Nuo karščio leipstame kaip lapai

 (17)
Prasidėjus karščiams, ligoninių priėmimo skyriuose padaugėjo vyresnio amžiaus žmonių. Medikų pagalbos daugeliui nebūtų prireikę, jeigu jie būtų gėrę daugiau vandens.
© L.Kasimov nuotr.

„Nereikia išgerti kibiro per dieną, – pataria Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vedėjas Michailas Bravermanas, – bet karštą dieną skysčiai būtini, ir kuo daugiau. Geriausia gerti mineralinį vandenį. Tačiau Lietuvoje pagyvenę žmonės jo geria per mažai.“


Vandens trūkumas gali paskatinti insultą


Nors per karščius į ligonines kreipiasi kur kas daugiau žmonių nei įprastomis dienomis, tačiau jų atvykimo į gydymo įstaigą priežastis paprastai būna ne perkaitimas, o esamų ligų paūmėjimas.
„Kai tik oro temperatūra pakyla iki 28–30 laipsnių, vyresniems žmonėms paūmėja kraujagyslių ligos, – pasakoja gydytojas M.Bravermanas, – taip atsitinka dėl to, kad organizmui išgarinus daugiau vandens sutirštėja kraujas. Kraujo spaudimas iš pradžių padidėja, nes širdis bando kompensuoti skysčių trūkumą, stipriau varinėdama kraują, o vėliau, kai širdis pavargsta kovoti, kraujospūdis pasidaro pernelyg žemas ir žmogų apima silpnumas.“


Silpnumas ir pykinimas, pasak gydytojo, ne pati didžiausia bėda. Kur kas didesnė – insultas. Sutirštėjus kraujui, gali susidaryti trombai ir užsikimšti kraujagyslės.


„Vyresnio amžiaus žmonės pasijunta blogai vakare, kai visą dieną triūsė soduose ar laukuose, – aiškina gydytojas M.Bravermanas. – Mes gydome jų pagrindines ligas, žinodami, kad jas išprovokavo karštis ir skysčių netekimas. Juk žmogaus kūną net 80 procentų sudaro vanduo. Kai šis išgaruoja, kartu netenkame ir labai reikalingų mineralinių medžiagų, dėl to gali pablogėti širdies, kraujagyslių ir smegenų veikla.“


Sutrikimai dėl sutirštėjusio kraujo


Gydytojas perspėja, kad dėl karščio poveikio gali atsirasti vadinamieji dinaminiai smegenų kraujotakos sutrikimai: galvos svaigimas, pykinimas, vienos kūno dalies nutirpimas, netgi veido persikreipimas (dalinis paralyžius). Tokie sutrikimai atsiranda tada, kai sutirštėjus kraujui ir pablogėjus kraujotakai yra blogiau maitinamos galvos smegenys. Lašelinė, padedanti atkurti skysčių balansą organizme, šiuos sutrikimus greitai pašalina, žmogus vėl jaučiasi gerai ir iš ligoninės išrašomas namo.


„Minėtus dinaminius smegenų kraujotakos sutrikimus žmonės dar vadina mikroinsultu, – aiškina M.Bravermanas. – Nors liga yra lengvai ir greitai pagydoma, tačiau nieko nedarant ir tokiai būsenai užsitęsus ilgesnį laiką gali ištikti tikras insultas, o tada jau smegenys gali būti pakenktos negrįžtamai.“


Blogiau dirba širdis


Kokių dar problemų gali sukelti nepakankamas skysčių vartojimas ir dėl to sutirštėjęs kraujas? Gydytojas sako, kad pradeda stipriau plakti širdis, padažnėja pulsas, sutrinka širdies ritmas. Tai gali sukelti paniką – žmogus ima manyti, kad artėja širdies priepuolis ir mintyse atsisveikina su šiuo pasauliu. Kadangi plaučiai blogiau aprūpinami deguonimi, atsiranda dusulys, sutrinka kvėpavimas, jaučiamas diskomfortas širdies plote.


„Kas iš tiesų vyksta? Tai mūsų organizmo davikliai signalizuoja apie vandens ir elektrolitų balanso sutrikimus, – sako gydytojas. – Į tuos signalus negalima nekreipti dėmesio, nes iš tiesų karščio poveikis gali iššaukti nepageidaujamus reiškinius. Gali paūmėti koronarinės širdies ligos, netgi sustoti širdis ir ištikti staigi mirtis.“


Perkaisime ar ne?


Pasak gydytojo M.Bravermano, perkaitimą lemia trys veiksniai: aplinkos temperatūra, oro drėgnumas ir šilumos reprodukcija fizinio krūvio metu.


Jeigu oro temperatūra tokia, kokia paskutiniąją savaitę mus vargino Lietuvoje (apie 30–32 laipsniai), galima sakyti, kad mus kankinantis karštis atitinka 35–36 laipsnių karštį pietuose. Taip yra dėl to, kad ten klimatas yra sausas, o Lietuvoje oro drėgnumas visada yra didelis – gyvename netoli jūros, mus supa daugybė ežerų. Sausą karštį kur kas lengviau pakelti, todėl ispanai ar italai nesunkiai ištveria net ir 40 laipsnių karštį.


Didesnis perkaitimo pavojus kyla karščio metu dirbantiems fizinį darbą arba sportuojantiems žmonėms, nes judėdamas mūsų kūnas pagamina dar daugiau šilumos. Protingai daro pietiečiai, kurie didžiausios kaitros metu, kol saulė yra aukščiausiame taške, tris valandas nedirba ir ilsisi. Ten šios pietų pertraukos metu miestai ištuštėja, o po gatves ir parduotuves vaikščioja vieni turistai.

Kaimo žmonės elgiasi protingiau


Gydytojas M.Bravermanas, dėstydamas patarimus kaimo žmonėms, pasakė ir nemažai komplimentų. Pasak jo, mūsų kaimiečiai kur kas geriau nei miestiečiai žino, kaip apsisaugoti nuo kaitros. Jie moka laiku pailsėti, o eidami dirbti į laukus neužmiršta pasiimti vandens. Tačiau į kaimus patalkininkauti atvykę miestiečiai dažnai pamiršta atsargumą ir persikepina saulėje. Perkaista ir turistai, bandydami per vieną savaitgalį patirti visus vasaros malonumus.


Patarimai:


• Eidami į laukus dirbti, pasiimkite buteliuką mineralinio vandens.
• Numatykite, kur papildysite vandens atsargas, kai jis sušils arba pasibaigs.
• Jeigu laukuose dirba didelis būrys žmonių, reikia pastatyti vandens rezervuarą ir vandenį nuolat jame keisti. Karštis skatina daugintis bakterijas.
• Negalima ilgai dirbti saulės kaitroje, būtina daryti pertraukas ir pailsėti medžių šešėlyje.
• Jeigu arti nėra medžių, reikia pasistatyti laikiną pavėsinę, kurioje lengvai plevena vėjelis.
• Būtina dėvėti skrybėles nuo saulės, tamsius akinius, uždengti atviras kūno vietas natūralaus pluošto drabužiais.
• Per kaitrą reikia valgyti dažniau, lengvesnį maistą ir mažomis porcijomis. Mėsą geriau keisti daržovėmis ir žuvimi.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Sveikatos naujienos

Išteisino mediką, dariusį draudžiamus bandymus su pacientais (43)

Vasario 22 dieną Panevėžio apygardos teismas paskelbė nuosprendį panevėžiečiui gydytojui Rimantui Pakšiui, kuris buvo kaltinamas dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ir draudžiamų biomedicininių tyrimų su žmogumi atlikimo, rašoma teismo svetainėje.

Kas ketvirta moteris nedrįsta apie tai prabilti: „nekalta“ liga, dėl kurios kenčia ir lytinis gyvenimas (49)

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kas ketvirta moteris ir kas kas dešimtas vyras turi šlapimo nelaikymo problemų. VšĮ „Inkocentras“ direktorė Jurga Misevičienė pripažįsta – Lietuvoje situacija tokia pati, tačiau problemą gilina ir begalė šią ligą supančių mitų.

Statybinė organizmo ląstelių medžiaga, kurios trūksta daugeliui lietuvių (19)

Omega grupės riebalų rūgštys – vienos svarbiausių mūsų organizmo ląstelių statybinių medžiagų. Jos reikalingos viso organizmo darniai veiklai – odai, smegenimis, kraujotakos ir kvėpavimo sistemoms.

Sraigių nuodai gali labai praversti medicinoje (3)

Naujo mokslinio tyrimo rezultatai parodė, kad mažų jūros sraigių nuodai gali būti panaudoti kuriant vaistus pacientams, kenčiantiems nuo chroniško skausmo.

Lietuva išlieka širdininkų šalimi (23)

Ekspertai teigia, kad Lietuvoje sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis išlieka vienas didžiausių Europoje. Naujausią Europos šalių širdies indeksą pristatę tyrėjai tvirtina, jog situacija prastesnė tik Kipre ir Bulgarijoje. Anot specialistų, didelę riziką kelią nesveikas gyvenimo būdas ir mažas vaikų fizinis aktyvumas.