Nepritariančiųjų dalis – pakankamai svari

Šiuo metu Lietuvoje, kitaip nei kai kuriose kitose šalyse, tėvai gali pasirinkti, ar skiepyti vaikus profilaktiniais skiepais, todėl kai kurie tėvai, nepaisydami medikų nuogąstavimų, jog gali pradėti plisti dabar primirštos ligos, savo vaikų neskiepija dėl galimo neigiamo šalutinio poveikio sveikatai. Pasak KTU doc. dr. Audronės Telešienės, tyrimo duomenys ir iliustruoja šiuo metu visuomenėje vykstančią diskusiją apie profilaktinių skiepų vaikams būtinumą.

Tyrimas parodė, kad 51,7 proc. Lietuvos gyventojų teigia „pritariantys“ arba „visiškai pritariantys“ tam, jog Lietuvoje profilaktiniai skiepai vaikams būtų privalomi. 18,5 proc. teigia „nepritariantys“ arba „visiškai nepritariantys“ tam, jog Lietuvoje profilaktiniai skiepai vaikams būtų privalomi. 20,1 proc. respondentų pasirinko atsakymo variantą „nei pritariu, nei nepritariu“, t. y. neturėjo tvirtos nuomonės. Dar 9,7 proc. gyventojų atsakė „nežinau/sunku pasakyti“.

Statistinis profilaktiniams skiepams nepritariančio respondento portretas

Audronė Telešienė
„Norėčiau detaliau pakalbėti apie tuos gyventojus, kurie teigia nepritariantys, jog Lietuvoje profilaktiniai skiepai vaikams būtų privalomi. Kitaip tariant, noriu pristatyti statistinį šio respondento portretą. Privalomam profilaktiniam vaikų skiepijimui labiau linkę nepritarti jaunesnio amžiaus gyventojai. Didžiausia nepritariančiųjų tokiems skiepams dalis yra 18-39 metų respondentų grupėje (atitinkamai 23,3 proc. 18-19 m. grupėje, 24,8 proc. 20-29 m. amžiaus grupėje ir 22.4 proc. 30-39 m. grupėje, kai tarp visų Lietuvos gyventojų tokių yra 18,5 proc.). Dažniau tai miestų (ypač didmiesčių) gyventojai. Didžiausia procentinė tokiems skiepams nepritariančiųjų dalis yra tarp Šiaulių ir Kauno gyventojų (31,9 proc. Šiauliuose ir 28,4 proc. Kaune, kai tarp visų Lietuvos gyventojų tokių yra 18,5 proc.)“, - aiškino mokslininkė.

Išanalizavus respondentų atsakymus pagal apskritis, santykinai didesnė procentinė nepritariančiųjų privalomiems profilaktiniams vaikų skiepams dalis yra Kauno, Panevėžio bei Telšių apskrityse (atitinkami 26 proc., 24,8 proc. ir 23,2 proc., kai tarp visų Lietuvos gyventojų tokių yra 18,5 proc.).
Privalomiems skiepams labiau linkę nepritarti kolegijų absolventai. Truputį dažniau jiems nepritaria ir universitetinį bakalauro laipsnį įgiję respondentai (atitinkamai 32 proc. ir apie 24 proc., kai tarp visų Lietuvos gyventojų tokių 18,5 proc.).

A. Telešienės manymu, faktas, kad jaunesni didmiesčių gyventojai su aukštuoju išsilavinimu labiau linkę nepritarti privalomiems profilaktiniams vaikų skiepams, galėtų būti aiškinama liberalesne šios socialinės grupės pasaulėžiūra. Šiems gyventojams būdingas kiek kitoks kūno kontrolės suvokimas. Paprastai šios socialinės grupės atstovai labiau linkę manyti, jog individas gali laisvai priimti svarbiausius sprendimus, susijusius su jo kūnu: išvaizda, fizine sveikata, reprodukcinėmis funkcijomis (pavyzdžiui, kontraceptikų vartojimas, abortai). O štai vyresnių kartų atstovai dažniau linkę pasikliauti ekspertais ar paisyti religinių normų. Skiepai siejami būtent su savo (savo vaiko) kūno kontrole, tad laisvesnės nuostatos kaip tik ir būdingos liberaliau nusiteikusiems jauniems išsilavinusiems didmiesčių gyventojams.

„Įdomu ir tai, jog moterys dažniau nei vyrai pritaria privalomiems profilaktiniams vaikų skiepams. Be to, moterys maždaug 10 kartų dažniau nei vyrai teigė, kad jos priima sprendimus vaikų auginimo klausimais. Taip pat dažniau pritaria privalomiems skiepams respondentai, kurie turi vaikų. Vadinasi, jei žmogus turi vaikų ir yra atsakingas už sprendimus vaikų auginimo kausimais, jis bus labiau linkęs pritarti privalomiems profilaktiniams vaikų skiepams“, - teigė mokslininkė.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2013 m. sausio-vasario mėn. KTU Politikos ir viešojo administravimo institutui vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: Lietuvos socialinių problemų stebėsena ISSP-LT“.

Raupai išnaikinti, tačiau kokliušas sugrįžo, pas kaimynus – didžiuliai protrūkiai

ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjos Daivos Razmuvienės šios apklausos duomenys nenustebino. Esą ir centro duomenimis, jau keletą metų skiepams nepritaria apie 15-20 proc. gyventojų, o vaikų skiepijimo apimtys kasmet stabiliai 2-3 proc. mažėja.
„Žinoma, visos žmonių nuomonės yra gerbtinos, bet aš, kaip medikė, taip pat turiu teisę pasakyti, kad mes vadovaujamės tik mokslu pagrįsta informacija, kuri yra ne kartą įrodžiusi, kad tik skiepais galima suvaldyti tam tikras infekcijas. Šiais laikais pasaulyje yra jau 28 ligos, kurios valdomos skiepais“, - teigė pašnekovė.

Skiepų efektyvumą pirmieji paskaičiavo JAV mokslininkai. Jie surinko duomenis apie sergamumą skiepais valdomomis ligomis iki skiepijimosi laikotarpio ir po tam tikro laiko. Pavyzdžiui, raupais kasmet sirgdavo apie 50 tūkst. žmonių, o 2004 m. – nė vieno atvejo. Raupai pasaulyje likviduoti 1978 m. Kadangi nebėra cirkuliuojančio viruso, nebereikia ir vakcinos.

Difterija kasmet sirgdavo beveik 176 tūkst. žmonių, 2004 m. – 0, kokliušu – atitinkamai 147 tūkst. ir 25 tūkst. (sergamumas sumažėjo 82 proc.), poliomielitu – per 16 tūkst. ir 0, tymais – per 503 tūkst. ir 37. Šie skaičiai buvo paskelbti prieš įsibėgėjant antivakcininio judėjimo madai, kuri prieš keletą metų apėmė ir Lietuvą. Todėl prieš keletą metų Lietuvoje buvo registruojama tik iki 30 kokliušo atvejų, o pernai – gerokai per 100, dauguma iš jų – tėvų nepaskiepyti vaikai. „Šiemet šis skaičius bus panašus, nes skiepijimosi apimtys kasmet 2-3 proc. mažėja. Taigi kasmet nepaskiepijama apie 1-2 tūkst. vaikų. Nesunku paskaičiuoti, kiek žmonių, neturinčių apsaugos nuo tam tikrų ligų, bus po 10 metų, o ligų sukėlėjai taip ir laukia švarios aplinkos be apsaugos, nes susidaro sąlygos protrūkiui. Primenu, kad pernai nuo kokliušo mirė 5 mėnesių kūdikis. Vaikas buvo neskiepytas. Tokie dalykai 21-ame amžiuje atrodo tikrai grėsmingai“, - teigė medikė.

Sergant kokliušu, išsiskiriantys toksinai su krauju išnešiojami po visą organizmą, pažeidžia nervų, kvėpavimo sistemas, sukelia bronchų bei kvėpavimo raumenų spazmus. Kokliušas ypač pavojingas kūdikiams, kadangi spazminio kosulio priepuolio metu smegenys nepakankamai aprūpinamos deguonimi, dėl to gali ištikti mirtis. Galutinai po kokliušo pasveikstama per 2-3 mėnesius.

Mama su dukra pobūvyje užsikrėtė tymais

Pernai Lietuvoje registruoti ir du įvežtiniai tymų atvejai. Mama su dukra lankėsi užsienyje ir dalyvavo pobūvyje, kuriame greičiausiai buvo tymais sergantis asmuo. Dukra buvo neskiepyta, o mama neatsiminė. Ypač didelis tymų protrūkis buvo Ukrainoje, kur registruota net keliasdešimt tūkstančių susirgimo atvejų. Taip pat keliolika tūkstančių atvejų registruota Prancūzijoje, po kelis tūkstančius – Ispanijoje, Rumunijoje, Italijoje, Vokietijoje. D. Razmuvienės manymu, tymų protrūkis visiškai galimas ir Lietuvoje. Šis virusas pažeidžia galvos smegenis, kvėpavimo takus, virškinimo sistemą, o ligos eiga labai varginanti – pakyla aukšta temperatūra, visą kūną ir gleivinę išberia, dėl to ligonis negali valgyti.

„Tymus sukelia virusas, o bet kokiam virusui nėra specifinio gydymo, tik simptominis. Tymai gali komplikuotis tiek smegenų, tiek plaučių uždegimais, tiek kitomis sudėtingomis smegenų reakcijomis. Taigi mes galime tik numušti temperatūrą ir patepti spuogelį, o toliau su liga kovoja pats organizmas. Sveiko gyvenimo būdo šalininkai ragina stiprinti organizmą ir jis esą sėkmingai kovos su virusu. Deja, virusas – labai klastingas. Koks stiprus bebūtų organizmas, nei jis, nei šiuolaikinis mokslas dar nesugeba su juo kovoti. Sveikas gyvenimo būdas visiškai neapsaugo nuo virusinės infekcijos“, - svarstė pašnekovė.

Medikę taip pat stebina, kad daugėja tėvų, atsisakančių per pirmas tris dienas paskiepyti naujagimį nuo tuberkuliozės. Jie argumentuoja, kad kūdikis per pirmuosius metus su šia infekcija nesusidurs, o vėliau skiepas neveiks.

„Kad ir ką sakytų tėvai, mes nė vienas nežinome, į kokią aplinką bus perneštas vaikelis. Šiais laikais tuberkulioze neserga tik asocialūs asmenys. Tai labai dažna liga – esame antri pagal sergamumą Europoje. Užsieniečiai labai dažnai klausia, kaip jiems apsisaugoti nuo tuberkuliozės vykstant pas mus. Taigi užsikrėsti tuberkuliozės sukėlėju vaikui įmanoma net namų aplinkoje. Beje, vakcina apsaugo tik nuo labai sudėtingų tuberkuliozės formų – meningito ir kitų sunkių formų, bet nuo gatvėje galimų užsikrėtimų ji neapsaugo“, - aiškino D. Razmuvienė.

Pasak medikės, raudonukės, kuri taip pat valdoma skiepais, protrūkiai pastaruoju metu stebimi Rumunijoje. Tai pakankamai didelė grėsmė, turint omeny, kad šiandien žmonės labai migruoja. Nebūtina būti Rumunijoje, užtenka susidurti su užkratą turinčiu žmogumi. Ši infekcija ypač pavojinga nėščioms moterims. Jos pačios gali gali sirgti lengva ligos forma ir turėti mažai išreikštus simptomus, bet gresia šimtaprocentinis naujagimio apsigimimas. Gali būti ir taip, kad moteriai bus nutrauktas nėštumas – medikai neleis gimdyti. Todėl D. Razmuvienė rekomenduoja nėštumą planuojančioms moterims pasidaryti tyrimą, ar jos turi antikūnų prieš raudonukę.

Itin grėsmingo poliomielito protrūkių Europoje šiuo metu nėra. Manoma, kad nuo 2002 m. šios ligos virusas mūsų regione necirkuliuoja. Tačiau ligos protrūkiai vyksta Afrikos ir Azijos šalyse. Taigi šį virusą taip pat galima atsivežti iš bet kurio pasaulio krašto. Jis plinta per fekalijas, tad patekęs į vandenį gali sukelti rimtą protrūkį, jei bus pakankamai nuo jo nepasiskiepijusių žmonių.

Liga pažeidžia nugaros ir galvos smegenis, todėl žmogus geriausiu atveju lieka neįgalus ir sėda į vežimėlį, blogiausiu atveju miršta. „Kai žmonės matė poliomielitu persirgusius žmones vežimėliuose su įvairiais kvėpavimo paralyžiais, kurių buvo pilna Europoje iki 1950 m., atsiradus vakcinai visi skiepijosi. Dabar liga likviduota ir žmonės mano, kad skiepytis nebereikia. Bet vos tik susikaups neskiepytų žmonių masė, protrūkiai kartosis. Kada galimas vienos ar kitos ligos protrūkis, priklauso nuo viruso savybių, jo agresyvumo. Vienam gali užtekti 20 proc. neskiepytų gyventojų, kitam – trečdalio“, - svarstė D. Razmuvienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (499)