereiti, reikia išmėginti visus paeiliui ir palengva žiūrėti, kaip jie veikia ligą. Todėl mainais už tai, kad liga pristabdoma, tenka kęsti šalutinį vaistų poveikį.
„Gavosi užburtas ratas – buvau ant visų pikta, viskas erzino, isterikuodavau, savijauta prasta, o nuo to kortizolis tik dar labiau didėja. Kas mėnesį lankiausi pas gydytoją. Duodi kraujo ir su baime lauki atsakymų – ar jau veikia vaistai, ar dar ne. Tuo juoduoju periodu koridoriuje sutikau medicinos seselę ir ji man sako – „tau reikia kito gydytojo, juk tu akyse prastėji“. Juk ji manė matė nuolatos ateinančią, o sveikatos būklę išduodavo ir veido oda, plaukų būklė, apskritai – bendra nuotaika“, - seselės poelgiu džiaugėsi moteris.
L. Bieliūnienė keitė gydytojus, šie keitė vaistus.
„Gydytojų dabar visą laiką klausiu taip: kaip elgtumėtės tokioje situacijoje, jei taip būtų jums? Vienas radiologas man ir sako – ne, spindulinės terapijos aš nedaryčiau, nes trišakis regos nervas yra per arti. Pati hipofizė yra maža, o ant jos užaugęs jau nemažas darinys ir net po švitinimo jis nepasišalins, viskas liks. Jis man sako – kai į mažą daiktą spinduliuoji, nors spinduliai ir parinkti pagal kaukolės tūrį ir kitus matmenis, vis vien išlieka didelė tikimybė, kad spindulys gali kažką pažeisti. Tai supratau, kad jis nenorėtų manęs spinduliuoti ir yra linkęs, kad vartočiau vaistus, kurie visame pasaulyje yra žinomi ir veikia. Bet vėl – vien kad galėčiau pretenduoti į naujus vaistus, reikia praeiti visą šį ilgą blogą kelią“, - su liūdesiu kalbėjo moteris.
Sausio 27 d. jai atlikta antra operacija. Paklausta, kaip ji praėjusi, moteris rodo optimizmą – pirmoji buvo daug prastesnė.
„Po pirmosios aš daugiau nei mėnesį neatsigavau. Organizme nesilaikė nei natris, nei kalis. Šis po-operacinis laikotarpis buvo toks sunkus, kad aš realiai negalėjau lipti laiptais, nes nejausdavau atstumo tarp laiptelių. Dabar jaučiuosi gana normaliai, bet kaip viskas baigsis – nežinau. Vėl seks kraujo tyrimai, sveikatos būklės stebėjimas“, - prognozėmis dalinosi pacientė.
Tiesa, nors moteris ir serga, ji nesiliauja dirbti.
„Reikia daug pinigų vaistams. Tie vaistai, kuriuos gėriau prieš paskutinę operaciją, man kainavo 254 litai už buteliuką. Mėnesiui reikdavo beveik dviejų buteliukų“, - sakė L. Bieliūnienė.
„Kai atsuku viską atgal, galvoju, kad mano ligą galėjo sukelti tik stresas. Buvo labai sunkus metas – mokiausi Žemės ūkio akademijoje, tuo pačiu metu gimė mergaitė, turėjau problemų su savo verslu. Stresas, mažai miego ir daug darbo - viskas susidėjo“, - mano itin reta liga serganti moteris.
„Kitiems, deja, negaliu nieko patarti – nuo tavęs, žmogau, niekas nepriklauso. Belieka gyventi ir tikėtis“, - reziumavo ji.
Medikas: tai – destruktyvi liga
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojas endokrinologas Robertas Knispelis spaudos konferencijoje apie retas ligas pasakojo, kad Kušingo liga yra pakankamai destruktyvi.
Jo teigimu, per pirmus penkerius pooperacinio gydymo metus dažnai stebimas grįžimas prie ligos ir jis esą siekia iki 90 proc. recidyvų skaičiaus.
Dėl Kušingo ligos padidėja kraujo spaudimas ir nutukimas. Ypač sustorėja liemuo, riebalai susikaupia ant krūtinės ir pilvo, tuo tarpu galūnės išlieka normalios arba pasidaro neproporcingai plonos. Veidas tampa raudonos spalvos, apvalus kaip mėnulis, susiformuoja „buliaus” sprandas. Oda išsausėja, pasidaro atrofiška, pleiskanojanti. Taip pat matyti tamsiai raudonos atrofinės tempimo juostos – strijos ant pilvo, vidinėse šlaunų, sėdmenų, krūtinės srityse. Padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Ligą po šeimos gydytojo siuntimo dažniausiai nustato gydytojas endokrinologas.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!
