Ligoninėje jai buvo diagnozuotas pavojingas smegenų kraujotakos sutrikimas, kuris sutrikdė jos orientaciją erdvėje, gebėjimą aiškiai matyti daiktus bei adekvačią reakciją į aplinkos veiksnius, nors viską girdėjo ir suprato. Moteris DELFI atvirai papasakojo apie tuo metu patirtus išgyvenimus.
Išsikėlė tikslą atlikti paprastus veiksmus, kurie grąžintų suvokimą
Vilniuje gyvenanti Rūta savo pasakojimą pradėjo nuo prieškalėdinio laikotarpio. Tuo metu kasmet jai tenka atlaikyti didžiulį darbo krūvį – dirbti po 15-16 valandų per dieną.
„Tai nebuvo kažkas nauja ar netikėta. Aš žinojau, kad laukia sunkus laikotarpis, kurį tiesiog reikia ištverti. Visgi organizmas, matyt, šįkart neatlaikė daug metų besikartojančios monotonijos. Tiek fizinis, tiek psichologinis spaudimas buvo didžiulis, o vėliau atėjusios šventės ir atostogos daug naudos nedavė. Buvau taip nuvargusi, kad nuovargis veikė ir mano nuotaiką. Galiausiai prasidėjo keisti potyriai. Periodiškai užeidavo staigus galvos svaigimas, kuris taip pat staigiai ir praeidavo. Taip pat netikėtai pašiurpdavo oda. Kartais nežymiai patirpdavo galūnės. Didelės reikšmės šiems pojūčiams neteikiau, maniau, pailsėsiu ir viskas praeis.
Tačiau vieną naktį pajutau, kad visi minėti simptomai labai paaštrėjo. Kadangi buvau būsenoje tarp miego ir budrumo, nesiėmiau jokių priemonių – nesikėliau, nedegiau šviesos. Nusprendžiau, kad tiesiog reikia ramiai pagulėti. Tačiau jie nepraėjo, todėl apie 6 val. ryto vis dėlto pabandžiau keltis, pasidariau arbatos. Supratau, kad viskas aplinkui sukasi, nebegalėjau sufokusuoti žvilgsnio. Po truputį pradėjo pykinti ir šis pojūtis vis stiprėjo, pradėjo pilti šaltas prakaitas. Galiausiai namiškiai iškvietė greitąją pagalbą. Medikai mane apžiūrėjo, bet aš nelabai galėjau reaguoti. Tik kai per raciją išgirdau juos sakant, kad mane veš į Neurologijos skyrių, supratau, kad man kažkas negerai su smegenimis. Iki tol maniau, kad smarkiai apsinuodijau“, - atviravo moteris.
Rūta prisimena, kad nors tuo metu ji sunkiai galėjo reaguoti į situaciją, viską puikiai girdėjo: kaip jai matuoja kraujospūdį, kokius skaičius sako, netgi suvokė, kad jis aukštas. Ji puikiai atsimena ir pirmąsias paras ligoninėje. Kai pastatydavo lašinę, jau po kelių minučių Rūta pradėdavo aiškiai matyti lubų detales, palatos numerį. Praeidavo kiek laiko po lašinės ir vėl ji nugrimzdavo į plūduriavimo būseną. Taip pat moteris atsimena, kaip sudėtinga buvo pirmą kartą išsivalyti dantis. Kitas iššūkis buvo pasikloti lovą. „Aš labai užsispyriau ir klodavau ją kasdien. Atėję medikai juokaudavo, kad turbūt esu buvusi armijoje. Tačiau aš turėjau tikslą – atlikti paprastus veiksmus, kurie sugrąžintų mane atgal prie suvokimo“, - teigė pašnekovė.
Gydytojas įtarė, kad kaltas adrenalinas
Ligoninėje, atlikus visus reikiamus tyrimus, jai buvo diagnozuotas smegenų kraujotakos sutrikimas, kurį, įtariama, sukėlė emocinis išsekimas. Sutriko vestibiuliarinis aparatas, rega ir orientavimasis aplinkoje.
„Ligoninėje praleidau 11 dienų, praėjau pilną lašinių kursą. Pirmas dvi dienas praleidau visiškoje apatijoje. Nelabai ką ir mačiau – žvilgsnis buvo taip išsifokusavęs, kad viskas plaukė, atrodė išbalę, praradę kontūrus, kaip pienas. Kitas dvi dienas buvo apėmusi didelė emocinė krizė, nes pradėjau suvokti, kas man atsitiko. O po to nusprendžiau, kad laikas keltis ir gyventi toliau. Kai tik pradėjau vaikščioti, iškart labai pagerėjo sveikimo procesas. Nusistatydavau maršrutą ir ramiai, įsikibusi į sieną, jį praeidavau. Kai judi, smegenys mobilizuojasi, atnaujinami visi refleksai. Tik pradėjusi sveikti supratau, kad sutriko kairės akies veikla. Būtent toje pusėje buvo sumažėjęs kraujagyslės praeinamumas. Laimė, tomografija parodė, kad negrįžtamų smegenų pažeidimų pavyko išvengti“, - pasakojo Rūta.
Moteris visiškai nevartoja alkoholio, nerūko, daug sportuoja, taigi nesveiku gyvenimo būdu jos tikrai neapkaltinsi. Tačiau ją gydęs medikas dėl labai aktyvios jos smegenų žievės įtarė, kad jos ligos priežastis buvo hormonas adrenalinas, kuris ir pažeidė kraujagysles.
„Mano gyvenimas iš tiesų labai prisotintas adrenalino. Aš turiu labai daug veiklos, kuri yra vieša, – vedu mokymus, skaitau paskaitas, taip pat mėgstu aktyvų laisvalaikį, važinėju motociklu. Tačiau dabar iš esmės pakeičiau savo gyvenimą. Dirbu tik 4 dienas po 8 darbo valandas, o vieną dieną savaitės viduryje skiriu masažui, baseinui, pietums su drauge ir kitiems malonumams. Mano finansinės galimybės leidžia man taip gyventi. Savaitgaliais – taip pat jokio darbo, jokių pokalbių telefonu, kompiuterio, visiškai nebežiūriu televizoriaus, tik skaitau knygas. Taip pertvarkyti dienotvarkę mane paskatino gydytojas, pasakęs, kad nei knygų skaitymas, nei lipimas į kalną ar kitokia man maloni aktyvi veikla nėra poilsis smegenims. Jos pailsi tik tuomet, kai gali kažką veikti lėtai, niekur neskubėdamas“, - pasakojo pašnekovė.
Be to, ji pradėjo lankyti psichoterapiją, kuri padeda susitvarkyti su patirtu šoku ir susigaudyti savyje. Anot moters, šioje situacijoje labai lengva nuklysti į kraštutinumus. Viena vertus, pradedi visko labai bijoti, kita vertus, suvoki, kad vis tiek norisi gyventi pilnavertį gyvenimą. Taigi tenka ieškoti aukso vidurio.
„Tai buvo šokas ir mano šeimai bei draugams, nes tarp jų buvau sveikiausiai ir teisingiausiai gyvenantis žmogus. Pati dabar ypatingų liekamųjų reiškinių nejaučiu, tik gal atmintis kiek silpnesnė. Iki priepuolio galėdavau atsiminti 15 veiksmų seką, po priepuolio – 3-5, dabar gal 7. Iš pradžių tai gąsdindavo, dabar apsipratau. Kartais, kai keičiasi orai, svaigsta galva, tačiau tikrai ne taip smarkiai, kaip prieš priepuolį“, - svarstė moteris.
Per kiek laiko gali įvykti negrįžtami pakitimai smegenyse
Pasak Santariškių klinikų Neurologijos centro neurologo Daliaus Jatužio, yra keli simptomai, signalizuojantys, kad gresia insultas. Vienas iš jų – staigiai atsiradęs vienos veido pusės, rankos arba kojos nutirpimas ar silpnumas. Antras požymis – staiga sutrikęs matymas viena arba abiem akimis. Trečiasis – staiga sutrikusi kalba, kai sunku kalbėti arba suprasti, ką kiti sako. Ketvirtasis – staiga sutrikusi pusiausvyra arba koordinacija. Žmogus negali paeiti, nors iki tol puikiai vaikščiojo. Visi šie sutrikimai atsiranda ypatingai greitai – per kelias sekundes, daugiausiai – per kelias minutes.
Pagaliau penktas požymis – staiga atsiradęs nepakeliamas galvos skausmas, ypač jeigu tai nutinka pirmą kartą gyvenime. Beje, migrena taip pat atsiranda staiga, tačiau jai išsivystyti visgi reikia bent valandos. Apie insultą signalizuojantis galvos skausmas – tarsi botago kirtis į pakaušį. Taip staigiai jis atsiranda. O štai pykinimas nėra būdingas insulto požymis, ypač jeigu jis pasireiškia be kitų minėtų požymių.
„Jei atsirado bent vienas iš šių požymių, pirmiausias veiksmas turėtų būti – skambinti greitajai pagalbai. Ne visada pasitvirtina insultas, bet gana dažnai tai visgi gali būti smegenų kraujotakos sutrikimo požymis“, - įspėjo pašnekovas.
Taip pat egzistuoja keli patarimai visuomenei, kaip atpažinti artėjantį insultą. Pirmiausiai reikia patikrinti, ar žmogus gali nusišypsoti. Jei šypsena yra kreiva, vadinasi, jis nevaldo vienos veido pusės. Tuomet reikia paprašyti ištiesti abi rankas. Jei vienos rankos žmogus negali nulaikyti, ji silpnesnė, tai vėlgi byloja apie insultą. Pagaliau reikia paprašyti pasakyti paprastą sakinį. Mat insultui būdinga, kad sunku sklandžiai kalbėti arba suprasti, kas sakoma. Pagaliau ketvirtas dalykas, kuris labai akcentuojamas, yra laikas. Pasak mediko, laikas, per kurį žmogus patenka į gydymo įstaigą yra labai svarbus. Per pirmąsias 4,5 val. nuo simptomų atsiradimo įmanoma taikyti gydomąsias priemones, kuriomis galima atkimšti kraujagysles, t. y. ištirpinti trombą arba ištraukti jį per kateterį.
„Jei smegenų ląstelės visiškai negauna kraujo, normalioje kūno temperatūroje jos negrįžtamai žūsta per 5-10 min. Laimė, taip nebūna, kad kraujotaka būtų visiškai išnykusi. Paprastai žūsta tik centrinė zona, kurią maitino užkimšta kraujagyslė, bet aplinkiniai audiniai kraujo šiek tiek gauna iš kitų baseinų, nes jie persidengia. Tačiau su kiekviena papildoma minute negrįžtamų pokyčių plotas plečiasi, o per 3-9 val. įvyksta toks pažeidimas, kuris jau ir lieka. Įdomu, kad žemoje temperatūroje smegenų pažeidimas vystosi daug lėčiau. Todėl vienas iš perspektyvių insulto gydymo metodų, kuris šiuo metu plačiai tyrinėjamas, yra hipotermija, kai kūnas atšaldomas maždaug iki 34 laipsnių. Pažeidimo lygis priklauso nuo kitų kraujagyslių būklės. Jei visos kitos kraujagyslės geros, smegenys pažeidžiamos mažiau. Iš esmės užsikimšus kraujagyslei smegenų pažeidimas progresuoja iki 12 val. Kito tipo insulto atveju, kai kraujagyslė plyšta ir smegenyse susidaro kraujosrūva, viskas vyksta daug greičiau. Iš karto atsiranda simptomai, o ląstelės, kur išsilieja kraujas, žūsta iš karto“, - aiškino D. Jatužis.
Pagrindiniai insulto pseudosimptomai
Medikas pabrėžė, kad egzistuoja ir insultą imituojantys simptomai, kurie labai dažnai suklaidina net medikus bei sukelia didžiulį stresą žmonėms.
„Dažniausiai pasitaikantys pseudosimptomai – galvos svaigimas, silpnumas, kartais lydimas pykinimo arba pusiausvyros sutrikimo. Nors pusiausvyros sutrikimas gali būti ir insulto požymis, tačiau sukamojo pobūdžio galvos svaigimas, kai viskas aplinkui sukasi, jį lydintis negalėjimas paeiti, pykinimas ir net vėmimas, kartais ir klausos pokyčiai – visa tai susiję su vestibiulinio aparato liga. Tokiu atveju nenusilpsta ir nenutirpsta galūnės, nesutrinka kalba. Taigi šis simptomas – vienas iš insulto imitatorių, tačiau žmonėms jis dažnai labai užsifiksavęs. O ir gydytojai tokiais atvejais pacientus dažnai gąsdina insultu. Jei žmogus yra jautresnis, toks neatsargus žodis gali jį labai traumuoti, ima persekioti įkyri mintis, kad jei ne šiandien, tai rytoj jį tikrai paralyžiuos, prasideda depresija, žmogus net nebenori rūpintis savimi, nebeieško tikrųjų sutrikimo priežasčių, o pasmerkia save būsimai nelaimei“, - teigė neurologas.
Kitas imitatorius – alpimas. Žemesnį spaudimą turintys žmonės iš esmės linkę į alpimus: staigiai atsistojus ar ilgai pastovėjus darosi silpna, tamsu akyse, užgula ausis ar atsiranda spengimas jose. Jeigu žmogus nespėja laiku prisėsti, gali apalpti.
Stipriausias insulto veiksnys – amžius. Nuo 55 metų kas dešimtmetį insulto rizika dvigubėja. Tačiau nemažą dalį sudaro ir jaunesnio amžiaus žmonės (iki 45 metų) – apie 15-20 proc. Tiesa, dažnai jie serga kokiomis nors lėtinėmis ligomis – širdies, įvairiais sisteminiais uždegimais, kurie pažeidžia kraujagysles (pavyzdžiui, reumatas) ir pan. Visgi vienas iš pripažintų kraujagyslių ligų rizikos veiksnių – gyvenimo būdas (mažas fizinis aktyvumas, didelis nuolatinis stresas, antsvoris, rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas). Pasak mediko, sveikai gyvenant insulto riziką mažiausiai būtų galima sumažinti dvigubai.
