Apklausa parodė, kad ŽIV visuomenei atrodo svarbi problema. 91 proc. gyventojų mano, kad ŽIV paplitimas kelia grėsmę, o 68 proc. teigia, kad ši liga – visos visuomenės problema, rašoma pranešime spaudai.
Dauguma – net 81 proc. – respondentų mano, kad valstybė privalo sustabdyti infekcinių susirgimų plitimą. Kalbant konkrečiai apie ŽIV ir AIDS, dar daugiau – net 91 proc. atsakiusiųjų – manė, kad ŽIV plitimas Lietuvoje turi būti kontroliuojamas.
ŽIV infekcijos valdymo strategija yra nepakankama
Visgi ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra”, pažeidžiamų grupių atstovavimo koalicijos „Galiu gyventi” ir Lietuvos medicinos studentų asociacijos LiMSA vadovų teigimu, viruso paplitimas Lietuvoje – nepakankamai stebimas ir menkai kontroliuojamas. Pagrindinis dokumentas, apibrėžiantis valstybės veiksmus ŽIV valdymo srityje, yra 2015-2017 m. „ŽIV ir lytiškai plintančių ligų profilaktikos ir kontrolės veiksmų planas”, kurio įgyvendinimą turėtų prižiūrėti tarpinstitucinė Veiksmų plano koordinavimo taryba.
Tačiau nevyriausybinių organizacijų teigimu, šis 3 metų trukmės veiksmų planas yra prastai parengtas. „Numatyti veiksmai mažai atitinka esamos situacijos aprašymą. Nėra koncentruojamasi į tas visuomenės grupes, kurios patiria didžiausią riziką užsikrėsti. Kai kurie veiksmai vis dar apsiriboja mokymais ir lankstinukais, o ne realiomis mokslu pagrįstomis profilaktikos priemonėmis”, - kalbėjo Koalicijos „Galiu gyventi” vadovė Jurgita Poškevičiūtė.
J.Poškevičiūtės teigimu, tarpinstitucinė Veiksmų plano koordinavimo taryba renkasi retai, posėdžiai nekonstruktyvūs, nevykdoma reali ŽIV paplitimo ir atsako į ŽIV stebėsena.
ŽIV diagnostikoje trūksta valstybinio požiūrio
„Patirtis rodo, kad valstybinis požiūris diagnostikoje įmanomas ir veiksmingas. Valstybės lėšomis dėl ŽIV tiriami įkalintieji, nėščiosios, kraujo donorai. Tačiau net ir bendrai populiacijai tirti valstybinio požiūrio trūksta. Lietuvoje už ŽIV ištyrimą pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje vis dar turi susimokėti pats pacientas. Tai visiška „anomalija”, - kalbėjo J.Poškevičiūtė.
Todėl kiek realiai Lietuvoje yra ŽIV užsikrėtusių žmonių bendroje šalies populiacijoje – nežinia.
Asociacijos „Demetra” vadovės Svetlanos Kulšis teigimu, Lietuvoje nežinoma kokia dalis infekuotųjų šalyje yra identifikuoti.
Tuo tarpu situacija kur kas geresnė netgi „trečiojo pasaulio” šalyse. Barbadose diagnozuota daugiau nei 90 proc. visų ŽIV infekuotųjų, Brazilijoje – 80 proc., Lotynų Amerikoje ir Karibuose šis skaičius siekia apie 70 proc., Vietname – 79 procentus. [1]
Baimė tirtis dėl ŽIV sudaro sąlygas ligai plisti
Gyventojų apklausa taip pat parodė, kad tarp Lietuvos gyventojų vyrauja nuomonė, jog ŽIV užsikrečia tam tikro rizikingo elgesio grupės: narkotikus vartotojantys asmenys (taip manė 52 proc. respondentų), taip pat – seksualines paslaugas teikiantys asmenys (šį atsakymą rinkosi 42 proc. apklaustųjų).
Toliau rikiuojasi homoseksualūs asmenys (33 proc.), daug partnerių turinčios moterys (33 proc.), nuteistieji (31 proc.), daug partnerių turintys vyrai (29 proc.) bei nuolatinio partnerio neturintys vyrai ar moterys (26 proc.).
Jaunesni, 18-25 m. tyrimo dalyviai, dažniau rinkosi atsakymą, kad bet kuris žmogus turi vienodą galimybę užsikrėsti šia liga. Šį atsakymą pasirinko 40 proc. visų apklaustųjų.
Asociacijos „Demetra” vadovei Svetlanai Kulšis gyventojų nuomonė suprantama, nes daugelį metų ŽIV stabiliai plito tarp švirkščiamuoju būdu narkotikus vartojančių asmenų ir visuomenės nariai tai įsidėmėjo. „Visgi situacija pasikeitė ir ŽIV jau seniai nebėra tik narkotikus vartotojančių asmenų, nuteistųjų ar lytinių mažumų liga, nes užsikrėsti turi galimybę kiekvienas, kuris elgiasi rizikingai ”, - sakė S.Kulšis.
Koalicijos „Galiu gyventi” vadovės teigimu, gyventojai teisūs dėl to, kad tarp asmenų, kurie švirkščiasi narkotikus, ir laisvėje, ir laisvės atėmimo vietose, Lietuvoje stebima rimta ŽIV epidemija. Ir jos valdymas, J.Poškevičiūtės teigimu, nėra pakankamas.
„Lietuva praktiškai visiškai nefinansuoja greitųjų atrankinių ŽIV tyrimų, kurie būtų lengvai prieinami būtent šiai žmonių grupei bei kitoms ŽIV rizikos grupėms. Tuo rūpinasi vien nevyriausybinė organizacija „Demetra”, vienintelė Lietuvoje pritraukianti finansavimą iš užsienio ir organizuojanti greitąjį atrankinį ŽIV ištyrimą visoje šalyje”, - pasakojo Koalicijos „Galiu gyventi” vadovė.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, viena svarbiausių priežasčių, kodėl virusas vis dar nėra pažabotas, yra žmonių nežinojimas apie užsikrėtimą ŽIV. Lietuvoje vis dar esant gajam tikėjimui, kad ŽIV – tik socialinės rizikos visuomenės dalies problema, gyventojai tikrintis nemato prasmės, arba baimindamiesi artimųjų ir visuomenės pasmerkimo nesitikrina net nujausdami apie galimą užsikrėtimą. Kasdieniame gyvenime ir net sveikatos priežiūros įstaigose patiriama ŽIV stigma ir diskriminacija, stabdo tirtis dėl ŽIV .
Ne tik savo šalyje, bet ir už jos ribų dėl visuomeninės veiklos populiarus britų karališkosios šeimos atstovas princas Haris vasaros pabaigoje viešai socialiniame tinkle atliko ŽIV testą. Po šios socialinės akcijos vienkartinių greitųjų ŽIV testų užsakymai Didžiojoje Britanijoje išaugo penkis kartus.
„Atėjo laikas pripažinti, kad sergančiųjų diskriminacija vis dar yra vienas iš didžiausių barjerų siekiant pažaboti viruso plitimą. Mes turime parodyti, kad jaunam žmogui išsitirti dėl ŽIV neturėtų būti gėdinga”, - sakė jis.
ŽIV prevencija yra ligos gydymas
Lietuvoje ŽIV infekuotų žmonių skaičius pastaruosius penkerius metus auga. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2015 metais Lietuvoje nustatyti 154 nauji ŽIV atvejai – 35 procentais daugiau nei 2010-aisiais, kai buvo registruoti 116 naujų atvejų.
Atsakingai vartodami specialius vaistus, užsikrėtusieji ŽIV gali gyventi pilnavertį gyvenimą, nebijodami užkrėsti kitų žmonių, o moterys – gimdyti sveikus vaikus. ŽIV nebėra ir mirties nuosprendis – gyvenimo trukmė panaši kaip ir sveikų žmonių.
Pasaulio sveikatos organizacija savo šalims narėms siūlo taikyti politiką „90-90-90”. Ji reiškia, kad ŽIV suvaldymas yra įmanomas, o tam reikia išaiškinti ne mažiau kaip 90 proc. žmonių, kurie yra užsikrėtę ŽIV, ir sėkmingai gydyti.
Laiku skiriant antiretrovirusinį gydymą, kuris ženkliai sumažina ŽIV perdavimą, epidemija gali būti kontroliuojama.
Lietuvoje politika „90 -90-90” nėra taikoma. „Lietuvos ŽIV valdymo strategijoje įrašyta nuostata, kad dešimties procentų metinis ŽIV infekuotųjų skaičiaus augimas yra priimtinas. Toks požiūris sunkiai suderinamas su tarptautine politika, nes pasaulis juda link ŽIV epidemijos eliminavimo”, - sakė S. Kulšis.
Reprezentatyvią Lietuvos visuomenės nuomonės apklausą apie ŽIV 2016 metų rugpjūtį atliko „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1012 18-75 metų amžiaus respondentų.
