Įveikusios paskutinį formalųjį išmėginimą (2017 m. kovo 1 d. patikslinta įstaigos licencija, suteikianti teisę teikti pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas) VUL Santariškių klinikos tapo pirmąja universiteto lygio sveikatos priežiūros įstaiga, kuri teiks kompensuojamas pagalbinio apvaisinimo paslaugas.
Tiesa, pacientai dar nėra galutinai patenkinti – valstybė finansuos tik trečdalį procedūros kainos, o kur dar keliskart didesnės išlaidos medikamentams.
Kai kurios šeimos specialiai laukė šios datos
Santariškių klinikų Santaros vaisingumo centre veiklą pradeda pirmasis Lietuvoje licencijuotas lytinių ląstelių bankas, kuriame saugomos lytinės ląstelės, reprodukciniai audiniai ir pagalbinio apvaisinimo metu skurti embrionai. Čia taikomi įvairūs nevaisingų porų gydymo metodai – nuo pačių paprasčiausių iki labai sudėtingų. Vaisingumo technologijų poskyryje atliekamos procedūros yra labai svarbios ne tik poroms, turinčioms vaisingumo sutrikimų, bet ir onkologiniams pacientams, siekiantiems išsaugoti vaisingumą prieš gydymą nuo vėžio.
„Čia vykdome ne tik klinikinę veiklą, bei atliekame ir mokslinius tyrimus, nuolat vystome ir diegiame naujas technologijas. Didžiausias šio centro privalumas yra tas, kad pora, atėjusi pas mus, gauna visas paslaugas – nuo pradinio ištyrimo, gydymo, procedūrų atlikimo, nėštumo priežiūros iki kūdikio gimimo. Be to, tai vienintelė vieta, kur atliekami ir molekuliniai genetiniai embriono, poros, donorų ir nėščiųjų tyrimai“, – nauja pradžia džiaugėsi VUL SK Santaros vaisingumo centro vadovė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.
Kiekvienai porai reikalingų procedūrų skaičius bei išlaidos labai skiriasi. Porai teks mokėti ir už nepanaudotų embrionų šaldymą.
Embrionų užšaldymas ir krioišlaikymas - tai yra toks būdas, kai embrionai yra paruošiami terpėse su tam tikromis apsauginėmis medžiagomis ir laikomi skystame azote ilgą laiką (-196ºC temperatūroje). Tokius užšaldytus embrionus galima vėl atšildyti, o išlikusius gyvybingus patalpinti į moters gimdą.
„Todėl kainuos saugojimas, jei rinksimės kitą nejautros rūšį, taip pat mokėsime, didelę dalį sudaro vaistų kaina, galiausiai – numatytas konkretus kompensuojamų ginekologo konsultacijų skaičius, o jų gali prireikti daugiau. Dabar vieno ciklo metu numatyta iki 3 ginekologo konsultacijų“, - vardijo A. Bilotienė Motiejūnienė.
Centro vadovės teigimu, iš visų turimų pacienčių jau daugiau nei pusė yra pastojusios. Tiesa, šiandien, antradienį, atlikta pirmoji PSDF lėšomis kompensuojama pagalbinio apvaisinimo procedūra.
Santaros vaisingumo centro vyr. gydytojas akušeris ginekologas Rimantas Gricius informavo, kad kai kurios šeimos specialiai laukė kompensuojamų procedūrų pradžios.
Tai - pasityčiojimas
PSDF lėšomis kompensuojama pagalbinio apvaisinimo procedūros suma – 471 euras. Vaisingumo asociacijos vadovė Rūta Vyšniauskaitė džiaugėsi, kad Santariškių klinikose pacientai pagaliau sulauks kompleksinio požiūrio į vaisingumo gydymą, tačiau tokią valstybės paramą ji vadina juokinga.
„Valdžios institucijos, sveikatos apsaugos ministerija ir ligonių kasos privalo skubiai ištaisyti diskriminuojančias nuostatas ir praplėsti kompensavimo ribas. Nupjauti vieną koją ir iškilmingai pareikšti, kad pacientams dovanojame visą kėdę – yra tiesiog pasityčiojimas. 70 proc. žmonėms lėšų reikės ieškoti patiems. Neiįtrauktas amžino šaldymo kompensavimas. Valstybė turi apsipręsti: jei tai porų reikalas, kiek laiko jiems šaldyti nepanaudotus embrionus, tai jie turi tai leisti spręsti šeimoms. Jei tai yra šeimos nuosprendis, valstybė privalo rasti amžinų lėšų amžinam saugojimui“, - piktinosi R. Vyšniauskaitė.
Jos žiniomis, vienai pora vien šaldomų embrionų saugojimas kasmet kainuotų 400-600 eurų.
„Amžinas lėšas planuoti yra labai nekonkretu ir neprofesionalu ir tai neatitinka pasaulinės praktikos ir rekomendacijų, kiek turi būti saugomi embrionai“, - sakė Vaisingumo asociacijos vadovė.
Be to, tai ne vienintelės išlaidos, kurios guls ant pacientų pečių.
„Valstybė šiai dienai kompensuoja 470 eurų. Vaistai visu gydymo metu kainuoja praktiškai tiek pat. Vienas pagalbinio apvaisinimo ciklas iš viso kainuoja 2000-2500 eurų vienai porai. Valstybė, kartoju, kompensuoja tik 470 eurų, 30 proc. procedūros kainos, nors garsiai teigiama, kad kompensuojame dvi procedūras, esame sukaupę 3 mln. eurų skirti šeimoms. Tai nėra ta pagalba, kurios tikėjosi žmonės. Tai yra pasityčiojimas iš pacientų“, - kartojo pašnekovė.
Vaisingumo asociacijos vadovė vylėsi, kad situacija dar pasikeis.
„Poros jau 15 metų laukė galimybės sulaukti pagalbos. Vaisingo amžiaus žmonės - didžiausi mokesčių mokėtojai. Manau, kad valstybė neturi teisės nusigręžti nuo jų“, - reziumavo ji.
Labai svarbu onkologiniams pacientams
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vena iš keturių porų, gyvenančių išsivysčiusiose šalyse, yra paveikta nevaisingumo. Kitais skaičiavimais pasaulyje kas šešta pora (t. y. 10-15 proc.) susiduria su vaisingumo sutrikimais. Dar 10-25 proc. moterų patiria antrinį nevaisingumą, kai negali pastoti pakartotinai.
Kasmet pasaulyje nevaisingų porų padaugėja apie 2 mln. Lietuvoje yra apie 50 tūkst.
Su nevaisingumo problemomis susiduria beveik vienodas procentas vyrų ir moterų. Moterų nevaisingumas sudaro 30 – 40 proc., vyrų 10 – 30 proc., abiejų partnerių 15 – 30 proc.
„Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 500 naujų vėžio atvejų vaisingo amžiaus žmonėms. Šiandien esame labai laimingi, kad savo pacientams galime pasiūlyti pažangiausius ir mokslu grįstus gydymo metodus. Vaisingumo technologijų poskyryje atliekamos procedūros labai svarbios onkologiniams pacientams, siekiantiems išsaugoti vaisingumą iki atliekant gydymą nuo vėžio. Onkologinės ligos atveju užšaldomi paciento lytinės ląstelės, reprodukciniai audiniai ar sukurti embrionai ir nemokamai saugomi lytinių ląstelių banke Santaros vaisingumo centre“, – pasakoja Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas prof. Laimonas Griškevičius.
Jo teigimu, šia galimybe naudojasi nemažai žmonių.
„Per pastarąjį pusmetį vaisingumą išsaugojome daugiau kaip 20 vyrų ir taip pat pradėjome gerokai sudėtingesnes vaisingumo išsaugojimo procedūras moterims. Jau gimusiais vaikais pasidžiaugti dar negalime, nes šie pacientai dar gauna gydymą, tad savo išsaugotomis lytinėmis ląstelėmis jie pasinaudos tik po kelerių metų“, - sakė L. Griškevičius.
Jis apgailestavo, kad šios paslaugos onkologiniams ligoniams taip pat nėra kompensuojamos PSDF lėšomis.
„Mums dėl to labai gaila. Dėjome visas pastangas, kad onkologiniams ligoniams vaisingumo išsaugojimo paslaugos būtų kompensuojamos. Santariškių klinikos priėmė sprendimą iš pradžių savo lėšomis padengti bent jau vaisingumo išsaugojimą, nes daugelis pacientų neturi laiko galvoti apie vaisingumą, kai vos ne tą pačią dieną jiems reikia pradėti vėžio gydymą“, - aiškino pašnekovas.
Vaisingumo išsaugojimo paslaugų kaštai klinikų lėšomis dengiami tik vyrams, mat moterims tokia procedūra yra daug sudėtingesnė ir šimtus kartų brangesnė.
„Mūsų manymu, tai nėra gera praktika. Tikimės, kad vaisingumo išsaugojimas bus kompensuojamas visiems onkologiniams pacientams“, - vylėsi gydytojas.
Nevaisingumas kompleksiškai bus gydomas ne tik sostinėje
Tik pradėjęs veikti Santaros vaisingumo centras jau džiugina savo pirmaisiais rezultatais:
• po pagalbinio apvaisinimo procedūrų pastojo daugiau kaip pusė moterų (klinikinių nėštumų dažnis);
• komplikacijų (kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromo), persileidimų, biocheminių ar negimdinių nėštumų konstatuota nebuvo - visi nėštumai po pagalbinio apvaisinimo buvo klinikiniai, moterys toliau stebimos Santariškių klinikose;
• visiems Santariškių klinikose sergantiems vaisingo amžiaus onkologiniams pacientams siūloma išsaugoti vaisingumą, tuo pasinaudojo jau daugiau kaip 20 vyrų;
• pirmą kartą Lietuvoje buvo pritaikytas kombinuotas vaisingumo išsaugojimo atvejis jaunai pacientei: užšaldytas kiaušidės audinys ir kiaušialąstės, papildomai skirtas kiaušidžių funkciją slopinantis gydymas prieš chemoterapiją.
Greitai tokios procedūros bus teikiamos ir Kauno klinikose.
„Šiuo metu Kauno klinikos - kūrimosi etape. Yra ruošiamas techninis planas: projektuojamos patalpos, kuriose bus atliekamos pagalbinio apvaisinimo procedūros, aukščiausius reikalavimus atitinkanti laboratorija, formuojama specialistų komanda. Taip pat yra ruošiami dokumentai, reikalingi akreditacijos gavimui. Viliamės, jog paslaugas galėsime teikti jau metų gale “, - DELFI sakė Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Jolanta Nadišauskienė.
