Paauglius blaivinantys medikai atskleidžia savo kasdienybę: ką alkoholis paveikia pirmiausiai

 (75)
DELFI aprašytas atvejis, kai 18-mečiui moksleiviui nuo sidro išsivystė negrįžtami kepenų pažeidimai, deja, ne pirma ir ne paskutinė liūdna istorija, susijusi su paauglių girtavimu.
gimdymas, ligoninė, kateteris, mirtis
gimdymas, ligoninė, kateteris, mirtis
© Shutterstock nuotr.

Medikams tenka blaivinti ir 12-mečius, o 14-17-mečiai jau nekelia nuostabos. Paauglių kraujyje randama net per 3 promiles alkoholio.

Dažniausiai į ligoninę patenka su 2-2,5 promilės

Vilniaus miesto Antakalnio klinikinės ligoninės Vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėja Irena Babianskienė, į kurios vadovaujamą skyrių patenka praktiškai visi alkoholiu apsinuodiję sostinėje gyvenantys vaikai, pasakojo, kad pernai sulaukė 73 tokių pacientų iš 161 apskritai kuo nors apsinuodijusio vaiko: 33 mergaitės ir 40 berniukų. Jų amžius prasideda nuo 12 metų. Nors daugiausiai pacientų – 16-17-mečiai, nemažai atvežama ir 14-15-mečių.

„Šiems vaikams dažnai būna pirmas susidūrimas su alkoholiu, todėl ir pasekmės liūdnesnės. Jiems nustatomos promilės svyruoja nuo 0,9 iki 3,15, o dažniausiai sutinkama apie 2-2,5 promilės. Suaugusiam žmogui nuo tokio girtumo tikriausiai dar nebūtų komos, bet jauno organizmo reakcija į visus aplinkos veiksnius yra stipresnė. Nors dažniausiai vaikai apsinuodija ištrūkę iš namų, per vakarėlius, gimtadienius, koncertus, švęsdami mokslo metų pabaigą ar egzaminą, į vakarėlius medikai kviečiami retai. Dažniausiai jie būna surasti kur nors gatvėje praeivių. Taigi jie iš vakarėlio būna išėję namo, bet tikslo nepasiekia. Tokiais atvejais, jei jų niekas nerastų, mirtis tikrai galima. Jie gali sušalti, nes ir vasaros viduryje, be to, pradeda vemti (tokiais atvejais nevemia vos keli procentai vaikų, apsinuodijusių alkoholiu) ir, jei guli ant nugaros, gali užspringti“, - teigė pašnekovė.

Pasak medikės, vaikų organizme vyksta tie patys procesai kaip ir suaugusiųjų. Alkoholis pirmiausiai paveikia smegenis, kurios greičiausiai sureaguoja į prasidėjusią intoksikaciją. Kai smegenys duoda signalą organizmui išsivalyti, prasideda vėmimas. Vaikams intoksikacija prasideda nuo kur kas mažesnės dozės. Juk ir vaistų dozės jiems skiriamos mažesnės ne šiaip sau, o todėl, kad jie jautriau reaguoja į medikamentus. Pagaliau jų svoris mažesnis, taigi net jeigu jie išgeria ne daug, kraujyje alkoholio randama daug, juolab kad augančiame organizme dar yra nepakankamai fermentų, kurie skaldo alkoholį. Suaugę, kurie vartoja alkoholį dažnai, gali turėti daugiau promilių, bet sąmonės jie nepraranda.

Paaugliai būna net aršesni už suaugusius – medikams tenka kviesti pagalbą

Paauglius blaivinantys medikai atskleidžia savo kasdienybę: ką alkoholis paveikia pirmiausiai
Ligoninė
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Vaikai su alkoholiu susiduria pirmą, antrą, trečią kartą, todėl jų organizmo reakcija daug audringesnė ir alkoholis labai greitai jiems išjungia smegenis. Mat sutrinka kvėpavimas, nes vyksta visų raumenų slopinimas, dėl to smegenims ima trūkti deguonies ir vaikas praranda sąmonę. Pagaliau jis apsvaigsta daug greičiau nei suaugęs ir pridaro daug kvailysčių. Beje, kai mes gauname vaikus, jie elgiasi dvejopai. Vieni guli ramiai, be jokių emocijų ir judesių, o kitus alkoholis ne slopina, bet sujaudina, todėl būna visko – jie ir spaudosi, ir mušasi, priešinasi procedūroms, net tenka kviesti pagalbą, nes mums reikia įdurti į veną, pastatyti lašinę, o personalas, žinia, moteriškas. Taip pat aktyvūs būna tie, kurie su alkoholiu vartojo medikamentų. Pernai turėjome tris tokius vaikus – jų šlapime radome marichuanos ir amfetamino likučių. Dėl narkotikų alkoholio poveikis labai sustiprėja ir užtenka labai nedidelio jo kiekio, kad jis sukeltų apsinuodijimą.

Tiesa, atsigauna jie gana greitai – po 3-4 valandų, kadangi gauna intensyvią detoksikaciją, tačiau išleidžiame juos iš ligoninės tik maždaug po 1-1,5 paros, kai galutinai išblaivėja. Tik tokiais atvejais, kai atlikus visas procedūras gyvybei pavojaus nebėra, bet vaikas vis dar sujaudintas, girtas ir mes negalime su juos susitvarkyti, kviečiame policiją ir jį išveža į komisariatą. Buvo atvejų, kai nuplėšia lašines, ištraukia kateterius, mušasi, keikiasi, o mes gi neturime atskiros patalpos, kad galėtume tokius paauglius izoliuoti, jie guli kartu su rimtai sergančiais mažais vaikais“, - pasakojo I. Babianskienė.

Pasak jos, į ligoninę dėl apsinuodijimo patenkančių vaikų statistikos tendencijos pastaruosius metus stabiliai nesikeičia. Kasmet čia patenka 60-70 pacientų. Medikai jau gali nuspėti, kuriomis dienomis jų sulauks daugiau: per didelius koncertus, per Naujuosius metus, mokslo metų pabaigoje, savaitgaliais. „Rugsėjo 1-ąją, uždraudus alkoholio pardavimą, būna tik atsitiktiniai atvejai, anksčiau tikrai būdavo daugiau. Tačiau pavasarį, atšilus orams, jaučiame pagausėjimą. Per Naujuosius tik pernai stebėtinai nebuvo tokių pacientų, paprastai tą naktį pirmi 2-3 ligoniai būna apsinuodiję alkoholiu. Šiemet taip pat turėjome tris“, - prisiminė pašnekovė.

Saugios alkoholio dozės nėra

Kauno klinikų gydytojas toksikologas Jonas Šurkus taip pat atkreipė dėmesį, kad alkoholis pirmiausiai paveikia nervų sistemą: viskas prasideda nuo apsvaigimo ir girtumo, o gali baigtis koma. Taip pat jo poveikis paliečia ir visus kitus organus. Tiesa, poveikis skiriasi, jei žmogus geria retai, išgėrė pirmą kartą ar geria dažnai. Pavyzdžiui, kai alkoholis tampa kasdienybe, organizmas, būdamas didžiulis tinginys, prisitaiko energiją imti iš alkoholio, todėl sumažėja apetitas, o tai pavojinga, kadangi prasideda mitybos problemos, ima trūkti baltymų, vitaminų ir pan.

Paklaustas, kaip vertina Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtas rekomendacijas, pagal kurias saugi alkoholio dozė laikoma du gryno alkoholio vienetai moteris ir keturi vyrams (vieną vienetą atitinka 100 ml vyno, 30 ml stipraus gėrimo ir beveik 300 ml alaus), medikas teigė nesantis abstinentas, tačiau patarė atsiminti, kad alkoholis – iš esmės pavojinga medžiaga ir absoliučiai saugių dozių negali būti.

Paauglius blaivinantys medikai atskleidžia savo kasdienybę: ką alkoholis paveikia pirmiausiai
© Shutterstock nuotr.

„Žinoma, dauguma žmonių negeria alkoholio kasdien. Tačiau aš turiu pažįstamą, kuriam užtenka šaukštelio konjako kavoje, kad jis „užsikabintų“ ir pradėtų girtauti, nors žmogus nėra nei geriantis, nei priklausomas. Tiesiog jo organizmo ypatumas toks, kad jam jokia alkoholio dozė nėra saugi. Kalbant apie tai, kaip skirtingai alkoholis veikia suaugusiuosius ir vaikus, kai kuriems nuodams vaikai santykinai atsparesni nei suaugusieji, nes jų kepenys yra nepažeistos, jie dar nesirgę įvairiomis ligomis. Kita vertus, vaikų svoris mažesnis, jų organizmas dar besivystantis, iki galo nesusiformavę visi organai bei kai kurių fermentų sistemos, todėl labai daug nuodų vaikams pavojingesni nei suaugusiems.

Iki 17 metų nevartoję alkoholio, paauglys mirė po pirmo išgėrimo

Pavojingos alkoholio dozės vaikams yra 2-3 kartus mažesnės nei suaugusiems. Pavyzdžiui, pusė promilės – dozė, mažai besiskirianti nuo tos, kai dar leidžiama vairuoti, – vaikams jau gali išprovokuoti sunkią hipoglikemiją, kai smarkiai krenta gliukozės lygis kraujyje. Kadangi medžiagų apykaita jauname organizme daug aktyvesnė, organai daug greičiau reaguoja ir galimi labai rimti jų pažeidimai. Buvo situacija, kai viename rajone dėdė pajuodavęs davė mažam vaikui „samagono“. Vaikui dėl kritusio gliukozės kiekio kilo labai rimtos komplikacijos“, - aiškino toksikologas.

Pasak jo, jei žmogus fiziškai nesubrendęs, alkoholis slopina vystymąsi, gali atsirasti psichinis atsilikimas, svorio ir ūgio nukrypimai. Tuo tarpu dėl psichologinės nebrandos daug greičiau vystosi pripratimas, todėl jis pritartų siūlymas leisti vartoti alkoholį ne nuo 18, o nuo 21 metų.

„Kaip sureaguos jaunas organizmas į alkoholį, kartais net sunku prognozuoti. Buvo atvejis, kai 17 ar 18 metų jaunuolis, kuris niekada iki tol nebuvo vartojęs alkoholio, pabandė su draugais, jam pasidarė labai bloga, supykino, draugai, kurie taip pat nebuvo labai patyrę, jį vežė gulintį ant nugaros, jis vėmė, užspringo ir mirė.“, - įspėjo J. Šurkus.

Paauglius blaivinantys medikai atskleidžia savo kasdienybę: ką alkoholis paveikia pirmiausiai
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Dar viena bėda, kad paaugliai dažnai maišo gėrimus – vienas atsinešė sidro, kitas „trejų devynerių“, trečias dar kažko ir visi visko pabando. Maišymas, ypatingai kai yra gėrimų su burbuliukais, labai pagerina alkoholio įsisavinimą. Suaugę žmonės, net jei maišo gėrimus, iš dalies situaciją kontroliuoja, o vaikai tokios patirties neturi. Maišydami gėrimus jie dažnai neįvertina jų stiprumo, todėl atsiranda nenumatytų situacijų. Jei dar ir užsirūko išgėrę, apsvaigimas ir organizmo reakcijos dar labiau didėja.

Paklaustas, kaip turėtų elgtis tėvai – griežtai drausti vaikams alkoholį ar vis dėlto leisti pabandyti savo priežiūroje, medikas svarstė, kad ši riba iš tiesų labai slidi. Jei labai drausi, uždraustas vaisius bus saldesnis ir paauglys būtinai norės slapčia jo paragauti, o jei nedrausi paragauti, gali atsirasti nuostata, kad tolerancija alkoholiui yra norma. „Aišku, geriausia neduoti“, - teigė pašnekovas.

Alkoholį išbandę beveik 40 proc. 13-14 metų paauglių

2012 m. organizacijos „Mentor Lietuva“ pristatytas tyrimas parodė, kad moksleiviai pradeda gerti alkoholį jau nuo 13-14 metų. Per trejus metus vartojančiųjų alkoholį padaugėjo beveik 2,5 karto (nuo 16,1 proc. iki 38,1 proc.). Rezultatai taip pat atskleidė, kad paaugliams šeima yra viena svarbiausių vertybių, todėl šeimos įtaka žalingų įpročių formavimuisi labai didelė. Taigi tyrėjai padarė išvadą, kad nors visuomenėje populiarėja liberalus požiūris į auklėjimą, veiksmingiausia prevencija – draudimai.

Tyrimo metu 13 Kauno mokyklų 7-8-tų klasių moksleiviai buvo apklausti 3 kartus – 2009, 2010 ir 2011 m.

2009 m. per 30 paskutinių dienų ragavę alkoholio prisipažino 13,4 proc. 13-14 metų berniukų ir 18,8 proc. mergaičių, 2010 m. - atitinkamai 26,1 ir 26,4 proc., 2011 m. - 37,5 ir 38,9 proc. 12,4 proc. berniukų ir 4,6 proc. mergaičių pernai per minėtą laikotarpį alkoholį vartojo 6 ar daugiau kartų. 2009 m. tokių buvo tik 1,9 proc. berniukų ir 1,1 proc. mergaičių.

15,5 proc. alkoholį vartojančių moksleivių teigė, kad tėvai jiems tai daryti leidžia. Tarp negeriančiųjų tokių buvo 5,5 proc. Visgi dauguma tėvų tokio savo atžalų elgesio netoleruoja (50,2 proc. tėvų draudžia vartoti alkoholį tai darantiems ir 65,8 proc. - nevartojantiems alkoholio).
52,2 proc. alkoholį vartojančių paauglių teigia patiriantys santykių problemų su tėvais, tarp nevartojančiųjų alkoholį tokių yra 37,9 proc. Problemas su draugais patiria atitinkamai 46,6 ir 33 proc., problemas su mokytojais – 35,9 ir 22,7 proc. moksleivių.

„Mentor International“ mokslinių patarėjų tinklo narė, Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros doc. dr. Laima Bulotaitė, paklausta, ar nustebino toks žalingų įpročių paplitimas tarp tokio amžiaus paauglių, teigė, kad šis amžius – pats paauglystės įkarštis.

„Jiems atrodo, kad jie jau yra pakankamai suaugę ir perima visus, kaip jiems atrodo, suaugusiųjų gyvenimo atributus. Tarp jų – alkoholio vartojimas ir rūkymas. Todėl tyrimo rezultatai mūsų nenustebino. Vėliau rūkančių ir geriančių paauglių daugėja ne taip drastiškai. Taigi vyksta socializacijos procesas, kuris, aišku, nėra visai normalus, nes mes nenorėtume, kad paaugliai turėtų šiuos įpročius. Tyrimai rodo, kad kuo anksčiau paauglys pabando alkoholio, tuo didesnė tikimybė, kad ateityje jį vartos didesniais kiekiais ir dažniau, taigi vystysis priklausomybė nuo alkoholio. 

Mes nekalbame apie visišką blaivybę visuomenėje – tai labai graži idėja, bet naivu tikėtis, kad taip bus. Prevencijos tikslas – vartojimą atidėti kuo vėlesniam laikui, kad jaunimas alkoholio paragautų jau 18, 20 metų. Jaunesniame amžiuje paaugliai dar nekuria realių ateities planų, nemano, kad alkoholis gali jiems sutrukdyti gyvenime, o vėliau jaunuoliai jau dažniau sugeba įvertinti situaciją. Taigi, jei atidėsime laiką, kada paaugliai pradeda vartoti alkoholį, sumažės tikimybė, kad jie piktnaudžiaus juo“, - teigė pašnekovė.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Sveikatos naujienos

Klystate manydami, kad vieną pavojingiausių virusų galite perimti bučiuodamiesi (6)

„Terrence Higgins Trust“ fondas teigia, kad daugelis mitų apie žmogaus imunodeficito virusą, kurie buvo gajūs devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, tebėra gajūs ir dabar, rašo BBC.

Medikai: visai nedaug pakeitus gyvenimo būdą, sveikata žymiai pagerėja (5)

Medikai pristatė pirmąjį Lietuvoje Širdies ir kraujagyslių ligų sergamumo ir mirtingumo žemėlapį. Nuolat bus stebima, kaip kinta situacija. Pasak medikų, Lietuvoje yra visos galimybės mažinti sergamumą šiomis ligomis, tačiau žmonės privalo tikrintis ir gydytis.

„Pfizer“ JK skirta rekordinė bauda už per didelę vaistų kainą (5)

Vaistų kompanijai „Pfizer“ Didžiojoje Britanijoje skirta rekordinė £ 84,2 mln. bauda už tai, kad ji buvo gerokai užkėlusi vaisto nuo epilepsijos kainą valstybinei sveikatos apsaugos sistemai NHS.

Itin nemalonią odos ligą jauna moteris suvaldė tik pakeitusi mitybą (5)

Dėl raudonio išpilto veido ir sudirgusios odos Lex Gillies nuolat kamavo nepilnavertiškumo jausmas, bet dabar ji džiaugiasi it persikai švytinčiais skruostais ir didžiuojasi, kad valios pastangomis pavyko suvaldyti nemalonią odos ligą, rašo „The Daily Mail“.

Lenda daugiau abejotinų detalių: tai buvo gudrus A. Širinskienės manevras? (855)

Dalis Seimo narių buvo suklaidinti ir nesuprato, už ką balsuoja, kai jų buvo paprašyta išsakyti nuomonę dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymų pataisų, DELFI teigia Lietuvos žaliųjų partijos lyderis Linas Balsys.