Sunerimęs dėl tokios statistikos DELFI skaitytojas Marius nusprendė pagaliau pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Vilnietis pasipiktino, kad prevenciškai saugoti savo sveikatą yra sudėtinga – tam, kad poliklinikoje sulauktum būtino priėmimo pas šeimos gydytoją, tenka laukti mėnesį laiko.
„Susidūriau su paradoksalia situacija. Gydymo įstaigos, ministerija ir įvairūs politikai nuolatos kalba apie sveikatos prevenciją, kaip svarbu laiku tikrintis sveikatą ir imtis prevencinių priemonių. Nusprendžiau pasinaudoti patarimu ir gauti skiepą nuo erkinio encefalito (nes daug laiko praleidžiu gamtoje). Kreipiausi į savo polikliniką, dėl mokamos paslaugos (skiepo) ir sužinau, kad man reikalingas šeimos gydytojo siuntimas, o ten eilė daugiau kaip 4 savaičių. Be šeimos gydytojo siuntimo poliklinika atsisako suteikti savanoriškai apmokama paslaugą. Vasaros sezonas į pabaigą, tad nusprendžiau kreiptis į privačią gydymo įstaigą, kurioje skiepą gavau tą pačią dieną“, - pasakoja jis.
Po mėnesio pacientui reikia gauti antrąjį skiepą.
„Dabar atėjo laikas antram skiepui ir privati klinika laikinai nedirba, todėl vėl nusprendžiau kreiptis į šeimos gydytoją tiesiogiai su prašymu išrašyti siuntimą, o ji patikino, kad užsiregistruokite eilėje (dabar virš 3 savaičių) tada išrašysime siuntimą ir galėsite gauti paslaugą. Suprantu, kad sveikatos prevencinė politika yra tik kalbose.
Todėl vėl turėsiu kreiptis į vieną iš privačių gydymo įstaigų, kurioms kažkodėl gydytojo siuntimo nebereikia (kodėl?) ir vietoj to, kad gaučiau reikiamas paslaugas sostinės poliklinikoje. Ar kartais ne nuo tokių paprastų situacijos sprendimų reiktų pradėti tvarkyti sveikatos politiką?“, - retoriškai klausė pasipiktinęs pašnekovas.
Šeimos gydytojo konsultacija būtina pačiam pacientui
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė DELFI paaiškino, kodėl pacientui yra būtina šeimos gydytojo konsultacija.
„Šeimos gydytojas arba pediatras įvertina norinčio pasiskiepyti tos dienos sveikatos būklę – ar jis neturi temperatūros, lėtinių ligų paūmėjimo, ar jis apskritai yra sveikas. Tada gydytojas asmens ambulatorinėje kortelėje įrašo, kad asmeniui skiriama X formos vakcina nuo erkinio encefalito, konkretus galiojimas, dozė ir t.t. Tada asmuo siunčiamas į procedūrinį kabinetą ir ten seselė atlieka „techninę“ procedūrą – injekciją“, - aiškino ji.
Po mėnesio reikia gauti antrą skiepą nuo erkinio encefalito. Visa tvarka – tokia pati.
„Todėl žmogus, jau išeidamas iš gydytojo kabineto, turėtų paprašyti jį užregistruoti kitam apsilankymui. Daugelis gydymo įstaigų leidžia tokią registraciją į priekį. Kitu atveju, paskambinus į registratūrą ir paaiškinus, kad pacientui būtinas antras skiepas, jis turėtų gauti šią paslaugą“
D. Razmuvienė pabrėžė, kad asmeniui nosies tiesumu keliauti į procedūrinį kabinetą ir gauti skiepo injekciją yra nesaugu, nes: „skiepai yra biologinis preparatas, o ne švęstas vanduo. Tai, galų gale, yra antigenas, todėl žmogaus sveikatos būklė turi būti būtinai įvertinta“
Šeimos gydytojas taip pat įvertintų, ar, pavyzdžiui, moteris nėra nėščia, ar asmuo nėra gavęs kitų skiepų ir t.t.
Paprašyta pakomentuoti tai, kad komercinėse įstaigose skiepą gauti yra daug lengviau, ten neretai šeimos gydytojo vaidmuo yra tik butaforinis, D. Razmuvienė perspėjo neapsigauti.
„Skiepų skyrimo tvarką reglamentuota ministro įsakymas. Pacientas turėtų suprasti, kad gydytojo konsultacija yra jam svarbi dalis, tad nereikėtų siekti jos apeiti ir pasilengvinti sau dalią. Nėra teisinga, kad tam tikrose įstaigose, siekiant pelno, šeimos gydytojo vaidmuo yra apeinamas arba nereikšmingas“, - sakė ji.
Vienos privačios skiepus teikiančios įstaigos atstovė DELFI patvirtino, kad norint gauti skiepą nuo erkinio encefalito, gydytojo siuntimas nėra būtinas. Paklausta, ar tai pacientui yra saugu, pašnekovė paaiškino, kad gydytojo siuntimas reikalingas gaunant „aktyvesnę“ vakciną, pavyzdžiui, nuo meningokoko. Šiuo atveju, visą atsakomybę prisiima pacientas, o gydymo įstaigos atstovai gali tik viltis, kad pacientas, prieš gaudamas skiepą, nemeluos apie savo sveikatos būklę ir informuos, jei turi kokių problemų.
Vakcinaciją nuo EE rekomenduojama pradėti žiemą arba ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumo laikotarpis. Žmogus tampa pilnai apsaugotas nuo EE praėjus 2 savaitėms nuo antrosios vakcinos dozės suleidimo.
Erkinio encefalito ir Laimo ligos požymiai
Erkinis encefalitas pasireiškia sunkiu galvos smegenų ar jų dangalų uždegimu, o jo simptomai neretai būna panašūs į gripo – liga prasideda staiga, pakyla aukšta temperatūra, gali skaudėti galvą, sąnarius, pečius, kai kuriais atvejais gali pradėti krėsti šaltis, pykinti, viduriuoti. Inkubacinis periodas (nuo erkės įkandimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo) gali trukti iki 30 dienų. Įsisiurbus erkei, virusas iš pradžių patenka į kraujotaką ir limfotaką – tada atsiranda požymių, panašių į gripą. Negalavimai paprastai vargina tik apie savaitę, o tada jie išnyksta. Tiems, kurių organizmo gynyba sušlubuoja, prasideda antroji ligos fazė – smegenų dangalų ar netgi smegenų uždegimas, kuris ypač pavojingas ar net mirtinas (kasmet Lietuvoje miršta 1- 3 asmenys).
Laimo liga - ne virusinė, nuo jos nėra skiepų. Persirgus neįgyjamas imunitetas, tad Laimo liga galima susirgti ne vieną kartą. Dėl šios priežasties erkių saugotis reikėtų ne mažiau nei anksčiau. Inkubacinis periodas paprastai trunka nuo 8 iki 30 dienų. Ligos simptomai. Būdingiausias požymis – po 7-14 dienų atsirandanti odoje (erkės įsisiurbimo vietoje) viena ar net kelios raudonos arba elipsės formos ryškiais kraštais dėmės. Jų vietoje oda gali būti jautri, ją palietus jaučiama šiluma. Per kelias dienas paraudimas gali išplisti iki 5 cm diametro ir daugiau. Vėliau šis paraudimas gali pranykti, bet liga progresuoja toliau. Gali prasidėti kiti požymiai: galvos skausmai, ankstyvas nuovargis, nerimas. Vėlesnėse ligos stadijose – gali pasireikšti nervų sistemos pažeidimų, sąnarių, raumenų, akių, širdies pažeidimų. Negydoma Laimo liga gali tapti lėtine, vis labiau pažeisdama smegenis, nervus, širdį, sąnarius.
