Mokslininkai nustatė, kad Diploptera punctata rūšies tarakonai savo palikuonis maitina pienu, kuriame yra be galo daug baltymų, riebalų ir cukraus. Tiesa, nesitikėkite tokio pieno atrasti savo prekybos centro lentynose. Bent jau kol kas.

„Skystis, paimtas iš tarakonų, nėra tikrasis pienas. Bent jau ne toks, kaip mes jį įsivaizduojame“, – pažymėjo Atlantoje veikiančios Fernbanko gamtos istorijos muziejaus atstovė Becky Facer.

Tarakonų pienas tarakoniukų žarnyne virsta baltymų kristalais.

„Tie baltymų kristalai ir yra tarakoniukams skirtas pienas. Jie yra svarbūs jų augimui ir vystymuisi“, – paaiškino vienas iš tarakonus tyrinėjusių mokslininkų Leonardas Chavasas. Jo teigimu, šie kristalai suteikia tris kartus daugiau energijos už buivolės pieną ir maždaug keturis kartus daugiau energijos už karvės pieną.

„Mus labiausiai domino tai, kokia yra jų sudėtis“, – sakė L. Chavasas – vienas iš mokslininkų, kurių atliktas tyrimas liepą buvo aprašytas žurnale „International Union of Crystallography“.

L. Chavasas su kolegomis tyrinėjo Diploptera punctata rūšies tarakonus, kurie yra vienintelė gyvavedžių tarakonų rūšis. Šios rūšies tarakono patelė atsiveda gyvų palikuonių, kurie išsivysto jos organizme, o ne išsirita iš padėtų kiaušinėlių.

Kaip ir kiti gyvavedžiai gyviai, šios rūšies tarakonai savo palikuonis maitina itin daug baltymų turinčiu skysčiu, išskiriamu jų organo, kurį galima laikyti tarakonų „gimda“.

Vos tik tarakoniukas praryja minėto skysčio, šis jo žarnyne virsta baltyminiais kristalais. L. Chavasas su kolegomis ištraukė vieną tokį kristalą, kad išstudijuotų jo sudėtį ir potencialią maistinę vertę. Po atliktų tyrimų ir genomo sekos nustatymo jie išsiaiškino, kad tai yra visiškai valgomas produktas.

„Jame yra visko, ko reikia: baltymų, svarbiausių amino rūgščių, riebalų ir cukrų“, – sakė L. Chavasas. Jo teigimu, būtent didžiulė energetinė vertė padeda minėtosios rūšies tarakonų jaunikliams užaugti gerokai didesniais už kitų tarakonų rūšių jauniklius.

Mokslininkai sako, kad ši medžiaga turi didžiulį potencialą tapti žmonių vartojamu produktu.

Taigi, kaip melžiamas tarakonas?

Kristalai paimami iš tarakonų embrionų viduriniosios žarnos. Žinoma, tai būtų ne pats efektyviausias būdas pamaitinti augančią žmonių populiaciją.

Tačiau L. Chavasas ir jo kolegos siekia surasti būdą, kaip užtikrinti masinę tarakonų pieno gamybą. „Kol kas mes stengiamės suprasti, kaip kontroliuoti šį fenomeną gerokai paprastesniu būdu ir pritaikyti jį masinei gamybai“, – sakė jis.Ateityje sparčiai besidauginančią žmoniją bus galima pamaitinti... tarakonų pienu, teigia mokslininkai, kuriais remiasi CNN.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (44)