Netrukus dirbsime tik 20 valandų per savaitę?

Vieniems viršvalandžiai yra puiki proga papildomai užsidirbti, kitiems tai neišvengiama prievolė, kuria manipuliuoja sukti darbdaviai, tretiems – maksimalistinio požiūrio į darbą išraiška. Naujausio tyrimo duomenimis, dirbantys daugiau nei 48 valandas per savaitę turėtų susirūpinti – būtent jie yra linkę į sveikatai pavojingą piktnaudžiavimą alkoholiu.

Suomių mokslininkų tyrime, kuris neseniai publikuotas viename iš geriausiai vertinamų recenzuojamų leidinių „British Medical Journal“, teigiama, kad sėdėjimas darbe, kai kolegos jau seniai išėję, padidina alkoholizmo grėsmę net 11 proc.

Ilgi vakarai darbe turi tiesioginį ryšį su piktnaudžiavimu alkoholiu

Tyrėjai priėjo išvadą, kad žmonės, dirbantys viršvalandžius, yra labiau linkę vartoti alkoholį kiekiais, keliančiais grėsmę jų sveikatai. 

„Piktnaudžiavimas alkoholiu labiau sietinas su aukštesnės ekonomikos šalimis, tačiau tai neretai skiriasi ir dėl kultūrinių priežasčių. Visgi skaičiuojama, kad 1 iš 4 žmonių svaiginasi sveikatai pavojingomis dozėmis ir beveik 9 proc. atitinka alkoholiko simptomus“, - rašė pagrindinė tyrimo autorė Dr Marianna Virtanen.

Ji primena, kad alkoholio norma viršijama tada, kai vyras per savaitę išgeria daugiau kaip 21, o moteris – 14 alkoholinių gėrimų vienetų.

Iki šiol tiriant viršvalandžius dėmesys buvo kreipiamas į kitas sveikatos bėdas – depresiją, stresą, miego trūkumą ar profesinių ligų rizikas.

Apibendrinus įvairius tyrimus, ryšys tarp viršvalandžių ir didesnio alkoholio suvartojimo buvo įvertintas 1.11 (95 proc. patikimumas). Į tyrimą nebuvo įtraukti darbuotojai, kurie iki tol nuolatos piktnaudžiavo stipriaisiais gėrimais.

„Sistematinis tyrimas ir 63 skirtingų studijų meta-analizė atskleidė, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp vėlyvų vakarų darbe ir ištuštintų butelių“, - sakė Dr Marianna Virtanen.

Atsakomybę turi prisiimti ir darbdaviai

Interpretuodami tyrimo išvadas, jo autoriai teigė, kad didesnį alkoholio vartojimą galima paaiškinti tuo, kad darbuotojas tokiu būdu siekia sumažinti jį supantį stresą. Taip pat manoma, kad polinkis į alkoholį siejamas ir su charakterio savybėmis. Pavyzdžiui, viršvalandžius neretai dirba žmogus, nepasižymintis laiko planavimo sugebėjimais, o tai ir sukelia stresą, kuris skandinamas taurėse, taurelėse ir bokaluose.

Tyrimo autoriai išvadose pabrėžė, kad darbo aplinka bei darbdaviai privalo prisiimti atsakomybę už skatinamą alkoholizmą. Tai daryti juos turėtų skatinti esą ne tik moralinės priežastys, tačiau ir ekonominiai argumentai – ilgalaikėje perspektyvoje žmogus, kuris piktnaudžiauja alkoholiu, taps mažiau darbingas, neproduktyvus, gali kelti grėsmę savo bei kolegų sveikatai, sugadinti įmonės ryšius su klientais ar net reputaciją.

Tyrimo autoriai taip pat tikino pastebėję, kad nors dauguma apklausų ir buvusios anoniminės, tačiau žmonės vengia atvirauti apie savo silpnybes alkoholiui, tad dažnai skaičius suapvalina savo naudai. Vadinasi, atrastas ryšys tarp šių dviejų faktorių gali būti dar ženklesnis.

Tyrimo autoriai primena, kad darbuotojų teises ginančios Europos Sąjungos direktyvos draudžia darbą, viršijantį 48 savaitines valandas. Į šį skaičių jau įtraukti galimi viršvalandžiai, už kuriuos privaloma mokėti daugiau.

Deja, yra darboviečių, kurios darbuotojus neoficialiai verčia darbus pabaigti namie, to nelaikydamos viršvalandžiais ir už tai finansiškai neatsiskaitydamos. Darbo teisės žinovai pataria domėtis teisiniu reglamentavimu savo šalyje ir prireikus ginti savo teises teisme.

Mokslininkai iš viso išanalizavo 333,693 žmonių duomenis. Tyrimui naudotos nuo 1970 iki 2013 m. rašytos studijos, kuriose dalyvavo žmonės iš Amerikos, Vokietijos, Danijos, Jungtinės Karalystės, Suomijos, Švedijos, Australijos, Belgijos ir kitų šalių.

Angliška tyrimo versija pasiekiama čia.

Utopija: 20-30 valandų darbo savaitė

Tyrimo rezultatai nenustebino biomedicinos mokslų daktaro, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidento Aurelijaus Verygos. Specialisto teigimu, daugiau laiko darbe praleidžiantys žmonės rizikuoja ne tik girtuokliavimu, tačuiau ir dar rimtesnėmis bėdomis.

„Vertinant iš klinikinės praktikos, taip, esu pastebėjęs, kad žmonės, kurie dirba viršvalandžius arba tiesiog nesugeba susiplanuoti poilsio, neturi kokybiškų atostogų, jie tikrai turi sveikatos bėdų ir viena jų būna piktnaudžiavimas alkoholiu. Jie taip pat būna labiau linkę į depresiją, turi miego sutrikimų. Tokie žmonės yra mažiau fiziškai aktyvūs, prastesnė jų mityba, iš to kyla ir rimtesnės bėdos“, - grėsmes vardijo A. Veryga.

Jo teigimu, alkoholis Lietuvoje yra klaidingai laikomas priemone, kuri yra pigi, lengvai prieinama ir gali padėti spręsti problemas.

Tuo metu psichologas Gediminas Navaitis tyrimo rezultatus siūlo sieti su vis labiau plintančia pažiūrų sistema, vadinama „laimės ekonomika“. Jis pasakojo, kad yra daug organizacijų, palaikančių šią idėją, bet viena pagrindinių laikomas Naujosios ekonomikos fondas, veikiantis Didžiojoje Britanijoje.

„Vergai dirbdavo 16-18 valandų per parą. Panašiai vasaromis dirbo ir baudžiauninkai. 8 valandų darbo diena yra industrinės epochos palikimas ir tik šešiasdešimtaisiais buvo įvesta 5 dienų darbo savaitė. Prieš tai visi buvo įpratę dirbti 6 dienas. Naujosios ekonomikos fondo specialistai mano, kad visuomenė taps laimingesnė, jei ryžtingai ims mažinti darbo laiką. Tuo pačiu bus sprendžiama ir bedarbystės problema, nes reikėtų daugiau darbuotojų. Ilgalaikėje perspektyvoje jie pasisako už 20-30 valandų darbo savaitę“, - pasakojo specialistas.

Psichologo teigimu, ši utopija nebūtinai turi įvykti iškart, tačiau svarbu, kad pati idėja būtų laikoma siekiamybe, aiškiu tikslu. Jis taip pat pabrėžė, kad tai, per kiek laiko būtų įgyvendinta ši idėja priklauso nuo kiekvienos valstybės. Tai esą gali trukti ir dešimtmečius.

„Svarbu atskirti, ko žmogus siekia dirbdamas – savirealizacijos (greta pajamų užsitikrinimo) ar vien pajamų. Jei žmogų motyvuoja vien pajamos, natūralu, kad jam reikia įvairių išsikrovimo būdų ir vienas dažniausių, kurio yra griebiamasi, yra alkoholis. Tie, kurie gali save realizuoti darbe, nesuvokia sąvokos viršvalandžiai ir jiems nereikia ilgesnių darbo valandų kompensuoti alkoholiu“, - pabrėžė psichologas.