Šiuo metu viena dažniausių mirties priežasčių yra vėžys, tačiau iki 2050 m. situacija gali pasikeisti ir daugiausia žmonių mirs būtent nuo vaistams atsparių infekcijų.
Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Davido Camerono užsakytas tyrimas taip pat parodė, kad JAV ir Europoje nuo vaistams atsparių infekcijų kasmet miršta daugiau nei 50 tūkst. žmonių. Dėl prastai išvystytų duomenų rinkimo mechanizmų sunku tiksliai nustatyti, kiek žmonių nuo šių ligų miršta skurdžiose pasaulio valstybėse, bet manoma, kad situacija jose gali būti dar liūdnesnė.
Prognozė 2050 metams paremta dviem mokslininkų sumodeliuotais blogiausiais scenarijais. Pagal pirmąjį scenarijų visi mikrobai taptų atsparūs antibiotikams. Antrasis scenarijus yra ne toks juodas: pagal jį atsparumas antibiotikams išaugtų 40 proc. Būtent tokių scenarijų atsiradimą nulėmė turimų duomenų trūkumas. „Tai apytikris paskaičiavimas, ne tiksli prognozė“, – teigia tyrimo autoriai.
Tyrimą atlikę mokslininkai taip pat įvertino, kad numatytas didžiulis mirčių skaičius turės neigiamos įtakos pasaulio ekonomikai: bendrasis vidaus produktas visame pasaulyje sumažėtų nuo 2 iki 3,5 proc. Šios niūrios ekonominės prognozės išsipildymas sukeltų pasaulio gyventojams daug kančių.
Mokslininkai pranašauja, kad dvi iš trijų antibiotikams atspariausių bakterijų bus E.coli ir tuberkuliozę sukelianti bakterija. Trečiąja atspariausia antibiotikams liga pretenduoja tapti maliarija. Tiesa, maliariją sukelia ne bakterija, o parazitai, tačiau ši aplinkybė nekeičia fakto, kad maliarija taps viena atspariausių vaistams ligų.
Bakterijos tampa atsparios antibiotikams dėl keleto priežasčių. Kaip teigia JAV ligų prevencijos ir kontrolės centrai, viena pagrindinių priežasčių – netinkamas antibiotikų paskyrimas ir vartojimas. Neužmiršdami pasikonsultuoti su gydytoju dėl antibiotikų vartojimo ir pasirinkdami gydymą antibiotikais tik tuomet, kai tai iš tiesų būtina, pacientai gali sumažinti atsparumo antibiotikams grėsmę.
Kad bauginančios prognozės turėtų mažiau šansų išsipildyti, JAV ligų prevencijos ir kontrolės centras pateikia keletą patarimų, kaip tinkamai vartoti antibiotikus:
1. Aptarkite atsparumą antibiotikams su savo gydytoju. Paklauskite, ar antibiotikai tikrai būtini jūsų ligai išgydyti. Pasidomėkite, kokie kiti būdai padėtų greičiau pasveikti.
2. Negydykite virusinių infekcijų (peršalimo, gripo) antibiotikais.
3. Nepasilikite antibiotikų kitam kartui. Jei po gydymo kurso liko vaistų, išmeskite juos.
4. Vartokite antibiotikus tiksliai pagal gydytojo nurodymus. Jokiu būdu nepraleiskite dozės. Net jei pasijutote geriau nebaigę kurso, nenutraukite vartojimo. Jei gydymo kursas nutraukiamas per anksti, dalis bakterijų gali išgyventi ir pakartotinai sukelti ligą.
5. Nevartokite kitiems prirašytų antibiotikų – jie gali būti netinkami jūsų ligai gydyti. Toks elgesys trukdo tinkamam gydymui ir leidžia bakterijoms daugintis.
6. Jei jūsų gydytojas nustatė, kad nesergate bakterine infekcija, užuot prašę jo išrašyti antibiotikų, paklauskite patarimo, kaip palengvinti ligos simptomus.
