Pasikeitus receptų rašymo tvarkai, pagal kurią rašomas bendrinis vaisto pavadinimas, farmacininkų atstovai ir toliau vagia pacientų laiką. Nors gydymo įstaigų taisyklėse numatyta, kad jie neturėtų gydytojo trukdyti darbo metu, vilnietė Raminta įsitikino, kad niekam tai nė motais. Laiku atvykusiai pacientei teko palaukti, kol gydytoja pasišnekės su kitais tikslais atvykusia mergina. Anot farmacininkų atstovų, tokie vizitai taupo gydytojo laiką, skirtą kvalifikacijai kelti. Sveikatos apsaugos ministerijos požiūriu, tai dažniausiai reklama.
© A.Didžgalvio nuotr.

Pacientei teko užleisti farmacininkų atstovę

DELFI pašnekovė teigia valandai turėjusi atsiprašyti iš darbo, kad pakliūtų pas specialistą. Jai patogiu metu laisvų vietų nebuvo – būtų tekę ilgai laukti, o pasitarti su gydytoja norėjosi kuo greičiau. Atvykusi kiek anksčiau, kad, šiukštu, nepavėluotų, moteris kantriai laukė, kol išgirs savo pavardę, tačiau kai atėjo jos eilė, slaugytoja į kabinetą pakvietė laukiančią merginą. „Dabar užeikite Jūs“, - ištarė ši.

„Prieš keletą minučių mergina, kalbėdama telefonu, garsiai prisistatė esanti „GlaxoSmithKline Lietuva“ atstove. Iš pokalbio aiškiai supratau, kad ji skambino kitai gydytojai teiraudamasi, ar nepasikeitė sutarto susitikimo laikas. Iš familiaraus sesutės pakvietimo buvo akivaizdu, kad ji jau buvo pristačiusi ir sutarusi, kad bus priimta. Patikėkite, tikrai viduje viskas užvirė – juk tiksėjo mano darbo laikas.

Tiesa, farmacinės įmonės atstovė pas gydytoją ilgai neužsibuvo – apie 10 min. Teko girdėti, kad kitiems žmonėms tenka palaukti ir daugiau. Tačiau aš neturėjau jokio žalio supratimo, kiek šis vizitas užtruks, tad prisinervinau į valias, kad mano laiką užėmė žmogus, kuris iš šio vizito užsidirba pinigus“, - pasakojo Raminta.

Kratosi reklamuotojo įvaizdžio

Kęstutis Čereška
Kęstutis Čereška
© A.Solomino nuotr.

„GlaxoSmithKline Lietuva“ vadovas Kęstutis Čereška patvirtino, kad kompanijos atstovai susitinka su gydytojais prie keturių akių. „Mes asmeninį kontaktą naudojame tuomet, kai yra naujos sudėtingos technologijos. Jos tikrai nėra paprastesnės už kokią nors šildymo įrangą ar elektros instaliaciją, dėl kurių žmonės visais atvejais tariasi su specialistu. Mūsų vizitai apima platesnį kontaktą nei konkretaus produkto reklama. Tik susidarė toks visuotinis požiūris, kad atstovas yra reklamuotojas.

Šio vizito metu koncentruotai pateikiama daug aktualios informacijos, kurią geriausiai žino tos technologijos gamintojas, konsultuojama apie teisingą produkto vartojimą, kad jis būtų skiriamas tik tiems pacientams, kuriems tikrai reikia, pagaliau atstovas atsako į gydytojo klausimus, diskutuojamas šalutinis vaistų poveikis. Kitas labai svarbus atstovo vaidmuo – farmakologinio budrumo funkcija. Nėra nė vieno vaisto, kuris neturėtų šalutinių poveikių“, - aiškino pašnekovas.

K. Čereška sutiko, kad atstovo vizitas neturi trukdyti gydytojui atlikti jo tiesioginį darbą. Kita vertus, gydytojas nėra prie staklių stovintis robotas. Vizitas trunka 5-10 min., tad gydytojas gali rasti tarpą, kai jis neužimtas. Bet kuriuo atveju atstovas skambina gydytojui ir tariasi. Jei gydytojas nurodo savo darbo laiką, tokiu metu atstovas ir ateina.

Anot pašnekovo, jei kompanijos atstovas yra gerai edukuotas, jis taupo gydytojo laiką, todėl drausti tokius vizitus būtų neteisinga. Reikėtų tik diskutuoti apie tokių vizitų reglamentavimą. Pavyzdžiui, galima riboti vizitų skaičių, aptarti, kokiems vaistas asmeninis kontaktas reikalingas.

„Jei vaistas rinkoje yra jau 30 metų, nieko nauja apie jį nepasakysi. Galbūt tokia konsultacija gydytojui nereikalinga. Kitaip yra su naujais patentiniais vaistais. Šiuo atveju nauja receptų rašymo tvarka tikrai neturėjo įtakos farmacijos kompanijų atstovų bendravimui su gydytojais.

Kai gydytojas rašo bendrinį generinio vaisto pavadinimą, jis nežino, kokios firmos vaistą žmogus gaus vaistinėje. Kainos, priklausomai nuo firmos, gali skirtis net du kartus. Tuo tarpu jei vaistas patentinis, gali receptą rašyti kaip nori – jis vis tiek toks tik vienas. Problemų kyla tik tuo atveju, jei patentuojama ne veiklioji medžiaga, o technologija, pavyzdžiui, vaistas absorbuojamas tik tam tikrose organizmo vietose arba ne iš karto, o palaipsniui, todėl ilgiau veikia“, - tikino K. Čereška.

Pašnekovas pripažino, kad problemų farmacininkų atstovų veikloje yra. Esą kai kurios kompanijos žmones surenka iš gatvės ir paleidžia reklamuoti vaistų. „Tačiau dėl to, kad kažkas kažkur kažką padarė, norima drausti viską. Tai kraštutinė priemonė“, - teigė pašnekovas.

DELFI primena, kad Seimui pateikta Farmacijos įstatymo pataisa, kuria norima visiškai uždrausti farmacininkų atstovams susitikti su gydytojais prie keturių akių. Jei Seimas tam pritartų, informaciją apie naujus vaistus būtų galima teikti tik per tam skirtus renginius.

Gydytojai turėtų farmacininkų atstovų neįsileisti

Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius priminė, kad nei gydymo įstaigos, nei gydytojai neprivalo priimti farmacininkų atstovų ir turi teisę nustatyti savas bendravimo su jais taisykles. Kita vertus, tokie atstovai yra visose šalyse. Jie teikia farmacinę informaciją, kuri reikalinga, kai atsiranda naujas vaistas, todėl visiškai uždrausti jų veiklos negalima. Tačiau Lietuvoje šiuo metu jiems leidžiama ir užsiimti vaistų reklama.

„Informacijai pateikti visiškai tinka paskaitos ir seminarai, o asmeniniai vizitai dažniausiai būna reklaminio pobūdžio. Juolab kad farmacinę informaciją pateikti gali tik atstovai, turintys atitinkamą kvalifikaciją. Pripažinkime, kad daugelis farmacininkų atstovų neturi nei gydytojo, nei farmacinio išsilavinimo, o kvalifikuoti atstovai tikrai negali apeiti visų gydytojų. Su tuo sutinka ir Lietuvos gydytojų sąjunga“, - tikino pašnekovas.

M. Marcinkevičius anksčiau DELFI teigė, kad yra vaistų grupės, kurių patentas, kaip etinių vaistų, pasibaigęs, todėl jie turėtų atpigti. Tačiau vaistai vis tiek parduodami aukštesnėmis kainomis ir yra labai paklausūs, nes daug investuojama į susitikimus su medikais bei jų „viliones“. Jei tokia firma mažintų vaisto kainą ir atitinkamai rinkodaros mastus, vaisto pardavimai kristų. Mat tektų konkuruoti su tokio pat veikimo ir taip pat pigiais kitų kompanijų vaistais.

Faktą, kad farmacininkai veikia gydytojų pasirinkimą, esą įrodo ir pacientų ligos istorijos. Pavyzdžiui, įtarimas kyla, kai 10-čiai iš eilės pacientų gydytojas skiria tą patį vaistą, nepriklausomai nuo jų ligos sudėtingumo. Taip pat pasitaiko atvejų, kai, pakėlus ligos istorijas, pastebima, kad krūvai pacientų be jokios motyvacijos ankstesnis vaistas pakeistas į vieną ir tą patį medikamentą.

Anot M. Marcinkevičiaus, reklama turi prasmę net patentiniams vaistams, kadangi gali būti kitų, veikiančių labai panašiai, bet turinčių kitokią veikliąją medžiagą. Gydytojai įkalbinėjami skirti naująjį vaistą. Kalbant apie generinius vaistus, gydytojai turi galimybę pacientą paskatinti žodžiu, nes pacientai vis dar klausia. „Stengiamės įvairiais būdais tai išgyvendinti, tačiau mąstymas per vieną dieną nepasikeičia“, - svarstė ministerijos atstovas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (33)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (21)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (29)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (80)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (85)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1123)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (52)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (83)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (4)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...