Už sveikatą atsakingas – pats žmogus. Toks atsakymas dominavo medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ užsakymu atliktame „Needscope“ tyrime. Tai rodo, kad lietuviai atitolo nuo fatalizmo, daugiau būdingo rytų kultūroms, ir yra pasirengę prisiimti atsakomybę už save.
Dažniausiai su sveikatos sąvoka siejamas sveikas gyvenimo būdas, mityba, žalingų įpročių atsisakymas ir aktyvus rūpinimasis savimi. Savo sveikatos būklę apklaustieji įvertino gerai – vidutiniškai 3,5 balais iš 5. Didžioji dalis jų bent kartą per metus apsilanko medicinos įstaigoje. Privačiose įstaigose lankosi apie 18 proc. respondentų, likę renkasi viešąsias sveikatos paslaugų įmones, rašoma pranešime spaudai.
Kam lojalus pacientas: gydytojui ar medicinos įstaigai?
Didžiausią reikšmę žmogaus pasirinkimui, kur gydytis, (eliminavus kainą) turi patogi medicinos įstaigos vieta. Dažniausiai renkamasi įstaigą arti namų, darbo ar pakeliui. Tačiau ne išimtis ir prisirišimas prie konkretaus gydytojo – yra pacientų, kurie migruoja kartu su savo gydytoju po skirtingas medicinos įstaigas. Šiuo atveju pacientą su gydytoju sieja didelis pasitikėjimas. Žmonės nenori prarasti ryšio su gerai jo ir dažnai visos šeimos ligų istoriją išmanančiu specialistu ir lieka jam lojalūs.
Renkantis naują gydytoją, lietuviai, ypač moterys, linkę pasidomėti esama rinka ir gauti rekomendacijų. Daugiau nei pusė apklaustųjų konsultuotųsi su savo šeimos daktaru, tai rodo iš ties didelį pasitikėjimą šia institucija. Trečdalis tyrimo dalyvių nurodė, kad informacijos ieškotų kreipdamiesi į pažįstamus gydytojus, kurie galėtų rekomenduoti tam tikros srities medicinos specialistą. Ir tik 23 procentai eitų pas jų pagrindinėje gydymo įstaigoje dirbantį specialistą, be išankstinių rekomendacijų.
Elektroninėje erdvėje informacijos ieško santykinai nedaug respondentų – tik 14 procentų, nors internete veikia specializuoti portalai, kur pacientai reiškia savo skundus ar pagyrimus gydytojams. Tikėtina, kad skaitmenizuojantis visuomenei šio kanalo populiarumas augs.
Didėjantys pacientų lūkesčiai augina privačių medicinos įstaigų sektorių
Apklausos rezultatai parodė, kad pacientai daugmaž vienodai vertina gydytojų, dirbančių viešosiose ir privačiose įstaigose, kompetenciją. Nemažai specialistų dalį laiko dirba konsultuodami privačioje klinikoje, dalį – valstybinėje. Todėl kokybinių skirtumų vertinant medikų kompetenciją nepastebima. Tačiau skirtumas atsiranda, vertinant antrinius kriterijus, kurie dažnai nulemia žmogaus apsisprendimą gydytis privačioje medicinos įstaigoje.
Dažniausiai tyrime minimas privačių gydymo įstaigų privalumas – greitas patekimas pas specialistą, maloni atmosfera, estetiška, nestresinė aplinka. Gydytojas konsultacijai gali skirti pakankamai laiko, nes pacientų priėmimo sistema yra sureguliuota taip, kad nesusidarytų eilės. Daliai pacientų imponuoja naujausia medicinos įranga ir modernios tyrimų galimybės, kurias siūlo privačios medicinos įstaigos. Tikslesnė diagnostika leidžia daryti tikslesnes išvadas apie paciento sveikatos būklę.
Viešųjų gydymo įstaigų privalumais respondentai dažniausiai įvardino nemokamas paslaugas ir platų jų spektrą. Tačiau šalia to nurodė ir būgštavimą dėl įsišaknijusios „vokelių sistemos“. Taip pat dažnas suabejojo, ar jam bus paskirti visi reikalingi tyrimai, ar nebus taupoma jo sąskaita.
Tyrimo, kurį atliko bendrovė TNS LT, metu išryškėjo dar viena „racionaliųjų“ pacientų grupė. Tokie pacientai renkasi hibridinį variantą – rimtesnius tyrimus ir patikrinimus pas specialistus atlieka privačiose klinikose, o išsirašyti vaistų eina į polikliniką šalia namų.
Ligos ieškojimas ar didesni šansai išgyti?
Nepaisant to, kad lietuviai jaučiasi esantys atsakingi už savo sveikatą, profilaktinių tyrimų suvokiama svarba vis dar atsilieka nuo pažangių Vakarų Europos valstybių. Juos Lietuvoje reguliariai atlieka tik apie 40 proc. gyventojų. Profilaktikos skeptikų gretose vis dar galima išgirsti tokių argumentų, kaip „tyrimai – tai ligos ieškojimas". Taip pat daugelį stabdo medicininių tyrimų kaina, gaišatis ar tiesiog neprisiruošimas. O žmonės, reguliariai besitikrinantys sveikatą, pabrėžė, kad jiems svarbu kontroliuoti padėtį ir aptikti galimos ligos užuomazgas pačioje pradinėje stadijoje, kai šansai išgyti yra nepalyginamai didesni.
Rinkos tyrimas atskleidė įdomią detalę – dalis respondentų paminėjo, kad profilaktinius tyrimus darėsi, tik todėl, kad juos suorganizavo ir apmokėjo darbovietė. Tokia socialiai atsakinga praktika ne tik motyvuoja darbuotojus ir daro juos lojalesniais darbdaviui, bet ir realiai prisideda prie jų sveikatos puoselėjimo.
