Taip pat ir žmonių, kurie paplūdimyje pakirstą klastingos ligos gelbėjo kviesdami pagalbą, o svarbiausia – atpažino simptomus. Netoli dirbę gelbėtojai poilsiautojų prašymu vieną paplūdimyje buvusią moterį vežė iki plento, kur jau laukė greitoji medicinos pagalba.
„Papuoliau pas gerus gydytojui ir jau grįžau namo“, – DELFI pasidžiaugė iš Klaipėdos jūrininkų ligoninės Neurologijos skyriaus grįžusi 68 metų moteris.
Kaip pasakojo kaunietė, Šventojoje, kaip visada, apsistojo pas brolienę. Vakare, apie 18 valandą paplūdimyje ruošėsi eiti maudytis, kėlėsi ir blogai pasijuto.
Jautė skausmus, bet nesureikšmino
„Aplinkiniai žmonės iškarto sureagavo ir man labai padėjo. Moteris rusišku akcentu klausė, ar turiu vaistų. Aš rankinėje turėjau validolio, širdies lašų, tačiau jiems nerimą sukėlė nerišli mano kalba. Gal jau buvo matyti, ir kad veidas iškreiptas, tad kažkas nubėgo pas gelbėtojus“, – pasakojo kaunietė.
Kaip pati pripažino, nenorėjo, kad būtų kviečiami medikai, sakė, kad nieko tokio, pagulės ir praeis, tačiau poilsiautojai į kalbas nesileido – įtarė insultą.
Kažkokių ypatingesnių simptomų moteris nejuto: „Galvą dažnai paskaudėdavo, kartais užeidavo silpnumas, bet aš to nesureikšminau. Visokių skausmų jauti, bet eini pirmyn ir viskas gerai. Todėl ir prašiau žmonių nekviesti man pagalbos, nes praeis, bet jie manęs neklausė“.
Iškvietę paplūdimyje budėjusius gelbėtojus, poilsiautojai paskambino moters artimiesiems. Šie spėjo atvykti iki vietos, kurioje pacientės laukė greitoji, išgabenusi ją į artimiausią insultų centrą.
Iš Karklės atskubėjo anūkas
„Kai atsibudau po narkozės, pamačiau, kad ir mano sūnai iš Kauno atlėkę. Parašą, kad sutinka su mano skiriamu gydymu, padėjo atvykęs 21 metų anūkas, kuris Karklėje tuo metu buvo apsistojęs “, – sutapimu pasidžiaugė kaunietė.
Atgal į Kauną mamą parsivežęs sūnus Audrius DELFI prašė padėkoti poilsiautojams, kurie padėjo jo mamai, atpažino insulto simptomus, nepaliko jos nelaimėje, taip pat gelbėtojams, greitosios medicinos pagalbos ir ligoninės personalui bei gydytojams, kurie organizuotai dirbo.
„Žmonės tikrai neabejingi. Visiems labai ačiū, kurie padėjo. Jeigu nors kiek būtų uždelsta, pavėluotą, taip nekalbėčiau, kaip kalbu. Gal veidas būtų perkreiptas, nevaldyčiau rankų, kojų“, – baisu net pagalvoti Bronei.
Matė tik pusę vaizdo, nevaldė rankos, tik judino koją
„I ligoninę atvežta pacientė buvo sąmoninga, bet labai sunkiai kalbėjo, tarė pavienius žodžius. Dėl žvilgsnio paralyžiaus galėjo žiūrėti tik į vieną pusę, kairiosios rankos nevaldė visai, kairę koją šiek tiek pajėgė judinti, bet pakelti nesugebėjo“, – atvejį komentavo Klaipėdos jūrininkų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjas Robertas Urbutis.
Daugmaž po valandos nuo simptomų pradžios pacientę Insultų skyriuje apžiūrėjo budintis neurologas. Atlikta kompiuterinė tomografija parodė, kad trombas dešinės vidurinės smegenų arterijos kamieninėje dalyje.
„Kaip visada tokiais atvejais, buvo įvertintas tinkamumas vadinamai intraveninei trombolizei – gydymui, kuris pasirenkamas pirmiausiai, jeigu nėra prieš parodymų ir nuo insulto simptomų pradžios praėję ne daugiau kaip 4 valandos. Į veną lašinamas trombolitikas – preparatas, kuris daliai pacientų ištirpdo trombą ir iš dalies ar visiškai pavyksta atgauti sutrikusias funkcijas. Tačiau atlikus laboratorinius tyrimus paaiškėjo, kad dėl vartojamų vaistų pacientės kraujo krešumas – per mažas, kad būtų galima skirti trombolizę“, – DELFI pasakojo neurologas R. Urbutis.
Šiuo atveju buvo pasirinktas kitas insulto gydymo būdas – mechaninė trombektomija, kai per arteriją įeinama į galvos smegenų kraujagyslę, specialiu zondu pasiekiamas trombas ir mechaniniu būdu pašalinamas.
„Viena iš sąlygų, kai tokį gydymą galima taikyti, kad nuo simptomų pradžios būtų praėję ne daugiau kaip 6 valandos. Šiuo požiūriu, iš Šventosios atvežta moteris tam tiko. Sėkmingai pašalinus trombą pacientė savaitę gulėjo stacionare ir į namus buvo išrašyta su visiškai atsistačiusiomis funkcijomis“, – konstatavo neurologas.
Ponios Bronės istoriją daktaras vadino pavyzdine, kaip elgtis insulto atveju: „sėkmingai susiklostė, kad liga buvo laiku atpažinta, pacientė atvežta, kur reikia, ir šiuolaikinė medicina atliko, ką sugeba.
„Nors yra buvę, kai ir tokiu atveju gydymo rezultatas nebūna geras. Tai irgi reikėtų pabrėžti. Nes daug priklauso nuo kitų veiksnių: paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės, buvusių ankstesnių smegenų pažeidimų, dėl kurių smegenų funkciniai rezervai būna sumažėję, tad mažesnės ir galimybės atstatyti smegenų funkcijas. Kad ir kaip būtų, mūsų žinia visuomenei – svarbiausia laikas. Laiku atpažinti insulto simptomus ir kreiptis į medikus. Tai padidina paciento šansą visiškai ar iš dalies pasveikti“, – pabrėžė Klaipėdos Jūrininkų ligoninės neurologijos skyriaus vedėjas.
Pavėlavus - liūdni padariniai
DELFI primena, jog insultas ištinka, kai arteriją užkemša kraujo krešulys (vadinamasis išeminis galvos smegenų insultas) arba arterija plyšta (hemoraginis insultas). Abiem atvejais sutrinka kraujotaka smegenyse, smegenų ląstelės miršta, ir smegenims padaroma didelė žala.
Po insulto žmogus gali netekti kalbos, atminties ar gebėjimo judėti – viskas priklauso nuo to, kuri smegenų sritis pažeidžiama ir kiek.
Jeigu nesate tikras, ar žmogų ištiko insultas, atlikite vadinamąjį NKP testą. Sunegalavusiam žmogui tereiks atlikti tris nesudėtingas užduotis.
N Paprašykite nukentėjusįjį NUSIŠYPSOTI.
K Paprašykite KALBĖTI. Paprašykite rišliai pasakyti paprastą sakinį. Pvz., lauke šviečia saulė.
P Paprašykite PAKELTI abi rankas.
Dar vienas insulto požymis išryškėja paprašius iškišti liežuvį. Jei jis kreivas arba neteisingos formos, krenta į vieną ar į kitą pusę, galima įtarti insultą.
Pastebėjus, kad nukentėjusysis negali atlikti bet kurios iš minėtų užduočių, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą, atvykusiems medikams pasakykite apie pastebėtus simptomus.
