„Kol jos (sveikatos priežiūros įstaigos) negaus licencijos, tol jos negali pradėti teikti paslaugų. Turi būti dvi licencijos, lytinių ląstelių bankui ir pagalbinio apvaisinimo procedūrai“, – teigė N.Ribokienė.
Iki įstatymo įsigaliojimo medicinos įstaigos privalėjo turėti licenciją dirbtinio apvaisinimo procedūrai.
Šeimos, kurios procedūras pradėjo dar iki įsigaliojant įstatymui, gydymą gauna.
„Tęstiniai procesai tikrai nestabdomi“, – pažymėjo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos vadovė.
Pasak jos, iki įstatymo įsigaliojimo pagalbinio apvaisinimo procedūras Lietuvoje teikė 12 įstaigų, o sausį paraiškas teikti tokias paslaugas pristatė penkios: valstybinės Santariškių klinikos bei privačios įstaigos Baltijos ir Amerikos klinika, Vaisingumo klinika, „Kardiolita“ bei medicinos centras „Jolsana“.
N. Ribokienės teigimu, visose įstaigose rasta trūkumų, kuriuos jos gali ištaisyti iki balandžio.
„Įvertinus visas šias penkias įstaigas, rasti trūkumai. Trūkumai rasti dėl patalpų higienų pasų, specialistų kvalifikacijos, privalomojo medicinos prietaisų turėjimo, dokumentacijos tam tikri trūkumai, sutarčių, procedūrų. Šie visi trūkumai yra ištaisomi, visos penkios įstaigos, mūsų manymu, gali pašalinti šiuos trūkumus. Trūkumų šalinimo terminas yra 90 dienų, tad iki balandžio mėnesio jos galės ramiai tuos trūkumus šalinti, o jei jos tai padarys greičiau, taryba pažada operatyviai įvertinti, ir jei viskas atitinka, įstaigos gaus licenciją“, – kalbėjo N.Ribokienė.
Nuo sausio įsigaliojęs įstatymas leidžia nevaisingoms poroms pagalbinio apvaisinimo procedūroms gauti valstybės finansavimą ir sukuriamų embrionų skaičius neribojamas, o nuo vasario dar įsigaliojo pataisos, kuriomis įpareigojama nepanaudotus embrionus saugoti neterminuotą laikotarpį, taip pat įteisinama embriono donorystė. Iki įstatymo priėmimo procedūros buvo atliekamos tik privačiose įstaigose vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu.