Todėl gydytojai, norėdami pratęsti gydytojo licenziją, privalo tobulintis kvalifikacijos kėlimo kursuose, konferencijose, stažuotėse ar seminaruose. Tai reikalinga ne tik licencijos išlaikymui. Medicina – viena iš greičiausiai tobulėjančių mokslo sričių. Praktikuojančių medikų edukacija apie mutuojančius ligų sukėlėjus, pasaulines pandemijas, naujus diagnostikos ir gydymo būdus yra reikalinga visuomenės sveikatai užtikrinti, rašoma pranešime spaudai.

Podiplomines medicinos studijas Lietuvoje vykdo dvi formaliojo švietimo institucijos – Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetai. Valstybės biudžeto lėšomis padengiami 72 valandų kursai. Lieka dar 48 tobulinimosi valandos, už kurias moka patys specialistai, sveikatos priežiūros ar farmacijos įstaigos arba kitos organizacijos.

Už mokymąsi internetu valandų neskaičiuoja

Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovė gydytoja docentė Žydrūnė Visockienė primena, kad gydytojai dėl didelio kasdieninio darbo krūvio laiko domėtis naujovėmis turi mažai. „Tuo labiau, kad ne visos sveikatos priežiūros įstaigos geranoriškai sprendžia šį klausimą ir kartais gydytojams tenka tobulintis savo atostogų metu”, – sakė ji. Todėl medikams svarbu informaciją gauti koncentruotai, ir – pageidautina – gyvai.

Vilniaus universito ligoninės Santariškių klinikų gydytoja kardiologė medicinos mokslų daktarė Vilma Dženkevičiūtė nurodo, kad tarptautiniuose renginiuose susirenka geriausi viso pasaulio ar Europos vienos ar kitos srities ekspertai, kurie pateikia ne tik sistematizuotus duomenis, bet ir savo patyrimą, kuris ne visada sutampa su jau esamais įrodymais, o kartais – net pranoksta esamus tyrimus: „Išgirstame kelių kompetentingų ekspertų atsiliepimus, prognozes, o kartais net debatus.“

Ji sako pastebinti spekuliacijas dėl neva nereikalingo gydytojų važiavimo į užsienio konferencijas, kai šiais laikais viską galima sužinoti internetu: „Iš medijų galima sužinoti tikrai daug, tačiau tikrai ne viską, ir ne sistematizuotai”.

Kardiologei pritaria Ž.Visockienė. „Kaip pacientų konsultavimas nuotoliniu būdu ne visada yra sveikintina praktika, taip ir dalyvavimas mokslinėse konferencijose nuotoliniu būdu yra tik viena iš labai ribotų galimybių gauti informaciją, tačiau, toli gražu, ne visą. Kol kas nėra nė vieno tarptautinio renginio, kuris pilnu formatu būtų transliuojamas internete arba kurio visi pranešimai būtų prieinami. Tuo labiau, kad už internetu išklausytus pranešimus ar perskaitytus straipsnius, kuriems gydytojai taip pat skiria daug savo laiko, akreditavimo tarnyba kvalifikacijos kėlimo valandų neskaičiuoja”, - sako ji.

Renginiai – ne kiekvieno kišenei

Gydytojos teigimu, tarptautiniuose kongresuose yra pateikiama koncentruota informacija apie naujus tyrimus, savo darbus pristato chemikai, biochemikai, molekulinės biologijos specialistai.
„Tarptautiniai renginiai yra svarbūs, nes juose aptariami ne tik praktiniai įvairių ligų gydymo aspektai, bet pateikiama daug pačios naujausios teorinės mokslinės medžiagos, kuri, tikėtina, kad ateityje gali būti pritaikyta ir praktikoje”, - sakė Ž.Visockienė.

Jos teigimu, gydytojų praktikų bendradarbiavimas su fundamentalių mokslų atstovais yra ypatingai svarbus, užtikrinantis gydytojo tobulėjimą, iniciatyvas naujų vaistų kūrimui, ir yra skirtas sveikesnei ateities visuomenei.

Kardiologė V. Dženkevičiūtė sako, kad dalyvavimui tokiuose renginiuose gauti papildomą finansavimą iš savo darbovietės – sveikatos priežiūros įstaigos – nėra lengva, o kartais – net neįmanoma. „Gydytojų atlyginimai taip pat nėra dideli. Farmacinių kompanijų rėmimas šiandien daugumai gydytojų yra vienintelė galimybė dalyvauti tarptautiniame kongrese ar konferencijoje”, - sakė gydytoja, pabrėždama, kad kompanijų indėlį į gydytojų kvalifikacijos kėlimą vertina teigiamai.
Endokrinologė Ž.Visockienė antrina: jei visame pasaulyje nebūtų tarpusavio medikų ir farmacijos kompanijų bendradarbiamo praktikos, medicinos progresas gydytojus pasiektų daug sunkiau negu dabar.

Lietuviai jau moko kitus

Be to, į konferencijas Lietuvos gydytojai važiuoja ne tik išklaustyti kitų, bet ir prisistatyti patys.

„Tam tikrų dalykų mes jau ir patys galime pamokyti kitų šalių specialistus”, - sako Ž.Visockienė.

Endokrinologės manymu, žinoti, kas vyksta užsienyje, bei dalintis savo gerąja patirtimi yra naudinga ne tik pacientų gydymui, bet ir semiantis patirties, kuri leistų priimti strateginius sveikatos priežiūros kokybės gerinimo sprendimus.

„Svarbu dalintis informacija ne tik apie naujų vaistų grupių veiksmingumą, bet, tarkim, ir apie nacionalines sveikatos priežiūros programas. Pavyzdžiui, kitų šalių patirtis įgyvendinant ilgalaikes diabetu sergančiųjų vaistų kompensavimo ir naujų medikamentų naudojimo programas yra naudinga dėliojant Lietuvos nacionalinės diabeto programos viziją”, - sako ji.

Medikams trūksta informacijos

Tyrimų kompanijos „EPG Health Media Europe” neseniai atlikta pasaulinė sveikatos priežiūros specialistų apklausa parodė, kad vertingiausiais naujų medicinos žinių šaltiniais gydytojai, kartu su profesiniais interneto portalais, laiko medikams skirtus renginius. Medicinos konferencijas, susirinkimus ir kitus informacinius renginius kaip reikšmingus įvertino 81 proc. atsakiusiųjų.
Tačiau respondentai nurodė, kad svarbiausi informacijos šaltiniai yra nepakankamai prieinami. 61 proc. atsakiusiųjų norėtų daugiau galimybių lankytis renginiuose. Dalyvavimą juose dažniausiai stabdo finansai (23 proc.) ir laiko stoka (30 procentų).

Kaip kitus svarbius informacijos gavimo kanalus sveikatos priežiūros specialistai nurodė institucijų internetinius portalus, medikų bendruomenių ir asociacijų svetaines, spausdintinius leidinius, nepriklausomus sveikatos priežiūros portalus, profesinius socialinius tinklus ir naujienlaiškius.
Tyrimo duomenimis, sveikatos priežiūros specialistai susiduria su dideliu informacijos trūkumu. Pusė arba daugiau respondentų norėtų gauti daugiau žinių apie gydymo būdus ir gaires, diagnostikos priemones, klinikinių tyrimų duomenis, informaciją apie vaistus, atvejo studijas.
„EPG Health Media Europe” praėjusiais metais apklausė 216 sveikatos priežiūros specialistų iš viso pasaulio, 58 proc. respondentų sudarė europiečiai.

###

Doc. dr. Žydrūnė Visockienė – gydytoja endokrinologė, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovė, Lietuvos endokrinologų draugijos tarybos narė, Europos diabeto asociacijos, Europos endokrinologų draugijos narė, mokslinių publikacijų, vadovėlių autorė ir bendraautorė. Lektorė respublikinėse ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose, Vilniaus universiteto dėstytoja.

Mokslinio tyrimo sritys: energijos apykaitos, biocheminių žymenų ir kūno sudėties pokyčiai cukriniu diabetu ir nutukimu sergantiesiems; cukriniu diabetu sergančiųjų gyvenimo kokybė bei psichologinių veiksnių įtaka mitybos įpročiams; nutukimo, cukrinio diabeto ir metabolinio sindromo įtaka širdies ir kraujagyslių ligų rizikai.

Vilma Dženkevičiūtė – gydytoja kardiologė, medicinos mokslų daktarė. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Prevencinės kardiologijos poskyryje konsultuoja pacientus, sergančius koronarine širdies liga, metaboliniu sindromu, po miokardo infarkto, vainikinių arterijų stentavimo ar apeinamųjų jungčių suformavimo operacijos, taip pat pacientus, sergančius sunkiomis šeiminėmis dislipidemijomis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (31)