Kas tai? Ogi didžiausia vyrų rykštė – prostatos vėžys, kuris, pasak medikų, praktiškai nematomas, todėl ir gydymas vyksta šalinant arba švitinant ne vėžį, bet visą prostatą. Todėl Onkologijos instituto įsigyta naujausia ultragarsinės technologijos įranga „Histoscanning“ sukels tikrą perversmą diagnostikoje, nes leis tiksliai diagnozuoti prostatos vėžį.

Svajojama apie modernias gydymo metodikas, kai naikinami tik vėžio židiniai

„Šiandien yra džiugi diena Lietuvos vyrams – mes įdiegėme naują sistemą, t. y. trimatį ultragarsą su specialia vaizdo apdorojimo kompiuterine sistema, kuri leidžia tiksliai nustatyti, ar prostatoje yra vėžys, kokio jis dydžio. Pacientui tai reiškia, kad jo sveikata bus daug labiau tausojama, kadangi mes tiksliai žinosime į kurią vietą durti, galėsime nedaryti tų biopsijų, kurių nereikia. Dabar mes atliekame gana daug biopsijų ir tik 35 proc. nustatome, kad yra vėžys. Jeigu mes, pasižiūrėję šiuo aparatu, matysime, kad kliniškai reikšmingo vėžio nėra, biopsijos daryti tikrai bus neverta, nes tai vis dėlto tam tikra intervencija, galinti sukelti tam tikras komplikacijas. Šis ištyrimas pacientams nemalonus tik tiek, kiek nemaloni transrektalinė echoskopija, kuri bet kokiu atveju atliekama.

Ateityje, jei bus galimybės, galėsime net pritaikyti fokalinę terapiją, pavyzdžiui, į naviko sritį įvesti adatas ir šalčiu išnaikinti prostatos vėžį. Galbūt Lietuvoje atsiras dar vienas individualizuotas gydymo būdas“, - teigė Onkologijos instituto Onkourologijos poskyrio vyr. ordinatorius dr. Albertas Ulys, pristatydamas naują aparatūrą.

Pasak jo, naviką įmanoma pamatyti ir magnetinio rezonanso tyrimo metu, tačiau šis tyrimas netinka pacientams, turintiems kūne metalinių daiktų, taip pat esant tam tikroms kitoms indikacijoms.

Ultragarsinė technologija žinoma jau 10 metų, tačiau paskutiniais metais ji padarė didžiulę pažangą. Dabar mes galime matyti trimatį vaizdą ir šio vaizdo projekcijoje atlikti biopsiją. Pernai ši aparatūra dar neturėjo tokios funkcijos. Tyrimo tikslumas priklauso nuo vėžio tyrimo. Šiuo konkrečiu atveju mes matome kubinį centimetrą ir tikslumas yra šimtaprocentinis. Vėžys gali būti perpus mažesnis, tačiau tikslumas taip pat bus šimtaprocentinis. Jei navikas mažesnis nei 4 mm, tikslumas jau nėra toks didelis, tačiau ir tokie navikai nebūtinai kliniškai reikšmingi, nebūtinai su jais turime kažką daryti“, - sakė medikas.

Prostatos vėžys – sunkiausiai matomas

Pasak intervencinio radiologo dr. Manto Trakymo, prostatos vėžys yra ypatingas tuo, kad jį diagnozuoti pakankamai sudėtinga.

„Vaizdiniais tyrimo metodais ilgą laiką tai buvo praktiškai nematomas vėžys. Jei kituose organuose mes pakankamai gerai galime jį rasti, su prostata yra truputį kitaip. Iš esmės tai vėžys, kurio pamatyti realiai negalima, bet tobulėjant technologijoms tai keičiasi. Onkologijos institute dabar turime dvi galimybes pamatyti prostatos vėžiui – magnetinį rezonansą ir šią naują technologiją.

Kitas svarbus dalykas, kad prostatos vėžio gydymas paremtas visos prostatos gydymu. Nėra gydomas vėžys, nes jis nematomas, o gydoma visa prostata. Ji švitinama arba atliekama operacija. Sugebėjus vėžį pamatyti ir lokalizuoti, atsiranda naujos gydymo galimybės. Galima pritaikyti mažiau invazinį gydymą. Kol kas lokalus gydymas tik siekiamybė, plačiai pasaulyje dar nenaudojamas, tačiau labai perspektyvus“, - įsitikinęs pašnekovas.

Pasak jo, kompiuteris, apdorodamas visus vaizdus, sugeba išanalizuoti ir pateikti būtent informaciją, kur yra įtartina vieta. Tuomet iš tų vietų reikia paimti biopsiją ir įsitikinti, ar tikrai yra vėžys. Mat galutinė diagnozė vis dėlto atliekama iš biopsijos.

Nuo prostatos vėžio kasmet miršta 600 vyrų

A. Ulio teigimu, prostatos vėžio statistika pakankamai baisoka, nes septynerius metus šis vėžys Nr. 1 tarp vyrų. Per metus Lietuvoje nustatoma apie 2000 naujų atvejų, apie 600 vyrų miršta. Tiesa, situacija keičiasi į gera, nes vis dažniau nustatomos ankstyvos vėžio stadijos ir vis dažniau pasirenkama aktyvaus stebėjimo taktika, kai nesivystantis vėžys tiesiog stebimas.

„Rizika susirgti prostatos vėžiu – pakankamai didelė. Vienas iš šešių vyrų suserga, tačiau miršta iš tų šešių tik vienas. Todėl labai svarbu atskirti reikšmingą prostatos vėžį ir nepražiūrėti, kada jis ima progresuoti. Tikrai nesakome visiems iš eilės, kad jie turi gultis po peiliu. Tačiau būna ir taip, kad mes sakome, jog vėžys nepavojingas ir jį kuo puikiausiai galima stebėti, tačiau kai žmogus nueina pas kitą daktarą, jis siūlo operuotis. Ši dilema egzistuoja visame pasaulyje – operuoti ar ne. Naujas tyrimas mums duos papildomos informacijos, ar iš tiesų reikia operuoti ir kokiu greičiu vėžys vystosi“, - aiškino medikas.

Pasak Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininko Gedimino Žyžio, aktyvaus stebėjimo metodika reikalauja gero psichologinio pasirengimo, todėl tinka ne visiems. Paklaustas, kaip vertina nuomonę, kad prostatos vėžys dėl neretai lėtos eigos laikomas nelabai pavojingas, jis atrėžė pirmą kartą girdintis, kad tai mažai pavojingas vėžys.

„Parodykite, kuris vėžys yra mažai pavojingas. Taip, ankstyvose stadijose jis yra išgydomas, tačiau negalima sakyti, kad jis nepavojingas. Man pačiam teko Anapilin palydėti žmones, mirusius nuo prostatos vėžio. Jei diagnozuojama trečia ar ketvirta stadija, gydymas yra sudėtingas, brangus ir ne visada būna efektyvus. Pirma antra stadija šiandien tikrai pakankamai gerai valdoma. Iš tiesų žmogus visą gyvenimą gali pragyventi su prostatos vėžiu ir mirti ne nuo jo. Svarbiausia pastebėjus bet kokiu savo sveikatos pokyčius kreiptis į medikus, o ne pasikliauti į burtinininkais, užsiminėti savigyda ar saujomis valgyti maisto papildus, brukamus mums įvairiausiais būdais“, - teigė jis.

Tuo tarpu tyrimo naujuoju aparatu laukiančio vyriškio kelias į prostatos vėžį tik prasideda. „Tikrinausi prostatą prevencinės programos rėmuose ir įtarė vėžį. Keisčiausia tai, kad nei magnetinis rezonansas, nei biopsija vėžio nerodo, o specifinis kraujo tyrimas rodo. Dabar laukiu naujo tyrimo, gal bus aiškiau. Išgirdus apie įtarimus, iš pradžių, aišku, buvo šioks toks šokas. Kai pagalvoji, kad galbūt sergi vėžiu, iškart pradedi savęs gailėti, apie testamentą galvoti. Pagaliau tyrimai, pavyzdžiui, biopsija, yra labai nemalonus dalykas. Bet miegu gerai. Gal dar gyvensiu“, - pusiau juokais, pusiau rimtai tikino vyras.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (47)