Taip jie gali ne tik pabloginti savo sveikatą, tačiau ir užkrėsti kolegas, sako šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė. „Pajutus peršalimo simptomus būtų gerai bent kelias dienas pabūti namuose, gerai vėdinamame kambaryje, vartojant daug skysčių ir, esant reikalui, mažinti temperatūrą vaistais“, – pataria medikė.

Perštinti gerklė, dažnas čiaudulys ir galvos skausmas neabejotinai jums sako, kad peršalote. Tačiau, anot gydytojos N. Vaicekauskienės, žmonės dažnai šiuos simptomus ignoruoja ir eina į darbą, o taip elgtis nederėtų. Aktyvus režimas trukdys ligai pasišalinti, be to, virusinės ligos greitai plinta čiaudint, kosint, todėl labai greitai galima užkrėsti kolegas.

„Antra dažnai pasitaikanti klaida yra ta, kad žmonės puola vartoti krūvą įvairių vaistų, kurių pradžioje tikrai nereikia. Mažina temperatūrą, nors ji net nesiekia 38 laipsnių. Neretai yra griebiamasi antibiotikų. Tiesa, pastaruoju metu – rečiau, nes antibiotikai yra receptiniai vaistai. Bet pasitaiko ir tokių atvejų, kai virusinę infekciją bandoma išsigydyti antibiotikais. O antibiotikai virusų neveikia“, – pažymi medikė.

Šios klaidos, pasak N. Vaicekauskienės, gimsta todėl, kad dažniausiai žmogus jaučiasi žūtbūt turintis nueiti į darbą, todėl jis pradeda ieškoti visų įmanomų būdų pasveikti.

Skysčiai svarbiau nei maistas

Pajutus peršalimo ar viruso simptomus geriausia yra laikytis „tausojančio“ režimo, pataria medikė.

„Būtų gerai bent jau kelias dienas pabūti namuose, gerai vėdintame kambaryje, vartoti daug skysčių ir, esant reikalui, mažinti temperatūrą vaistais“, – sako N. Vaicekauskienė.

Gydytoja rekomenduoja gerti daug liepžiedžių, čiobrelių, aviečių lapų ar jų uogų arbatų. Peršalus skysčiai padeda valyti organizmą, mažina toksinų kiekį, temperatūrą, skatina prakaitavimą.

Tačiau, anot N. Vaicekauskienės, sirguliuojant ir laikantis tausojančio režimo, nereikia daug valgyti: „Maistas turi būti lengvas. Reikia vengti sunkaus, riebaus, baltyminio maisto.“

Svarbu atidžiai pasirinkti vaistus

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, pasak pašnekovės, pas gydytojus skubėti nėra būtina. Reikia stebėti ligos eigą. Ūmi jos stadija paprastai ilgai netrunka.

„Pajutus slogą, gerklės perštėjimą, sukarščiavus pas gydytojus skubėti nėra reikalo. Jei pavyksta susitarti su darbdaviu, porą ar trejetą dienų galima pabūti namuose: ūmus peršalimas dažniausiai praeina per 2–3 dienas, nors sloga, kosuliukas gali išlikti ir truputėlį ilgiau“, – teigia gydytoja.

Tačiau vaistus pačiam reikia rinktis labai atidžiai, sako N. Vaicekauskienė. Kuomet yra aukšta temperatūra, ją reikia mažinti ir vaistais, ir arbatomis. Tačiau jei, pavyzdžiui, vartojami vaistai, slopinantys kosulį, tai tuomet nereikėtų vartoti čiobrelių arbatos, kuri skatina atsikosėjimą.

Gydytoja sako, kad nėra linkusi rekomenduoti tirpių medikamentų, skirtų gaminti karštiesiems gėrimams, nes juose būna keletas vaistinių preparatų ir jų visų sergančiam žmogui nebūtinai reikia: „Galbūt žmogui pakanka tik paties paprasčiausio paracetamolio, tad kam jam papildomai vartoti dar kelias sudėtines preparato dalis?“

Be to, pasak N. Vaicekauskienės, minėtieji preparatai ne gydo, o malšina simptomus. Tačiau kadangi žmonės jų išgeria nemažai, tampa sunku stebėti ligos eigą.

„Galbūt aukšta temperatūra pas žmogų laikosi 2–3 dienas, tačiau nuolat geriant karštuosius gėrimus yra numušama. Taip galima pražiopsoti ligą ir vėliau patirti ligos komplikacijas“, – pažymi gydytoja.