Pavasarį – vitaminų badmetis: kaip nustatyti, ko trūksta

 (17)
Įpusėjus pavasariui, vaistininkai sulaukia vis daugiau klientų klausimų apie tai, kaip jaustis geriau. Kiekvienas žmogus teigia jaučiantis tam tikro vitamino stygių, rodo socialiniame tinkle „Facebook“ atlikta apklausa.
© Shutterstock nuotr.

Daugiausia respondentų teigė, kad jiems trūksta vitamino D ir kaip pagrindinius simptomus minėjo padidėjusį nuovargį, nervingumą, susilpnėjusią imuninę sistemą bei pasikeitusią išvaizdą. Tyrimą iniciavo vaistinių tinklas „Eurovaistinė“, rašoma pranešime spaudai.

Apklausos duomenimis, 16 proc. apklausos dalyvių mano, kad jiems trūksta vitamino B, dar 14 proc. jaučia magnio trūkumo požymius. Kiti 13 proc. sako, kad nors jaučias vitaminų trūkumo požymius, nežino, kokios konkrečios medžiagos jiems trūksta. Tarp atsakymų buvo minimi ir vitaminai A, E, C bei mineralai kalis, kalcis, cinkas, selenas, jodas.

Vaistininkas Petras Vaitiekūnas tikina, kad jaustis ne ypatingai gerai pavasarį yra natūralu, tačiau būtina reaguoti į simptomus.

Vitaminų trūkumas tikrai gali būti viena iš lėtinio nuovargio priežasčių. Itin didelę reikšmę turi B grupės vitaminai. Vitaminai B1 ir B2 būtini energijos gamybai – kad gliukozė būtų paversta energija, o organizmas suvartotų baltymus. Vitaminai B6 ir B12 padeda reguliuoti tokius smegenų procesus kaip nuotaiką ir dėmesio koncentravimą. Panašų efektą turi vitaminas C ir folio rūgštis“, - sako specialistas.

Nors per pastaruosius kelis metus klientai vis labiau supranta vitaminų naudą, vitamino D iš tiesų stinga daugeliui, sako specialistas.

„Vitaminas D žmogaus organizme turi dvi formas: yra vitaminas D3 ir vitaminas D2. Vitaminą D3 mes pasigaminame dėl saulės poveikio, o vitaminą D2 gauname su maistu. Vis dėlto, didžiąją metų dalį Lietuvoje saulės trūksta, o su maistu gaunamo vitamino D kiekiai yra labai nedideli, nes vartojame mažai riebios žuvies produktų“, - esmines vitamino D stygiaus priežastis komentuoja vaistininkas.

Anot jo, savarankiškai nustatyti, ko organizmui trūksta, nėra lengva.

„Jei traukia mėšlungis, įprasta manyti, kad trūksta magnio, tačiau tokie patys simptomai galimi ir dėl išsiplėtusių venų ar stuburo problemų. Kilus konkrečių klausimų, patarčiau pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku, kuris įvertins situaciją ir, jei reikia, pasiūlys atlikti kraujo tyrimą, o profilaktiškai, jaučiant bendrą organizmo silpnumą, klientams rekomenduoju mitybą papildyti multivitaminų kompleksu“, - pataria vaistininkas ir priduria, kad maisto papildai turėtų būti tik subalansuotos mitybos dalis, o ne pakaitalas.

Maisto papildų gamintojų asociacijos direktorė Neringa Bulakienė antrina, kad lietuviai vis labiau domisi savo sveikata ir mityba, o visuomenės žinios, kaip kompensuoti tam tikrų maistinių medžiagų, vitaminų ar mineralų, kurių negauname su maistu arba jų neužtenka, trūkumą, nuosekliai auga.

„Palyginus su Vakarų Europos šalimis, JAV ar Japonija, Lietuvos gyventojai maisto papildų suvartoja žymiai mažiau. Vis dėlto per pastaruosius metus gyventojų žinios stipriai išaugo – vis daugiau žmonių renkasi aukštesnės kokybės, vaistinėse, o ne turguje, parduodamus maisto papildus, teisingai supranta gamintojų keliamus pažadus ir žino, jog poveikį turi tik ilgalaikis papildų vartojimas“, - sako N. Bulakienė.

Apklausa atlikta vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ socialinio puslapio „Facebook“ paskyroje. Į klausimą atsakė 322 vartotojai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Sveikatos naujienos

Urologoas įvardijo didžiausią vyrų košmarą: nelaukite, nes bus vėlu (24)

„Ši liga – tai lyg kokia niekam nereikalinga našlaitė: ją mato, bet niekas neskuba padėti. Niekas nenori tos varpos tiesinti, nes gydymas, nors ir pasiekiama puikių rezultatų, dažnai yra netrumpas ir gana sudėtingas“, - taip Peirono ligą (varpos kreivumą), kankinančią kas dešimtą vyrą, apibūdina Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas urologas Narimantas Balčiūnas.

Ekspertas įvardino priežastis, kodėl medicinos srityje sunkiai kelią skinasi IT naujovės

Ar jūsų gydytojas ligos istoriją vis dar rašo ranka? Poliklinikoje sunkiai atrandami jūsų dokumentai? Valstybėje vangiai juda elektroninių receptų sistema? Holono technologijų instituto (Izraelis) mokslų daktaras Rafael Barkan paaiškino, kodėl visa tai vyksta. Pasirodo, lietuviška realybė – ne išimtis.

Kaip gydysime senstančią visuomenę? (15)

Senstanti visuomenė vis labiau augina išlaidas sveikatos apsaugai – šiuo metu jai Lietuvoje skiriama apie 6% BVP (t.y. per 1,5 mlrd. eurų). Remiantis Europos Komisijos skaičiavimais, Lietuvai po keliasdešimties metų sveikatos sistema kainuos jau mažiausiai 8% BVP.

Moka 900 eurų, o darbuotojų trūksta: priežastis aiški (81)

Tyrimai rodo, kad lietuviai vis labiau domisi sveikata. O į vaistines užsuka ne tik susirgę, bet ir norėdami nesirgti – ieško imunitetą stiprinančių papildų, žolinių preparatų, taip pat grožio priemonių.

Iškilo grėsmė kolektyviniam imunitetui: ką tai reiškia kiekvienam iš mūsų (46)

Kaip ir kasmet, balandžio pabaigoje minima Europos imunizacijos savaitė. 2017 metais ypatingas dėmesys skiriamas vakcinacijai visą gyvenimą – nuo pat gimimo iki senatvės, siekiant nuo užkrečiamųjų ligų apsaugoti ne tik pavienius asmenis, bet ir visą visuomenę.