Tokias išvadas padarė mokslininkai Mikko Myrskyla iš Max Plank Demografinių tyrimų instituto ir Kieronas Barcay iš Londono ekonomikos mokyklos.
Tyrimo rezultatai publikuoti „The Population and Development Review“ leidinyje.
K. Barclay ir M. Myrskyla ištyrė per 1,5 mln. Švedijoje gyvenančių moterų ir vyrų, gimusių 1960-1991 m., duomenis. Kaip rašo „The Telegraph“, tirtas ryšys tarp moters amžiaus, kai ji gimdo, ir pagimdytų vaikų ūgio, fizinės būklės bei įgyto išsilavinimo.
Atlikę tyrimą mokslininkai nustatė, kad tapdami vyresni žmonės darosi sveikesni, o išsilavinimo galimybės gerėja, taigi akivaizdu, kad kur kas labiau pasiseka tiems, kuriuos motinos pagimdo būdamos vyresnės.
Mokslininkai palygino vaikus, kurių susilaukė tie patys tėvai ir kurie augo toje pačioje aplinkoje.
„Sulyginus toje pačioje šeimoje augusius vaikus tapo įmanoma tiksliai nustatyti moters amžiaus svarbą, kai susilaukiama vaiko, nepriklausomai nuo kitų veiksnių, galinčių iškreipti rezultatus“, - teigė K. Barclay. „Privalumai, siejami su vėlesniu vaikų gimdymo amžiumi, atsveria asmeninius rizikos veiksnius, atsirandančius, kai motinos gimdo vaikus vyresniame amžiuje“, - pridūrė M. Myrskyla.
„Turime išvystyti kitokią perspektyvą dėl vėlyvo gimdančių moterų amžiaus. Paprastai kūdikio besilaukiantys tėvai būna susipažinę su rizikomis, siejamomis su vėlyva motinyste, tačiau kur kas rečiau žinoma apie teigiamus tokios motinystės veiksnius“, - pridūrė jis.
