Kasmetiniame endokrinologijos draugijos „Endocrine Society“ susitikime bandymų rezultatus pristačiusi komanda teigė, kad šis šuo turi „neįtikėtiną“ uoslę.
Didžiosios Britanijos vėžio tyrimų organizacija „Cancer Research UK“ teigia, kad šunų naudojimas diagnozuojant vėžį būtų nepraktiškas, tačiau būtų galima pasinaudoti šunų sugebėjimu užuosti tam tikras chemines medžiagas, o vėliau jau žmogui atlikti medicininius tyrimus.
Skydliaukė yra kakle esanti liauka, kuri gamina hormonus, atsakingus už medžiagų apykaitą. Skydliaukės augliai pasitaiko itin retai ir paprastai diagnozuojami ištyrus hormonų kiekius įprasto kraujo tyrimo metu, o taip pat atlikus skydliaukės biopsiją, kuomet specialia adata paimama skydliaukės ląstelių tyrimams.
Mokslininkų teigimu, vėžio ląstelių cheminė sudėtis yra labai specifinė, ir vėžys į žmogaus organizmą išskiria tam tikrus organinius junginius. Kadangi šuo turi 10 kartų daugiau uoslės receptorių, jis gali užuosti tuos vėžio išskiriamus junginius. Verta paminėti, kad šunys jau yra naudojami diagnozuojant žarnyno ir plaučių vėžį.
Šuo nustatė teisingą diagnozę trisdešimtyje iš 34 atvejų.
„Šunų sugebėjimai užuosti tokias mažas dalelytes yra neįtikėtina. Per ateinančius metus medikų bendruomenė tikrai įvertins šį jų sugebėjimą“, – sakė UAMS endokrininės onkologijos skyriaus vadovas dr. Donaldas Bodenneris.
Kai kurie mokslininkai mėgina išsiaiškinti, kokį konkretų kvapą jaučia šuo, kad sukurtų „elektroninę nosį“. Beje, šuns uoslės potencialas tiriamas ne tik užuodžiant vėžines ląsteles, bet ir įvairias bakterijas, kaip, pavyzdžiui, clostridium difficile.
„Mes norime išsiaiškinti, ką užuodžia Frankie'is, nes niekas nežino“, – sakė dr. D. Bodenneris.
„Tai yra labai įdomus tyrimas, kuris turi didžiulį potencialą tose pasaulio dalyse, kur nėra galimybės atlikti biopsijos, – komentuodamas minėto bandymo rezultatus sakė Vašingtone dirbantis endokrinologas dr. Jasonas Wexleris. – Taip pat yra daug pacientų, kurie nenori atlikti biopsijos procedūros. Aš manau, kad jeigu pavyktų sukurti būdą, kuris leistų nustatyti vėžį be invazinės procedūros, tai būtų didžiulis pasiekimas.“
Tačiau „Cancer Research UK“ atstovė dr. Emma Smith perspėjo: „Nors yra įrodymų, kad kai kurie apmokyti šunys gali užuosti vėžio išskiriamas molekules, ne visada rezultatas yra tikslus. Be to, būtų tikrai nepraktiška naudoti šunis ligai diagnozuoti. Tačiau išsiaiškinus, ką konkrečiai šunys užuodžia, tokių tyrimų rezultatus būtų galima panaudoti kuriant „elektronines nosis“, kurios leistų nustatyti tas pačias vėžines molekules. Tai ateityje leistų sukurti naujų vėžio diagnozavimo būdų.“
Beje, užuosti vėžį mokomi ir iš karo zonos Irake ir Afganistane sugrįžę šunys-veteranai, kuriems ieškoma naujos veiklos. Anksčiau sprogmenų ieškoję keturkojai gali būti panaudoti kitu būdu gelbėti žmonių gyvybes.
