Tyrimas parodė, kad genai turėjo daugiau įtakos žmogaus asmenybei, streso stiprumui ir sveikatai negu aplinka, kurioje augo dvyniai. T. Judge`as nustatė, kad genų įtaka už aplinkos poveikį buvo stipresnė keturis kartus.
Tas pats principas galioja ir kalbant apie atmosferą darbovietėje.
„Tarkime, kad Jamesas ir Sandy dirba toje pačioje įmonėje. James teigia patiriantis daugiau streso negu Sandy. Ar tai reiškia, kad Jameso pareigos kelia daugiau streso? Nebūtinai. Mūsų tyrimas rodo, kad stresas ne tiek daug priklauso nuo objektyvių aplinkos priežasčių, kiek nuo genetinio asmens „kodo“, - sakė T. Judge`as.
Dėl šios priežasties pastangos pakeisti darbovietę į mažiau streso keliantį darbą gali būti beprasmės. Vienintelė išeitis – pakeisti savo požiūrį į stresą ir pripažinti faktą, kad esate linkęs „stresuoti“, pažymi tyrimo autorius.
Savo rezultatus jis skelbia žurnale „Organizational Behavior and Human Decision Processes“.
