Nustatyta, koks maistas sukelia išsėtinę sklerozę ir egzemą

 (50)
Šiuolaikinis išsinešamo ir mikrobangų krosnelėse šildomo maisto racionas galėjo nulemti, kodėl taip smarkiai išaugo tokių ligų kaip išsėtinė sklerozė skaičius, tvirtina mokslininkai.
© Shutterstock nuotr.

Daugybinė (išsėtinė) sklerozė yra viena iš būrio autoimuninių ligų, kai asmens imuninė sistema per klaidą pradeda naikinti pati save. Prie tokios rūšies ligų priskiriama alopecija, astma, egzema ir kt.

Dabar mokslininkų komanda iš Jeilio universiteto Jungtinėse Valstijose ir Erlangeno – Niurnbergo universiteto Vokietijoje tvirtina, kad dėl šios tendencijos iš dalies kalti daug druskos turintys maisto produktai, rašo dailymail.co.uk.

„Šis tyrimas yra pirmasis, rodantis, kad druskos perteklius gali būti vienas iš aplinkos faktorių, skatinantis autoimuninių ligų skaičiaus augimą“, - sakė jie.

Mokslininkai tyrinėjo organizmo T ląsteles. Jos aktyvuoja ir „padeda“ kitoms ląstelėms kovoti su pavojingais patogenais, pavyzdžiui, bakterijomis ir virusais, bei įveikti infekcijas.

Ankstesni tyrimai rodė, kad šių ląstelių poaibis, vadinamas Th17 ląstelėmis, taip pat atlieka svarbų vaidmenį vystantis autoimuninėms ligoms.

Atlikdami naujausią tyrimą, mokslininkai nustatė, kad laboratorijoje paveikus šias ląsteles druskos tirpalu, jos tapdavo kur kas „agresyvesnės“.

Bandymų metu pastebėta, kad pelių, šertų sūriu maistu, nervų sistemoje dramatiškai padaugėdavo Th17 ląstelių, skatinusių uždegiminius procesus.

Jos taip pat dažniau susirgdavo sunkios formos ligomis, panašiomis į žmonių daugybinę sklerozę.

Tuomet mokslininkai kruopščiau ištyrė šį poveikį molekulių lygyje.

Bandymai laboratorijoje parodė, kad Th17 ląstelių išskiriamo citokino kiekiai dėl sąveikos su druska būdavo dešimt kartų didesni negu įprastai. Citokinai yra baltymai, kuriais perduodama informacija tarp ląstelių.

Vienas iš studijos autorių Ralfas Linkeris iš Erlangeno – Niurnbergo universiteto sakė: „Šie rezultatai yra svarbus indėlis tyrinėjant išsėtinę sklerozę ir gali pasiūlyti naujus tikslus geresniam šios ligos gydymui. Šiuo metu gydymo nuo sklerozės nėra“.

Išsėtine skleroze susergama tuomet, kai mieliną, galvos ir nugaros smegenyse dengiantį nervų skaidulas, imuninė sistema pradeda laikyti svetimkūniu.

Ji pradeda naikinti mieliną nuo nervų skaidulų, sutrikdydama signalų perdavimą tarp smegenų ir kūno. Tai, savo ruožtu, sukelia problemas su kalba, regėjimu ir koordinacija.

Kitas studijos autorius, profesorius Davidas Hafleris iš Jeilio universiteto teigė, kad imuninė sistema negali būti sudaryta taip, kad pultų savo šeimininko organizmą, todėl tai turėtų priklausyti nuo išorinių faktorių.

„Nėra ligų, kurias sukelia vien tik blogi genai ar vien tik aplinka. Ligas sukelia bloga genų ir aplinkos sąveika“, - teigė jis.

„Žmonės genetiškai sukurti Afrikos daliai žemyn nuo Sacharos, kur nebūdavo druskos“.

„Šiandien visose Vakarų virtuvėse naudojama daug druskos. Tai nulėmė, kodėl išaugo hipertenzijos ir, veikiausiai, autoimuninių ligų skaičius“, - pažymėjo jis.

Dabar ši mokslininkų komanda ketina tyrinėti, kokį vaidmenį Th17 ląstelės atlieka susergant autoimuninėmis odos ligomis.

„Būtų įdomu pažiūrėti, ar psoriaze sergantys pacientai gali palengvinti savo simptomus, suvartodami mažiau druskos“, - svarstė jie.

„Tačiau autoimuninių ligų išsivystymas yra labai sudėtingas procesas, priklausantis nuo daugelio genetinių ir aplinkos faktorių“, - pridūrė mokslininkai.

Daug druskos turintis maistas jau seniai siejamas su aukštu kraujospūdžiu. Medikai rekomenduoja, kad suaugę žmonės per dieną suvartotų ne daugiau kaip 6 g druskos.

Tačiau tyrimai rodo, kad žmonės per dieną suvartoja nuo 9 iki 12 g druskos. Trys ketvirtadaliai šio kiekio slypi tokiuose kasdieniuose maisto produktuose kaip duona.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Sveikatos naujienos

Labai pelningas verslo planas, kurio dalis esate ir jūs: antkainiai siekia šimtus procentų (281)

Kiek jūsų vaistinėlėje šiuo metu yra maisto papildų bei vitaminų? Kai kurie parlamentarai skaičiuoja, kad apie 60 proc. vaistų „krepšelio“ sudaro išlaidos būtent šiems sveikatą pagerinti turintiems preparatams. Pinigine išraiška minimi net 300 mln. eurų kasmet.

Mitybos specialistė paaiškino, kaip daryti cukraus detoksikaciją 30 dienų rezultatai tikrai nustebins (54)

Jeigu domitės naujausiomis sveikatos ir geros savijautos užtikrinimo tendencijomis, tai veikiausiai esate girdėję apie detoksikacines dietas.

Agurkai tirpdo net akmenis: neįtikėtina šios paprastos daržovės galia (21)

Žmonės agurkus valgo jau beveik 60 amžių. Jie pagerina apetitą, riebalų, baltymų pasisavinimą ir palankiai veikia medžiagų apykaitą.

Ginekologė: kokia tikimybė, kad nepiktybinė mioma „peraugs“ į agresyvų gimdos vėžį (31)

Mioma – tai nepiktybinis gimdos auglys, kurio vien buvimas nėra indikacija operaciniam gydymui. Mioma yra viena dažniausių vaisingo amžiaus moterų patologijų, dėl kurių šios kreipiasi į ginekologus.

Lietuvos mokslininkų komanda turi planą, kaip įveikti vėžį (39)

Anksčiau dėl jose taikomų naujausių gydymo technologijų į Vakarų Europos šalis gydytis važiavę lietuviai pažangiausius preparatus jau ne tik gali gauti savo šalyje, bet ir prieinamesnėmis kainomis.