To priežastys aiškios – vis daugiau laiko praleidžiame žiūrėdami į išmaniuosius įrenginius, mažiau – būdami lauke, rašoma pranešime spaudai. Tad ką galime daryti, kad šie skaičiai ne augtų, o mažėtų, ir daugiau žmonių galėtų džiaugtis kokybišku gyvenimu ryškiai matydami pasaulį?
Dėl regos sutrikimų galime kaltinti evoliuciją?
„2014 metais Statistikos departamento vykdyto tyrimo metu paaiškėjo, kad net 1,1 mln. Lietuvos gyventojų turi regos sutrikimų. Galima daryti prielaidą, kad daugiausia žmonių kenčia nuo refrakcinių ydų: trumparegystės, toliaregystės ir astigmatizmo. Deja, teorijos, kodėl šios ydos išsivysto, nėra, tačiau galima spėti, kad tai žmogaus ar visuomenės evoliucija dėl besikeičiančių gyvenimo sąlygų.
Mažiau būname lauke, mažiau žiūrime į tolį, todėl formuojasi „defokusas“, kai gerai matome centrinius objektus, o periferijoje esantis vaizdas išgaunamas už tinklainės ribų, dėl to tinklainė ima augti ir akies obuolys pasidaro didesnis nei įprastai“, – sako akių chirurgijos tinklo „Lirema“ gydytoja oftalmologė Rasa Jankauskienė.
Pasak R. Jankauskienės, būtent dėl padidėjusio akies obuolio vystosi trumparegystė, prastėja regėjimas. Žinoma, yra ir genetiniai aspektai: vieniems refrakcinės ydos išsivysto, kiti jau gimsta su tam tikru genetiniu kodu, dėl kurio prastėja rega.
Užsienio pavyzdžiai, iš kurių turėtume pasimokyti
„Akies obuolio ilgėjimą lemia tai, kad vis mažiau būname lauke, mažiau žiūrime į tolį, nuolat varginame akis kompiuterių ir išmaniųjų įrenginių ekranais, kurie, deja, irgi mažėja. Pavyzdį reikėtų imti už užsienio šalių, kurios suvokusios, kas vyksta su žmonių regėjimu, ėmėsi racionalių priemonių.
Tarkime, Skandinanavijos šalys rūpindamosis vaikų rega ir suvokusios regėjimo aštrumo ryšį su buvimu lauke, net ir prastu oru, aprengę vaikus guminiais batais, lietpalčiais, periodiškai eina pasivaikščioti, daro ilgas pertraukas pamokų metu. Teigiama, kad tokia programa vos per kelerius metus sumažino vaikų, patiriančių regos sutrikimus, skaičių 20 – 30 proc.”, – pasakoja R. Jankauskienė.
Pasak R. Jankauskienės, suaugusiųjų rega prastėja ir dėl to, kad jie labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose ir neturi sąlygų žiūrėti į tolį. Viena gerųjų patirčių yra Rytų Azijos šalyse, Kinijoje, kur visi nauji biurų pastatai yra daromi su stiklo pertvaromis, dideliais langais, kad darbuotojai galėtų kuo daugiau žiūrėti į tolį ir taip formuotųsi normalus akies fokusavimas, neišsikreiptų akies obuolio forma.
Ką daryti, kad regos sutrikimus patiriančių žmonių nedaugėtų?
„Norint, kad žmonių, patiriančių regos sutrikimus, nedaugėtų, svarbu jau dabar imtis priemonių. Visų pirma, daugiau šviesti visuomenę apie akių sveikatą: ne visi žino, o jei ir žino, ne visada sureikšmina, kad regą būtina tikrintis bent kartą metuose, nuolat sekti savo organizmo sveikatą ir reaguoti į bet kokius neįprastus pokyčius.
Antra, supratimas turi atsirasti ir aukštesniame lygyje: verslo, valstybiniuose sektoriuose. Mokyklose reikėtų pradėti ilgesnių ir dažnesnių pertraukėlių praktiką, skatinti vaikus daryti akių ir viso kūno mankštas pamokų metu, dažniau rengti veiklas lauke. Suaugusiuosius darbe vadovai turėtų skatinti periodiškai daryti neilgas pertraukėles, kuo dažniau žiūrėti į tolį, atlikti paprastus akių pratimus“, – dalijasi įžvalgomis R. Jankauskienė.
Pasak gydytojos oftalmologės, ir darbdaviai turėtų būti suinteresuoti, kad jų darbuotojų akys būtų kuo sveikesnės, mat prasta rega mažina produktyvumą, kūrybiškumą, iniciatyvumą ir entuziazmą dirbti. Darbo vietose turėtų būti kuo daugiau galimybių žiūrėti toliau nei už poros metrų esanti siena, svarbu, kad biuruose būtų užtikrinama kiek įmanoma daugiau natūralios, o ne dirbtinės šviesos.
„Norint gerinti situaciją ir mažinti regos sutrikimus patiriančių žmonių skaičių, suinteresuoti turi būti visi: pradedant kiekvienu mūsų, baigiant valdžios atstovais. Kol patys nesuvoksime ir nepradėsime imtis priemonių kurti regėjimui tinkamas sąlygas, tol trumparegių ir toliaregių skaičius tik didės“, – sako R. Jankauskienė.
