Kas valandą Europos Sąjungoje (ES) miršta narkomanas, per metus – apie 20 tūkst. Naujausia statistika gali paguosti nebent tuo, kad sumažėjo heroino vartojimas, mažėja ir susirgimų žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) Europoje.
© A.Didžgalvio nuotr.

Švirkščiamieji narkotikai išeina iš mados

Remiantis naujausiais Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) duomenimis, ES ir Norvegijoje daugiau kaip 1,3 mln. žmonių nuolat vartoja opiatus.


Opiatai yra plačiausiai vartojami narkotikai. Jie gali būti natūralios kilmės (morfinas, kodeinas gaunami iš aguonų), sintetiniai (kai kurie nuskausminamieji vaistai) ir pusiau sintetiniai (heroinas). Kai kurie sintetiniai opiatai plačiai vartojami medicinoje, pavyzdžiui, tramadolis, fentanilis, metadonas ir kt. Grynas lakus heroinas gali būti vartojamas įtraukiant jo garus, o mažos koncentracijos heroinas ir aguonų produktai švirkščiami į veną.


Maždaug pusė (51 proc.) Europoje narkotikus vartojančių asmenų, pradedančių specialųjį gydymą, nurodo opiatus kaip pagrindinę vartojamą narkotinę medžiagą.


Švirkščiamųjų narkotikų vartotojai priklauso didžiausią pavojų savo sveikatai dėl narkotikų vartojimo keliančių asmenų grupei. Jiems gresia per kraują plintančios infekcijos, tokios kaip ŽIV, AIDS (įgytasis imuninio nepakankamumo sindromas – neišgydoma infekcinė liga, kurią sukelia ŽIV), hepatitas B (kepenų uždegimas, pasireiškiantis gelta), hepatitas C (užsikrečiama per infekuotą kraują), kitos infekcijos arba narkotikų perdozavimas.


Penkerius metus vykdyta pradedančių gydytis heroino vartotojų tendencijų analizė rodo, kad daugelyje Europos šalių sumažėjo švirkščiamąjį heroiną vartojančių asmenų. Naujausiais duomenimis, mažiau nei pusė (40 proc.) pradedančių gydytis opiatų vartotojų nuolat švirkščiasi narkotikus.


Švirkštimosi mastai tarp pradedančių gydytis opiatų vartotojų šalyse smarkiai skiriasi – nuo mažiau nei 


10 proc. Olandijoje iki daugiau nei 90 proc. Latvijoje ir Lietuvoje. Vis dėlto besigydančiųjų duomenys rodo, kad švirkščiamųjų opiatų (visų pirma heroino) vartojimas mažėja.
Prieš savaitę Vilniuje pristatytoje metinėje ataskaitoje ENNSC pranešė, kad nuo 2010 m. pabaigos iki 2011 m. pradžios daugelyje šalių gerokai sumažėjo heroino prieinamumas. Stygius buvo ypač juntamas Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje.


Jaunimas renkasi kanapes


Nors švirkščiamojo heroino vartojama mažiau, jo vartojimas tebėra pagrindinė su narkotikais susijusių ligų ir mirčių priežastis Europoje. Deja, pamažu imama kalbėti apie naujus rūpesčius dėl galimų ŽIV protrūkių tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, ypač socialiai atskirtose bendruomenėse.


Heroinas nėra mėgstamas Lietuvos narkomanų, tačiau jis ypač populiarus Rusijoje ir Ukrainoje. Didžiausioje Europos šalyje registruojama net 1 mln. 600 tūkst. heroino vartotojų.
2009 m. duomenimis, ES ir Norvegijoje užfiksuota daugiau kaip 7 600 mirties atvejų nuo narkotikų vartojimo, daugelis šių mirčių susijusios su opiatais. Visgi, kaip rodo tyrimai, šie skaičiai gali būti tik ledkalnio viršūnė. ENNSC apskaičiavo, kad kiekvienais metais daugiausia nuo perdozavimo ir dėl kitų priežasčių (ligų, savižudybių, traumų ir kt.) Europoje miršta maždaug 10–20 tūkst. probleminių opiatų vartotojų.


Vakarų ir Pietų Europoje antras pagal populiarumą narkotikas – kokainas. Jį vartoja 14,5 mln. europiečių. Lietuva paminėta tarp šalių, kuriose kokaino vartojama mažiausiai. Europoje vidutiniškai 4,3 proc. žmonių bent kartą pabandė kokaino, Lietuvoje – vos 0,5 proc.


Amfetamino, kuris populiariausias Šiaurės ir Rytų Europoje, yra pabandę maždaug 12,5 mln., arba 3,8 proc. suaugusių europiečių. Per praėjusius metus šių narkotikų vartojo 1,5–
2 mln., arba 0,5 proc. žmonių. Ekstazį (amfetamino darinys), Lietuvoje dažniausiai vadinamą „ratu“, bent kartą gyvenime vartojo 2,1 proc., per pastaruosius 12 mėnesių – 1 proc., per pastarąsias 30 dienų – 0,3 proc. 15–64 metų mūsų šalies gyventojų.


Kanapes, kurių yra pabandę 78 mln. europiečių, daugiausia vartoja 15–34 metų narkomanai. Jos ypač paplitusios tam tikrose jaunimo grupėse, pavyzdžiui, tarp jaunuolių, dažnai besilankančių naktiniuose klubuose. Bent kartą gyvenime kanapes yra vartoję 11,9 proc., per pastaruosius 12 mėnesių – 5,6 proc., per pastarąsias 30 dienų – 1,2 proc. Lietuvos gyventojų.


Rečiau užsikrečia ŽIV


2009 m. pabaigoje Europoje gyveno 2,2 mln. užsikrėtusiųjų ŽIV. Naujausi duomenys rodo, kad vidutinis naujų ŽIV atvejų skaičius nuo 2007 m. senajame žemyne mažėja. 2009 m. nustatyta ligi šiol mažiausiai naujų diagnozuotų atvejų – maždaug 1 300, o 2006 m. buvo pasiektas pikas – 4 300 užsikrėtusiųjų.


„Per pastarąjį dešimtmetį laikantis iniciatyvaus, pragmatiško ir įrodymais pagrįsto požiūrio padaryta tikra pažanga mažinant su narkotikais susijusių ŽIV infekcijų skaičių Europoje, – sakė ENNSC direktorius Volfgangas Gocas. – Vis dėlto negalime pamiršti, kad švirkščiamųjų narkotikų vartojimas kiekvienais metais ES vis dar sukelia daugiau kaip 2 tūkst. su ŽIV ir AIDS susijusių mirčių.“


Nors Europa gali džiaugtis mažėjančiais infekuotųjų ŽIV tempais, bet tik ne Lietuva ir Estija. Šiose Baltijos šalyse nuo 2008 m. ŽIV nešiotojų daugėja. Estija pirmauja visoje Europoje pagal užsikrėtusiųjų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų. 2008 m. Estijoje gydėsi 2 500 ŽIV nešiotojų. Iki šių metų sausio 1 d. Lietuvoje diagnozuoti 1 734 ŽIV infekuoti asmenys., 72 proc. jų užsikrėtė neteisėtai švirkšdamiesi injekcinius narkotikus.


Klaipėdoje jau mažiausiai penketą metų yra aukščiausias sergamumo ŽIV rodiklis Lietuvoje, kuris, preliminariais duomenimis, 2009 m. išaugo ir siekė 111,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šis rodiklis 2,6 karto aukštesnis už bendrą Lietuvos sergamumo ŽIV vidurkį (42,5).


Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis, bent vieną narkotiką bent kartą gyvenime yra bandę 12,5 proc., bent kartą per pastaruosius 12 mėn. – 6,2 proc., o bent kartą per pastarąsias 30 dienų – 1,5 proc. gyventojų. Narkotikus bent kartą gyvenime nurodė vartoję daugiau vyrai (16,4 proc.) nei moterys (9,2 proc.).

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: vasara pasiduoda (7)

Artimiausiomis dienomis vasara nepažers jokių staigmenų: dangumi vis plauks debesų virtinės, tad...

3 milijardų apyvartą valdančios bendrovės prezidentė: pinigus pradėjau uždirbti vos 12 metų (29)

Iš Glazgo kilusi Allison Kirkby – nedidutė, tvirto sudėjimo šviesiaplaukė valdo kompaniją,...

Lietuviškos kainos galioja ne visiems: pasiūlė mokėti gerokai brangiau (40)

Lietuvoje įdarbinus profesionalę iš užsienio, paaiškėjo labai nemalonus dalykas: visus leidimus...

Akušerė-ginekologė: šlapimo pūslės uždegimas gali turėti baisių pasekmių (11)

„Daugeliu atveju, negydomas šlapimo pūslės uždegimas gali praeiti savaime, be gydymo, jei tik...

M. Kuzminskas įsikūrė D. Sabonio ir V. Mačiulio kaimynystėje (23)

Aistringas Lietuvos krepšinio gerbėjas iš Rygos (Latvija) Normundas Macis papildė savo asmeninę...

Dėl planų griauti pajūrio tualetus ginklus surems teisme: tai – absurdas (99)

Rugpjūčio pradžioje naujieji Palangos paplūdimio tualetai buvo pripažinti neteisėtais...

„Napoli“ sulaužė Nicos įtvirtinimus ir žengė į UEFA Čempionų lygos grupių etapą džiaugiasi škotai, slovėnai, graikai ir ispanai

Į UEFA Čempionų lygos grupių varžybų etapą užtikrintai žengė Italijos vicečempionė...

Tiesiog atėmė žadą: 70 eurų kainavusio bilieto pareikalavo ir iš 4 mėnesių kūdikio (500)

DELFI skaitytoja Virginija pasakoja patekusi į absurdišką situaciją – už galimybę stebėti...

Kuriantiems savo namus – vertingi interjero architektės patarimai (20)

Nemažai apie savo būsto interjerą galvojančių žmonių vis dar iki galo nesupranta, ko gali...

Vyro išradingumas stebina: internautai pametė galvas dėl kambario šuniui (6)

Vienas vyras sumąstė savo šuniui įrengti kambarį po laiptais. Kai jis pasidalino nuotraukomis...