Šia socialine akcija portalo įkūrėjai – Agnė Zakarevičiūtė ir Linas Šivys – nori atkreipti dėmesį į tai, kokie nusaldinti yra mūsų valgomi produktai. Pasirodo, daugybę produktų, kuriuos laikome sveikais pusryčiais, turėtume laikyti desertu.
Cukraus galime perdozuoti net nepaliesdami cukrinės
ES reglamentu rekomenduojama maksimali cukraus paros norma suaugusiam žmogui yra 90 g. Tai maždaug 22 arbatiniai šaukšteliai. Atrodytų, per dieną tiek kartų panardinti šaukštelį į cukrinę praktiškai neįmanoma, tačiau atidžiau paskaičius etiketes tampa akivaizdu, kad nėra net dešros be cukraus. Kečupas, duona, sausi pusryčiai, rūkyta lašiša, silkė taip pat yra su cukrumi. Net sveiki produktai, tokie kaip sultys, sūrelis ar dietinis jogurtas, yra prifarširuoti cukraus. Įskaudo galva? „Ibuprom“ tabletė irgi apvilkta cukrumi.
Beje, Pasaulio sveikatos organizacija siūlo suvartoti ne daugiau 50 g cukraus, o Amerikos širdies asociacijos medikai ir mokslininkai primygtinai rekomenduoja vyrams neviršyti 37,5 g, o moterims – 25,2 g. Šios normos paskaičiuotos įskaitant ir natūraliai esančius cukrus bei visas jo atmainas (rudas cukrus, maltodekstrinas, gliukozė, fruktozė, laktozė, sacharozė, invertuotas cukrus ir t.t.). Mat cukrų natūraliai yra vaisiuose, piene, meduje ir pan.
Moksliniai tyrimai įrodė, kad žmogui pasisotinus riebalų ląstelės išskiria hormoną leptiną, kuris numalšina apetitą. Vartojant per daug cukraus yra trikdoma leptino veikla ir išsivysto organizmo atsparumas šiam hormonui. Smegenų ląstelės nebesupranta joms siunčiamo signalo apie sotumą ir siekia papildyti energijos atsargas. Žmogus trokšta riebaus ir saldaus maisto, nes tai greičiausias būdas gauti energijos. Siekdamos sunaudoti minimalų energijos kiekį, smegenys slopina norą judėti. Jau žinoma, kad cukraus perdozavimas sukelia tokius sveikatos sutrikimus, kaip nutukimas, metaboliniai susirgimai, širdies ir kraujagyslių ligos, II tipo diabetas.
Pervartodami cukraus apkrauname kepenis. Cukrų kepenys perdirba į riebalus, kurie patenka į kraują. Kad būtų palaikoma pusiausvyra, kasa ima gaminti daugiau insulino. Galiausiai išsivysto atsparumas insulinui, dar kitaip vadinamas metaboliniu sindromu, kuriam pirmiausiai būdingas nutukimas, ypač liemens srityje.
Negydomas metabolinis sindromas padidina širdies ligų riziką ir 10 kartų padidina riziką susirgti II tipo cukriniu diabetu, kuris kasmet įgauna vis didesnę „epidemijos“ grėsmę. Per dešimtmetį susirgimų cukriniu diabetu skaičius tarp vaikų (0–17 metų) padidėjo daugiau nei 60 proc.
„Maisto pramonėje taisyklė yra viena: daugiau cukraus, didesni pardavimai. Absoliuti dauguma vartotojų renkasi saldesnius produktus, nes net neįtaria, kokie cukraus kiekiai juose yra. Taip susidaro situacija, kad mes, patikėję reklaminiais pranešimais ir pirkdami sveikus produktus, tokius kaip liesinantis jogurtas ar dietiniai sausi pusryčiai, iš tiesų save tukiname. ES, siekdama apsaugoti vartotojus nuo cukraus pervartojimo, įpareigojo pramoninkus cukraus kiekį nurodyti pakuotėje. Lobistų pagalba šio įstatymo įsigaliojimas nukeltas į 2016 metus“, - teigia projekto autoriai.
Mūsų organizmas moka susidoroti su nedideliu cukraus kiekiu, tačiau pradėjus sintetinti cukrų ir pramoniniu būdu dėti jo į maisto produktus pradėjome jo masiškai pervartoti. Būtent cukraus pervartojimas ir sukelia problemas sveikatai. Siūloma alternatyva – išmokti kontroliuoti, kiek cukraus suvartojame.
Mums įprastas baltasis cukrus, vadinamas sacharoze. Tai cheminis gliukozės ir fruktozės mišinys. Rudasis cukrus savo chemine sandara beveik nesiskiria nuo baltojo. Nėra tyrimų įrodančių, kad jis sveikesnis ar maistingesnis. Skoninės savybės šiek tiek gali skirtis, nes rudajame cukruje yra palikta melasa. Tuo tarpu gryninant baltąjį cukrų melasa yra pašalinama. Melasoje yra randama šiek tiek naudingų mineralų (kalcio, magnio, geležies). Tačiau jų kiekiai tokie maži, kad sveikatai jokios įtakos neturi. Dažnai rudasis cukrus tėra nudažytas baltasis cukrus.
Kaip nustatyti cukraus kiekį produkte
Maistingumo informacija (kiek produkte yra įvairių medžiagų) turėtų būti nurodyta etiketėje. Dažniausiai ji pateikiama lentelėje arba išvardinta prie sudėties, tačiau retas lietuvių gamintojas nurodo, kiek cukraus yra produkte.
Jei cukraus kiekis vis dėlto nurodomas, dažnai vartotojai klaidinami nurodant cukraus kiekį tam tikram svoriui, o ne visai pakuotei. Pavyzdžiui, parašyta, kad 30 g sausų pusryčių yra 7,7 g cukraus. Taigi norint sužinoti, kiek iš tiesų suvartojame cukraus, turime pasitelkti aritmetiką.
Kaip suprasti, ar produkte apskritai papildomai pridėta cukraus? Pasirodo, reikia žinoti raktinius žodžius. Kukurūzų sirupas, invertuotas sirupas, maltodekstrinas, gliukozės – fruktozės sirupas, maltozė, sacharozė (ir kitos – ozės), rudasis cukrus, medus, agavų sirupas, melasos sirupas, džemas, sulčių koncentratas – jei etiketėje radote šiuos pavadinimus, būkite tikri, kad produkte yra papildomai pridėta cukraus.
Jei ant pakuotės nėra nurodyta, kiek cukrų yra pieno gaminyje, projekto autoriai pataria atkreipti dėmesį į angliavandenius. Jei produkte nėra pridėta sėlenų, džiūvėsėlių ir kitų angliavandenių, tikėtina, kad pagrindinis jogurte esančių angliavandenių šaltinis yra cukrus. Pavyzdžiui, 100 g „Danone“ jogurto angliavandenių nurodyta 13,5 g, iš jų cukraus – 13,2 g. Piene natūraliai esantis cukrus vadinamas laktoze. Jis taip pat įskaičiuotas. Natūraliai litre pieno yra apie 4,7 g cukraus.
Dažniausiai sultyse nurodytas angliavandenių kiekis atitinka cukraus kiekį. Vaisiuose esantis cukrus vadinamas fruktoze.
Remiantis ES reglamentu, teiginį, kad produkte yra mažai cukraus, leidžiama rašyti, jei 100 g kieto produkto turi ne daugiau kaip 5 g cukraus, arba 100 ml skysto produkto – ne daugiau kaip 2,5 g. Galima daryti prielaidą, kad produkte toks kiekis yra tikrai saugus.
Kaip pasikeitė projekto iniciatorių mitybos įpročiai
„Kai pasakodavome apie akcijos idėją draugams, kiekvienas jų sakydavo, kad jis tai jau tikrai nebevalgo saldžiai. Iš tiesų cukraus galime pervartoti net nepanardindami šaukštelio į cukrinę. Lietuviai yra dideli smaližiai, rinkoje populiarūs tik saldūs produktai. Kiek yra tekę bendrauti su gamintojais, daugelis yra bandę gaminti nesaldžius produktus, tik bėda, nė vienas jų rinkoje neišsilaikė. Taigi susidaro situacija, kad produktai kasmet vis saldėja, cukraus kiekiu stulbina net tie, kurie turėtų būti sveiki. Taigi mes skaičiuojame tik tą cukraus kiekį, kuriuo saldiname arbatą arba gauname su valgydami desertą, tačiau daug cukraus gauname iš produktų, apie jo buvimą kuriuose net nesusimąstome. Mes negalime kontroliuoti savo suvartojamo cukraus kiekio, nes tiesiog nežinome, kiek jo visur yra.
Beje, paviešinus informaciją apie vieną jogurtą, kurio beveik trečdalį sudaro cukrus, viena mama komentaruose padėkojo ir parašė, kad šiuo jogurtu kiekvieną dieną maitindavo savo metų amžiaus mažylį. Turbūt šis jos komentaras ir yra pagrindinis projekto tikslas. Prieš keletą metų inicijavome akciją apie tam tikrus maisto priedus, kurie yra uždrausti kitose šalyse, o leidžiami ES. Prie mūsų prisijungė visuomenė, žiniasklaida ir dabar net 39 maisto priedai yra uždrausti vaikų darželiuose ir mokyklose, o parduotuvėse produktai nusidažė lipdukais „Be E“. Tikėkimės, po šios akcijos atsiras daugiau produktų su užrašu „Be cukraus“, - projekto tikslus aiškino A. Zakarevičiūtė.
Pasak jos, per visą veiklos laikotarpį prisikaupė daug informacijos apie tai, kas yra sveikas produktas ir kokia yra maisto produktų rinka Lietuvoje. Todėl norisi bent šiek tiek pagerinti situaciją. Žinoma, Lietuvoje dar nėra tokios cukraus ir nutukimo epidemijos kaip JAV, bet kam laukti, kol taip atsitiks?
„Prieš metus net mes patys nesusimąstydavome, kad vartojame per daug cukraus, o visi, kurie cukrų vadindavo „baltąja mirtimi“, keldavo lengvą ironiją. Tačiau pradėję domėtis daugiau, supratome, kad cukraus pervartojimas nėra jau toks nekaltas. Kai nepilname litre vaikiškų sulčių yra tiek pat cukraus, kiek keturiose šokolado plytelėse, situacija pradeda gąsdinti. Iš tiesų akcijos metu patys atsisakėme daugybės produktų. Nebeperkame jogurtų su skoniu, atsisakėme pasterizuotų sulčių. Produktai, kuriuos anksčiau vartodavome, pasidarė saldžiai kartūs, kepdami pyragus dedame perpus mažiau cukraus. Tačiau nemanau, kad reikia atsisakyti šokolado gabaliuko ar daugiau niekada nevalgyti desertų. Tiesiog norisi, kad sveiki produktai nebūtų kaip desertas. Ligas sukelia ne cukrus, o jo pervartojimas, todėl svarbu sudaryti visas sąlygas, kad jo išvengtume“, - įsitikinusi viena iš projekto iniciatorių.
Kokį poveikį mūsų organizmui turi cukrus
Užsienio mitybos specialistai vis dažniau kalba apie tai, kad daugelis šiuolaikinių žmonių tampa priklausomi nuo cukraus. Angliavandeniais turtingas maistas didina dopamino kiekį smegenyse, o tai sukelia malonumo pojūtį.
Pasak specialistų, rafinuotas cukrus mūsų organizmui visiškai nereikalingas. Nors teigiama, kad cukraus reikia mūsų smegenų ląstelėms, kuriuo jos maitinasi, organizmo energetiniams poreikiams patenkinti visiškai užtenka angliavandenių, pavyzdžiui, grūdinių kultūrų ar bulvių krakmolo. Tuo tarpu per didelis cukraus kiekis organizme sutrikdo mineralų ir hormonų balansą, išplauna iš kaulų kalcį, skatina blogojo cholesterolio gamybą ir sumažina gerojo cholesterolio, taip pat sumažina insulino jautrumą – žmogus gali susirgti antrojo tipo diabetu. Ši medžiaga ilgainiui gali sukelti autoimunines ligas, tokias kaip artritas, astma, išsėtinė sklerozė, pakenkti regėjimui, silpninti imuninę sistemą, skatinti alergiją, pagaliau tai viena iš danties ėduonies priežasčių.
Paskutiniai mokslininkų tyrimai rodo, kad net leistinos normos neperžengiantis cukraus kiekis itin žalingas sveikatai. Eksperimento metu buvo nustatyta, kad pelių patelių, gavusių didesnį cukraus kiekį, mirtingumas buvo dvigubai didesnis. Vyriškos lyties pelės, gavusios ėdalo su cukrumi, turėjo teritorijos išsaugojimo ir dauginimosi problemų. Mokslininkai tvirtina, jog cukrus labai kenksmingas visų žinduolių, taip ir žmonių, sveikatai.
Pasitikrinti, kiek cukraus randama įvairiuose produktuose, galima čia.
