Tyrimas parodė, jog pusryčių laikymas svarbiausiu dienos valgiu yra moksliškai nepagrįstas, rašo telegraph.co.uk.
Gana ilgai dietologai, konsultantai mitybos klausimais liaupsino pusryčių svarbą ir naudą, tvirtino, kad pusryčiai suteikia energijos ir spartina medžiagų apykaitą.
Tačiau tyrėjai pabrėžia – teiginys, kad nevalgant pusryčių vėliau dieną linkstama persivalgyti, nėra tiesa.
Batho universiteto dėstytojas Jamesas Bettsas teigė, kad pusryčius giria, nes verslininkai nori parduoti pusrytinių dribsnių, daugiau kiaušinių ir kumpio. Jo teigimu, ankstyvo valgymo nauda iš esmės nebuvo ištirta.
„Pusryčių naudingumas, nors skamba logiškai, yra grindžiamas daugiausia stebėjimais, o rimtų tyrimų nebuvo atlikta, – sakė jis. – Labai nustebau, kai ėmiau ieškoti įrodymų – tikėjausi, kad jų bus daug.“
J. Bettsas pridūrė: „Vos tik gydytojai sužino, kad antsvorio turintis pacientas nevalgo pusryčių, dažniausiai pataria kasdien valgyti pusryčius. Tačiau ar nereikėtų daugiau sužinoti apie įtaką sveikatai? Stengiamės neduoti patarimų dėl sveikatos, jei neturime įrodymų, tai kodėl pusryčių klausimų žiūrime atlaidžiau?“
Norėdamas patikrinti, ar pusryčiai stiprina sveikatą, J. Bettsas vienai grupei nurodė valgyti 700 kalorijų pusryčius, o kitai – iki pietų gerti tik vandenį.
Paaiškėjo, kad nevalgę pusryčių daugiau suvalgydavo per pietus, tačiau ne 700 kalorijų daugiau.
Taip pat paaiškėjo, kad nevalgydami pusryčių žmonės nei sulieknėjo, nei sustorėjo.
Tiesa, tyrimas parodė, kad valgę pusryčius žmonės sudegindavo daugiau kalorijų, daugiausia mankštindamiesi, sportuodami.
Tyrėjai nesiaiškino, ar pusryčių valgymas gerina nuotaiką, smegenų veiklą, koks kavoje ar arbatoje esančio kofeino poveikis.
Psichologijos profesorius Peteris Rogersas, kuris specializuojasi mitybos srityje, teigė: „Dauguma mūsų galėtų mažiau valgyti. Turint omenyje, kad pusryčiai – lengviausias valgis, kurį galima praleisti, gal kartais iš tiesų vertėtų jų nevalgyti.“
