Sociologai Lietuvoje stebi naują reiškinį – modernioje visuomenėje atsiranda vis daugiau sunkiai mediciniškai apčiuopiamų sielos ligų, iš esmės kylančių dėl bendro nepasitenkinimo gyvenimu, saviraiškos stokos, pernelyg dažno streso.
© Shutterstock nuotr.

„Niekas nėra apsaugotas nuo psichinių ligų, tačiau tinkamai besigydantis ligonis gali gyventi visavertį gyvenimą“, – tvirtina Šiaulių psichiatrijos ligoninės Poūmių būsenų skyriaus vedėjas Arūnas Rimkus.

Priežastys iki šiol neišaiškintos

Ilgus šimtmečius sielos sutrikimų priežastimi buvo laikomos nežemiškos jėgos. Antikos laikais sielos sutrikimai imti aiškinti ne taip mistiškai. Matematikos genijui Pitagorui priežasčių paraginus ieškoti ne danguje, o žmogaus smegenyse, sielos negalavimai pradėti suvokti kaip žmogiškai prigimčiai būdingi reiškiniai. Istorijos tėvas Herodotas rašė, kad karalius Kleomenas, po varginančios kelionės grįžęs į Spartą, susirgo sielos liga. Būtent „susirgo“. Garsiausias antikinės Graikijos gydytojas Hipokratas, kuris pirmasis sielos ligą – maniją – įvardijo kaip audringą būklę, teigė, kad sielos ligos, kaip ir visos kitos, turi tam tikrą vietą žmogaus kūne – anatominę lokalizaciją.

Šių laikų psichologinės teorijos teigia, kad Hipokrato įvardyta manija yra tarsi gynybos laikotarpis. Tai pasiteisinimo ir išsigelbėjimo ieškojimas ateityje, kartu ir nesugebėjimas sustoti, kad žmogus susirastų savo tikrovę. Remiantis socialiniu požiūriu, manijos epizodus dažniausiai sukelia stresinės situacijos, pavyzdžiui, darbo netekimas, artimo žmogaus mirtis. Didelę reikšmę šiam sutrikimui atsirasti turi ir genetinis polinkis. Manijos simptomus gali sukelti ir psichotropinės medžiagos: nikotinas, amfetaminas, kokainas, energiniuose gėrimuose esantis taurinas ir kt. Manijos epizodai gali pasireikšti po smegenų traumų, pažeidus tam tikras jų sritis, sergant onkologine smegenų liga, arba gali atsirasti be aiškios priežasties. Pastebėta, kad manija sergančiųjų artimieji bendrai turi didesnę tikimybę sirgti įvairiais nuotaikos sutrikimais.

Užmojai nesutampa su galimybėmis

Kaip ir daugeliui psichikos ligų, šiai ligai diagnozuoti specifinių tyrimų nėra. Gydytojas sako, kad neretai liga atpažįstama ne iš karto, nes maniakinis sindromas gali atsirasti ir sergant kai kuriomis kitomis somatinėmis ligomis, pavyzdžiui, vystantis smegenų augliui. Diagnozuojant manijos sutrikimą, dažniausiai remiamasi matomais ligos simptomais, artimųjų bei paties ligonio pasakojimais. Vienas iš manijos simptomų – perdėtai padidėjęs aktyvumas, gebėjimas dirbti nepervargstant, pernelyg didžiulis optimizmas, neretai pasireiškiantis neapgalvotu išlaidavimu.

„Žmogus pasisamdo taksi ir visądien juo važinėja nepaisydamas, kad neturės kuo užsimokėti už suteiktas paslaugas. Perka nereikalingus daiktus, vėlai vakare arba naktį skambina telefonu mažai pažįstamiems žmonėms teisindamasis, kad „atsirado reikalų, kuriuos reikia tuojau pat sutvarkyti“, rašo raštus į įvairias įstaigas, – pasakoja psichiatras. – Namiškiams atrodo, kad jų artimasis labai daug dirba, visur skuba, kuria begales planų, stengiasi tuoj pat juos įgyvendinti, bet nebaigęs vieno darbo meta jį ir griebiasi kito, todėl galutinis rezultatas – bevaisis. Neretai tokiems ligoniams smarkiai sumažėja miego poreikis, todėl jiems visiškai užtenka 2-3 valandų miego. Atsikėlęs triukšmauja, trukdo miegoti artimiesiems. Dėl sumažėjusio miego poreikio ligonis nesikankina, anaiptol – tai laiko darbingumo, pranašumo ženklu.“

Kad žmogus serga manija, galima pastebėti ir iš jo aprangos, šukuosenos. „Paciento išvaizda priklauso nuo maniakinio sindromo laipsnio“, – sako medikas. Dažniausiai buvę santūrūs žmonės rytą atsikėlę vietoj savo įprastų drabužių pradeda iššaukiančiai rengtis ir šukuotis, mėgsta ryškias spalvas, ekstravagantiškus rūbus. Kiti, priešingai, visiškai nekreipia dėmesio į savo išvaizdą, nesiskuta, nesišukuoja, nekerpa plaukų, ne eina, bet bėgte bėga.

Gali atsirasti ir fiziologinių pokyčių: padidėjęs prakaitavimas, krentantis svoris. Judesiai tampa greitesni, padidėja apetitas, seksualinis potraukis, moterims sutrinka menstruacijų ciklas.

Išlaisvinta mūza atrakina ne tik kūrybines galias

„Kartais „maniakiškas“ artimojo elgesys gąsdina artimuosius, tačiau reikėtų stengtis tokio žmogaus neatstumti, nes pats ligonis negali kritiškai įvertinti savo būklės. Nors manijos apsėstą žmogų erzina patarimai, pasistenkite ginti jį nuo jo paties netikusių sprendimų“, – pataria gydytojas ir šmaikštauja, jog liga turi ir gerąją pusę – jei jos forma švelnesnė, kilusi energija ir laisva mąstymo pusė gali skatinti kūrybiškumą. Žmogus tuomet savyje atranda daug naujų gebėjimų, nori tapti aktoriumi, rašytoju, išgarsėti, neretai ima rašyti eiles, todėl kai kurie menininkai ar rašytojai, patiriantys maniakinę depresiją, dažniausiai nenori būti išgydyti, nes manijos protrūkiai jiems yra labai naudingi, pavyzdžiui Hendelis savo beveik keturias valandas trunkančią oratoriją „Mesijas“ sukūrė per tris pakilios kūrybinės energijos, pasireiškusios manijos epizodais, savaites.

Manijai būdingas džiaugsmas, energingumas, neįtikėtinai didelis pasitikėjimas savimi ir slopinimo bei savikontrolės trūkumas leidžia kūrybiškumui pasireikšti lengviau, nes manijos apsėstas žmogus puola įgyvendinti savo idėjas nė nesvarstydamas, ar jos yra geros, ar – blogos. Tačiau dauguma žmonių manijos metu nebūna neįprastai kūrybingi, juolab jei kūryba niekada ir nebuvo jų „arkliukas“. Tuomet slopinimo nebuvimas gali pasireikšti didelėmis išgertuvėmis, kurių šiaip jau žmogus negalėtų sau leisti, netinkamu elgesiu viešose vietose ar pavojingai nutrūktgalviškais veiksmais.

Kiekviena akimirka įkalinta „nuotaikų supynėse“

Emocijoms tinka tai, kas tinka ir visam kitam – kas kyla, tas ir leidžiasi. „Manijos sutrikimams būdingos būsenos yra tarsi supynės – su kritimais ir pakilimais“, – sako gydytojas. Buvęs itin pakilios nuotaikos, šnekus, be vargo užkalbinantis svetimus žmones ir dalijantis jiems patarimus, manija sergantis asmuo be rimtesnės priežasties staiga gali pasidaryti piktas, dirglus, net agresyvus. Sunkiais atvejais gali prisidėti kliedesiai ir haliucinacijos. Pagreitėja mąstymas, viena mintis keičia kitą dar nepasibaigus prieš tai buvusiai. Galvoje minčių būna tiek daug ir jos taip greitai keičiasi, kad ligonis nespėja jų išsakyti. Pacientai nevengia garsiai išreikšti savo nepadorių minčių, kalba būna vulgari, ciniška, išnyksta atstumo jausmas, neįvertinama situacija, aktyviai ieškoma atsitiktinių lytinių santykių.

„Ligai būdingos bėgimo formos pacientui nepavyksta išvengti nei popieriaus lape – jis rašo daug ir greitai, didelėmis raidėmis, po keletą žodžių eilutėje. Tekste daug pataisymų, išbraukimų, šauktukų ir klaustukų. Rašant lūžta pieštukas, įplyšta popierius, išsitepamos rankos. Rašto turinyje atsispindi tos pačios klaidos kaip ir kalboje, nes nėra nuoseklumo, praleidžiamos raidės, mintys būna padrikos. Dėl menko gebėjimo sutelkti dėmesį ir polinkio fantazuoti ligoniai gali ir patys nesusigaudyti, kur tikrovė, o kur fantazija. Pacientai pasidaro labai nesavikritiški, linkę į pervertinimo idėjas ir kliedesius“, – pasakoja medikas.

Gydymo sėkmė – artimųjų rankose

Mistinis požiūris į ligą lėmė ir jos gydymą. Istorija byloja, kad atsižvelgiant į diagnozę sielos ligas gydyti buvo siūloma surištą ligonį laikant jį tamsoje, nuleidžiant kraujo, duodant laisvinamųjų. Būta ir griežtesnių gydymo būdų – negaluojančią sielą mėginta „gydyti“ mušimu, nelaimėlio surišimu, marinimu badu. Prabilus apie medicininę pagalbą, gydymo metodai tapo kur kas švelnesni – sielos ligos buvo gydomos masažais, nesudėtingais gimnastikos pratimais, ligoniams rengiamais vaidinimais, stalo žaidimais. Jie buvo vedami pasivaikščioti į gryną orą. Buvo manoma, kad negalios ištiktąjį turi supti tik jo draugai ir artimieji.

Kaip gydoma mūsų laikmečiu neretai pasitaikanti viena iš daugelio sielos ligų – manija? Anot psichiatro, manijos gydymas susideda iš kelių labai svarbių komponentų: chemoterapijos, psichoterapijos ir artimųjų paramos. „Vaistų poveikis yra individualus, tad neretai užima gana daug laiko, kol pavyksta nustatyti, ar vaistas yra efektyvus konkrečiam manijos atvejui gydyti. Taip pat labai svarbu nustatyti optimalią vaisto dozę ir minimalų šalutinių efektų poveikį“, – sako gydytojas.

Praėjus ūmiam periodui, taikomas ilgos trukmės profilaktinis gydymas, kurio esmė – paūmėjimų perspėjimas ir pagerėjimų pailginimas. Kartu taikoma psichoterapija, kuri dažniausiai taip pat labai pagerina sergančiojo būklę. Psichologas gali mokyti problemų sprendimo įgūdžių. Manoma, kad tai gali padėti išvengti streso, kuris sukeltų naujus manijos epizodus.

Taip pat labai svarbu sergančiuosius mokyti apie sutrikimo eigą. Tai padeda pasiekti didesnio bendradarbiavimo su sveikatos priežiūros specialistais, ypač vaistų vartojimo stabilumo. Priešlaikinis dozės sumažinimas ar vaisto nutraukimas, kai atrodo, kad būsena tapo normali, sukelia staigų manijos simptomų išaugimą. Tik stabiliai sumažėjus manijos simptomams, dozę galima pamažu mažinti.

Ne mažiau svarbi ir artimųjų pagalba. „Siekiama, kad šeima žinotų apie sergančiojo būseną, jį suprastų ir priimtų. Labai svarbu, kad pamačius artėjančio manijos priepuolio požymius ligoniui būtų pradėtas atitinkamas gydymas, todėl artimieji, pastebėję pakitusį artimojo elgesį, turėtų kuo skubiau pagalbos kreiptis į medikus. Jei ligonis linkęs priepuolio metu švaistyti pinigus, tikslinga apriboti galimybes disponuoti šeimos biudžetu, – pataria gydytojas. – Šeimos nariai turėtų sekti ligos eigą, žinoti manijos gydymo principus, kaip suteikti pagalbą. Esant reikalui, šeimos nariai turėtų pasirūpinti, kad pacientas būtų paguldytas į ligoninę, sekti, kad ligonis reguliariai vartotų vaistus, laikytųsi gydytojo nurodymų ne tik ligai paūmėjus, bet ir būklei pagerėjus.“

Dažniausiai manijos epizodai pasikartoja ne vieną kartą, tačiau laiku juos pastebėjus ir pradėjus ūmaus priepuolio gydymą, o vėliau tęsiant profilaktinį gydymą, priepuolių labai sumažėja, o kartais jie ir visai išnyksta. „Po gydymo žmogus dažniausiai gali gyventi visavertį gyvenimą, juolab kad iki ligos buvęs profesinis, intelektinis lygis niekur nedingsta“, – tvirtina gydytojas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: po tikros karščio bangos vėl teks ieškotis megztinio (4)

Vasara tempo nemažina ir jau artimiausiomis dienomis vėl sulauksime tikros karščio bangos: oras...

Teroristinis išpuolis Barselonoje: aukų skaičius dramatiškai išaugo nuolat pildoma (746)

Turistų pamėgto Ramblos rajono pagrindinėje gatvėje Barselonoje, į žmonių minią įvažiavo...

Išpuolis Barselonoje: sulaikyti du įtariamieji (259)

Ispanijos saugumo tarnybos paskelbė įtariamojo, kurio vardu išnuomotas incidente panaudotas...

Liudininkas apie kraupų išpuolį Barselonoje: jis per žmonių minią lėkė visu greičiu, nė nebandė stabdyti (29)

Ketvirtadienio vakarą Barseloną sukrėtė kraupi teroro ataka – į minią žmonių įsirėžė...

Barselonos centre gyvenantis lietuvis: nejauku ir pikta, bet tenka priimti tokią realybę (42)

Apie šešerius metus Katalonijos sostinėje Barselonoje gyvenantis kaunietis Eduardas Žigunovas...

„Sūduva“ po pertraukos neatlaikė Bulgarijos čempionų spaudimo (173)

Bulgarijos čempionai parodė savo meistriškumą. Paskutinio UEFA Europos lygos atrankos varžybų...

Lietuvoje pristatyta įspūdinga aukštosios mados Indijos kolekcija (9)

Vilniuje ketvirtadienio vakarą įvyko neeilinis mados renginys. Indijos nepriklausomybės dienos...

Ekonomistai įvertino R. Karbauskio norą (208)

Ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Gitanas Nausėda neigiamai vertina „valstiečių“ lyderio...

Berniukas susirūpino benamių kačių likimu: tapo jų gelbėtoju ir superherojumi (9)

Kaskart aplankęs Kris Papiernik ir Kia Griffin, jų penkiametis sūnėnas Shon'as tenori daryti viena...

Kodėl princas Williamas negali skristi vienu lėktuvu su šeima (7)

Pasak karališkojo protokolo, karališkoji šeima neturėtų lėktuvu skraidyti kartu, tačiau...