Lavonų grobimas ir tiekimas anatomijos mokykloms – sena istorija. Tačiau dabartiniai medicinos studentai pjauti ir siūti taip pat pradeda mokytis ant kiaulės ar vištos odos.
© Shutterstock nuotr.

„Nusiperki kiaulės koją, prasipjauni ir mokaisi siūti. Kodėl kiaulę? Gyvį be kailio nėra paprasta rasti, o kiaulienos gabalą nesunku. Be to paskui gali jį išsivirt ir, nusipirkęs tris alaus, suvalgyti”, – DELFI atviravo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rezidentas.

Pasak jo, mokymosi procese nepamainomi bendrakursiai: visi iščiupinėti, išklausyti ir išstuksenti, nes kol mokaisi, daug dalykų išbandai ant draugų ir artimųjų.

Medicinos studentai vieni kitus tvarsto, ima kraują. Mokydamiesi atlikti kraujo nusėdimo, kitus tyrimus kai kurie pasibado ir savo venas. „Pasiimi savo kraujo ir tiri”, – aiškino dabar chirurgijos rezidentūroje studijuojantis DELFI pašnekovas.

Su „žmonių medžiaga” studentai susiduria prozektoriume, kur vyksta preparavimai. Bet prieš tai eksperimentuoja su varlėmis. „Man kažkaip neteko jų gaudyti ir nešti į fiziologijos katedrą, bet preparuoti, kaip ir visiems kitiems studentams – taip”, – sakė chirurgijos rezidentas.

Kauniečių nestebina skelbimai, kviečiantys pas odontologijos rezidentus nemokamai gydytis dantų. Norintys pasinaudoti šia paslauga kartais net laukia eilėje, nes „rezidentai turi gerus instrumentus, medžiagas, yra prižiūrimi rezidentūros vadovų ir viską daro už dyką”.

Vilniuje studentus moko Fantomas, Kaune – Jonukas

Turtingose šalyse medikų rengimui naudojami įvairūs manekenai, kurie gana tiksliai simuliuoja žmogų.

DELFI kalbinto rezidento teigimu, Lietuvos sveikatos mokslų universitete labiausiai eksploatuojamas manekenas – Ekstremalinės medicinos katedros Jonukas, kuris jungiamas prie kompiuterio ir naudojamas „gaivinimui”. 

Kompiuteris matuoja paspaudimo, įpūtimo jėgą, greitį ir parodo, ar studentai teisingai gaivina.

Vilniaus universitete vardu vadinamas vienintelis manekenas – Fantomas. Taip pakrikštytas „nėščios moters” korpusas, su kuriuo studentai susipažįsta gilindamiesi į ginekologiją ir akušeriją.

„Norėtųsi daugiau ir įvairesnių manekenų, tačiau kol kas labiausiai paplitę laparoskopiniai treniruokliai. Jie būtiniausi mokantis”, – pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rezidentas.

Vitalijus Markovas
Vitalijus Markovas
© DELFI (R.Narmonto nuotr.)

DELFI pasidomėjo, kaip operacijoms ruošiasi Vilniaus universiteto ortopedijos ir traumatologijos rezidentai. Gydytojas Vitalijus Markovas pademonstravo kauniečio kolegos minėtą laparoskopinių operacijų treniruoklį su kelio sąnario muliažu ir paaiškino, kaip jis veikia.

Pasak rezidento, medicininė įranga ir įrankiai, su kuriais „treniruojasi” gydytojai buvo naudojami tikrose kelio sąnario operacijose, tačiau morališkai paseno ir susidėvėjo, tad buvo atiduoti „mokymo tikslams”.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekano Vytauto Kasiulevičiaus teigimu, Vilniaus universitete yra chirurginės simuliacijos centras, kuriame būsimi gydytojai mokosi pjauti, siūti, rišti mazgus. Savarankiškai dirbti su realiais pacientais gydytojai pradeda rezidentūroje.

Rajonuose dideli pacientų srautai

„Kiekviena specialybė pasitvirtinusi reikalavimus, kiek ir kokių procedūrų turi atlikti gydytojas rezidentas, kad galėtų pradėti savarankišką praktiką. Pavyzdžiui, mes Vilniaus universitete turime elektroninę rezidento knygelę, kurioje žymimi visi procesai: kiek jis apžiūrėjo ligonių, savarankiškai atliko operacijų ir panašiai”, – pasakojo Vilniaus universiteto docentas, pridurdamas, jog universitetai negali išleisti žmonių, kurie nepasiruošę savarankiškai dirbti.

Ar rezidentams pakanka galimybių praktikuotis?

V. Kasiulevičiaus nuomone, rezidentūros bazės geros, pacientų srautai dideli. Ir, teoriškai, rezidentams turėtų pakakti praktikos, nes jie dirba ne vien Vilniuje ir Kaune.

„Išvykdami į rajonus jie susiduria su dideliais pacientų srautais. Konsultuojančių gydytojų poreikis Lietuvoje didelis, gydymo įstaigos labai apkrautos ir rezidentai tikrai maksimaliai išnaudojami darbui, daug ką atlieka savarankiškai ir kartais net šiek tiek anksčiau, nei mes norėtume. Tai lemia didelis darbuotojų poreikis, todėl rezidentų darbo rankų labai laukia visos gydymo įstaigos”, – sakė podiplominių studijų prodekanas.

Pašalino du rezidentus

Vis dėlto, kaip pripažino V. Kasiulevičius, kartais „iškyla asmenybių problema ir už tai universitetai turėtų prisiimti dalį atsakomybės”.

„Kartais gal nesukontroliuojam žmonių, kurie ne iki galo nori mokytis ir vengia praktikos, neina į operaciją ar kitaip simuliuoja. Tai, žinoma, didelė problema ir mums kartais netgi tenka atsisveikinti su tokiais rezidentais, šalinant juos iš universiteto”, – teigė prodekanas, pridurdamas, jog Vilniaus universitete šiemet buvo du tokie atvejai.

Anot V. Kasiulevičiaus, psichologiškai labai sunku už nepažangumą iš universiteto šalinti 26 metų žmogų. „Kol tu esu studentas, savo darbą suvoki kaip studijas, tačiau rezidentūroje studijuojama ir dirbama kartu. Ir jei žmogus supranta, kad realybėje nenori dirbti su pacientais, jam nesiseka bendrauti su žmonėmis, derinti žinių su kasdiene praktika, tenka patiems išeiti. Pasitaiko, kad tenka ir pašalinti”, – kalbėjo Vilniaus universiteto docentas.

Žmonėms, kurie nori dirbti, V. Kasiulevičiaus manymu, visos galimybės tai daryti atviros. Juolab, ne tik rezidentams rašomi pažymiai, bet ir Vilniaus universiteto rezidentai rašo pažymius rezidentūros vadovams, o vėliau problemos aptariamos.

Vakaruose pacientai labiau pasitiki rezidentais

Paklaustas, ar pacientai sutinka, kad juos gydytų gydytojai rezidentai, docentas teigė, jog tai priklauso ne tik nuo žmonių, bet ir nuo įstaigų ir kaip jos suvokiamos.

„Didžiųjų ligoninių – Santariškių klinikų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų pacientai supranta, kad čia dirba gydytojai rezidentai, jos gerai žinomos, kaip mokymo bazės. Kitoms įstaigoms kartais iškyla problemų dėl gydytojų rezidentų, ypač privatiems medicinos centrams, kurių pacientai tikisi, kad čia turėtų dirbti tik specialisto kvalifikaciją įgijęs gydytojas, galutinai baigęs rezidentūrą.

Kartais net ir pagrindinėje mūsų bazėje Santariškėse pasitaiko pacientų, kurie nenori gydytojo rezidento apžiūros ir būtinai prašo „tikro gydytojo”. Tačiau Vakarų šalyse įprasta, kad rezidentai prižiūri pacientus. Pas mus Lietuvoje tai nėra savaime suprantama, nes rezidentai dažnai suprantami kaip studentai, nors iš tiesų yra medicinos gydytojo diplomą turintys specialistai, kurie gilina žinias savo pasirinktoje siauroje specializacijoje”, – pabrėžė V. Kasiulevičius.

Pirmieji chirurgų „pacientai” – Fantomas, kiaulės koja ir Jonukas
© DELFI / Valdas Kopūstas

Skirtingoms sritims – skirtingi charakteriai

Kokios medicinos sritys pačios jautriausios, kur daugiausiai reikia mokytis, kad galėtum pradėtum savarankiškai dirbti?

Podiplominių studijų prodekano nuomone, tai amžina diskusija tarp terapinio ir chirurginio profilio specialistų. Chirurgai visada sako, kad sunkiausias darbas jų, terapeutai sako, kad neoperuoja, tačiau priima sprendimus, kurie lemia paciento gyvybę.

„Profiliai tikrai skiriasi, tad skirtingą specialybę pasirenkantys medikai turi turėti skirtingą charakterį. Labai sunku įsivaizduoti nekantrų, cholerišką chirurgą, kuriam sunku iki galo baigti darbą. Jei tokio būdo žmogus pasirinks chirurgiją, turės problemų, nes per operaciją gali užmiršti (paciento kūne-DELFI) instrumentą. Chirurgui reikia didžiulės kantrybės”, – pabrėžė V.Kasiulevičius.

Kita vertus, docentas sunkiai įsivaizduoja terapeutą, vidaus ligų gydytoją, kuris negali sustoti ir pamąstyti, nes „terapijoje savo mintyse reikia integruoti daugybę skirtingų procesų”.

„Mes nesame turtingas kraštas, negalime kiekvienam pacientui skirti daug tyrimų, todėl terapeutui reikia labai daug pačiam galvoti, daug dėmesio skirti klininiam paciento ištyrimui, o ne tik laboratoriniams tyrimams. Mums jų trūksta, tad reikia daugiau pamąstymo, gebėjimo analizuoti”, – lygino prodekanas.

Gebėjimas priimti greitus sprendimus būtinas tokiose srityse kaip reanimacija. „Čia dirbantys medikai pasižymi labai tvirta valia ir gebėjimu greitai spręsti. Skirtingai, nei terapijoje, kur reikia ilgiau pamąstyti, reanimacijoje turi labai greitai veikti, nes kiekviena minutė brangi, gali lemti arba paciento gyvybę, arba mirtį. Todėl reanimacijoje labai svarbus gebėjimas maksimaliai susitelkti, koncentruotis priimant sprendimą”, – įsitikinęs V. Kasiulevičius.

Docento teigimu, jauniems žmonėms kartais labai sunku pasirinkti specializaciją ir kai kurie nepakankamai suvokia to apsisprendimo vertę: pasirinkus nebėra kelio atgal, nes valstybė apmoka vieną rezidentūrą.

Vidutiniškai vieno rezidento parengimas valstybei kainuoja apie 80 tūkst. litų, tačiau siauro profilio chirurgų, pavyzdžiui, kardiochirurgų, neurochirurgų ar plastikos chirurgų – daug daugiau.

Rezidentai užversti popieriais

Paklausti, kur buvo geriausios sąlygos praktikai, rezidentai dažnai mini internatūrą mažesnių miestų ligoninėse.

„Kaip chirurgas būtent mažoje ligoninėje galėjau dalyvauti įvairiose smulkiose operacijose, nuo kurių ir yra svarbu pradėti. Tai apendicitai, išvaržos. Neturėjau daug įgūdžių ir net licencijos savarankiškai operuoti, tačiau kai kurie gydytojai leisdavo kai ką padaryti”, – prisiminė DELFI kalbintas gydytojas rezidentas.

Tuo tarpu dirbdami didžiosiose ligoninėse rezidentai dažnai tarpusavyje pasikalba, kad yra naudojami popieriniam darbui.

Pirmieji chirurgų „pacientai” – Fantomas, kiaulės koja ir Jonukas
© DELFI / Valdas Kopūstas

Trečio lygio ligoninėje atliekamos sudėtingos operacijos, tačiau jų, anot rezidentų, būdamas paprastu chirurgu gal gyvenime ir nedarysi, todėl „iš tos operacijos tau pačiam reikalingos praktikos nedaug ir tenka”.

Šiuo požiūriu praktika mažose, eilinėse ligoninėse, kai kurių rezidentų nuomone, yra net geresnė, nes „ten atliekamos paprastos operacijos, kurios nėra ir nebus chirurgijos viršūnė. Tačiau žiūrėdamas vien į viršūnes net pagrindo neįgysi”.

„Aišku, galim išvažiuot iš klinikų į didžiąsias Lietuvos ligonines Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, kur skyriai iš tiesų laukia rezidentų, o mums žymiai didesnės galimybės mokytis realiai dirbti, bet laikas, kai gali ten išvykt labai ribotas, iki 6 ar 9 mėnesių. Kodėl jis negalėtų būt gerokai ilgesnis, juk ir pačios klinikos pripažįsta, kad dėl didelio rezidentų skaičiaus kokybiškas jų paruošimas yra sudėtingas”, – svarstė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rezidentas.

DELFI pašnekovo nuomone, chirurgų praktikavimosi galimybes riboja ir tai, kad žmonės pasiima mirusiųjų kūnus be skrodimo.

„Anksčiau, pavyzdžiui, jei būdavo planuojama atlikti naują operaciją, gydytojai galėjo pasibandyti ant mirusiojo. Tačiau šiais laikais, jeigu ir būtų pakankamai mirusiųjų kūnų, kažin, ar dėl etikos būtų galima tai daryti”, – abejojo gydytojas rezidentas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: vasarišką kaitrą vėl vainikuos neramumai (2)

Antroje savaitės pusėje didžiojoje šalies dalyje orai bus karšti, tačiau jau pirmoje...

Pasiūlė, kaip susigrąžinti lietuvių Lenkijoje paliekamus milijonus (106)

Šį pavasarį Lenkijos centrinis statistikos biuras paskelbė, kad lietuviai apsipirkdami pas...

Lietuvio užfiksuoti vaizdai apie jo patirtis Šiaurės ir Pietų Korėjose užkariauja pasaulį: sunku sulaikyti ašaras (196)

Prieš metus DELFI publikuotas keliautojo Jokūbo Laukaičio sukurtas vaizdo reportažas apie...

R. Williamso koncertą perspjauti bus sunku: hitai ir fejerverkai gerbėjams sukėlė euforiją (287)

Trečiadienio vakarą Vilniaus Vingio parke - neeilinis renginys. Savo pasirodymą „The Heavy...

S. Skvernelis: socialdemokratų pasitraukimas nebūtų būtina sąlyga trauktis jų ministrams (24)

„Prognozuojant socialdemokratų tarybos sprendimą trauktis, galbūt frakcija Seime galėtų...

Nesitikėjo, kad gelbėti kačiukus bus taip sudėtinga (2)

Dar būdami 8 savaičių jaunikliais, katinas Astra ir keturi jo broliai buvo palikti dėžėje...

A. Kubilius prabilo apie spąstus, kurie gali sutrukdyti pasivyti ES pragyvenimo vidurkį (567)

Lietuvai pasivyti Europos Sąjungos (ES) pragyvenimo vidurkį gali sukliudyti vidutinių pajamų...

Lietuvos šešiolikmečiai liks be medalių – neperlipo Europos čempionato ketvirtfinalio barjero (55)

Europos jaunučių (iki 16 metų) vaikinų krepšinio čempionato ketvirtfinalyje trečiadienį...

JAV karo laivo įgulai atsirūgo vizitas Klaipėdoje: sekso vakarėlis baigėsi skandalu (199)

Dar vasario pradžioje į Klaipėdą draugiško vizito užsukęs JAV karo laivas „ USS Hue City...

Prasta vasara smogė ne tik Palangos verslininkams (25)

Lietinga vasara problemų pridarė ne tik nuomojantiems kambarius pajūryje. Paslaugas kaimo turizmo...