2013 metais medicinos mokslo pasaulį apskriejo žinia apie primą kartą sustabdytą gyvūnų smegenų ląstelių nykimo procesą. Šio pasiekimo autorystė priklauso Jungtinės Karalystės Medicinos tyrimų tarybos (MRC) specialistams.

Deja, išrastas preparatas nebuvo tinkamas žmonėms, kadangi sukeldavo organų pažeidimų.

Visiškai neseniai buvo patvirtinti dar du, kaip manoma, tokią pat efektyvią apsaugą garantuojantys vaistai, o svarbiausia, kad jais bus galima saugiai gydyti žmones.

Profesorė Giovanna Mallucci, dirbanti Lesteryje veikiančiame MRC toksikologijos padalinyje, sako, kad tai išties džiuginanti naujiena.

Ji rengiasi inicijuoti žmonių klinikinius tyrimus, kuriais bus siekiame išsiaiškinti vaistų poveikį demencija sergantiems pacientams.

Koks vaistų veikimo principas?

Kuriant naują gydymo metodiką buvo atsižvelgta į smegenų ląstelėse natūraliai veikiantį apsaugos mechanizmą.

Kai smegenų ląsteles pažeidžia virusas, pradedami gaminti virusiniai baltymai.

Organizmui reaguojant į virusinį užkratą sustabdoma ląstelėse vykstanti baldymų gamyba, kad neplistų virusas.

Daugelio neurodegeneracinių ligų atveju taip pat pakinta baltymų struktūra, todėl kyla tokia pat apsauginė reakcija, tik jos pasekmės daug liūdnesnės.

Baltymai negaminami taip ilgai, kad ląstelės galop žūva.

Šis procesas vyksta visose smegenų nervinėse ląstelėse. Dėl jo gali sutrikti žmogaus motorika ar atmintis, o kartais jis gali sukelti mirtį – galutinį poveikį lemia konkreti liga.

Manoma, kad šis procesas būdingas daugeliui neurodegeneracinių ligų, todėl tinkamas jo sustabdymas gali pasiteisinti kaip efektyvus gydymo būdas.

Mokslininkai visų pirma išbandė tam tikrą junginį, užkertantį kelią apsauginio mechanizmo veikimui.

Kaip paaiškėjo, sustabdžius apsauginį mechanizmą, prioninė liga nebeprogresuoja. Pirmieji eksperimentai buvo atlikti su pelėmis. Jų rezultatai leido pirmą kartą konstatuoti, kad gyvūno atveju neurodegeneracinės ligos eigą jau galima sustabdyti.

Vėlesni tyrimai įrodė, kad tokiu pat principu galima sustabdyti ne vienos degeneracinės ligos vystymąsi.

Nors tirtas junginys yra kenksmingas kasai, paskelbti atradimai, anot mokslininkų, žada esmines permainas šioje medicinos mokslo srityje.

Neurodegeneracinės ligos

Progresuojant neurodegeneracinei ligai žūva galvos ir stuburo smegenų ląstelės.

Pažeidžiamos ląstelės yra atsakingos už mąstymo procesus ir moterines funkcijas.

Kadangi šių ląstelių žuvimas daugeliu atveju yra negrįžtamas procesas, jo pasekmės dažniausiai nepanaikinamos.

Neurodegeneracinėms ligoms priskiriamos Alcheimerio, Parkinsono ligos, įvairių rūšių sklerozės ir progresuojančioji chorėja.

Ar išrasti vaistai bus saugūs?

Nuo 2013 metų mokslininkai ištyrė per tūkstančio rūšių gatavų vaistų poveikį parazitinėms kirmėlėms (nematodams), žmogaus audinių ląstelių mėginiams ir pelėms.

Stebint, ar vaistai gali sustabdyti tam tikros rūšies demencijos ir prioninės ligos nulemtą smegenų ląstelių žuvimą, buvo patvirtintas dviejų tirtų preparatų veiksmingumas.

Kaip teigė profesorė G. Mallucci, abu vaistai veiksmingai užkerta kelią atminties silpimui, paralyžiui ir galvos smegenų ląstelių funkcijų praradimui.

Vienas iš dviejų pasitvirtinusių preparatų – trazodonas, jau skiriamas depresija sergantiems pacientams.

Kito, DBM, poveikis šiuo metu tiriamas vėžiu sergantiems ligoniams.

Profesorė G. Mallucci įsitikinusi, kad metas pereiti prie vaistų poveikį žmonėms įrodančių klinikinių tyrimų.

„Nors visiško pasveikimo tikimybė labai nedidelė, tačiau sustabdžius ligų progresavimą, iš esmės pakistų kad ir Alzheimerio ligos pobūdis“, – įsitikinusi profesorė.

Vis dėlto skubėti mokslininkė nepataria: nors trazodonas medicininėje praktikoje jau naudojamas, ji pataria kiek numalšinti entuziazmą ir dar palaukti galutinių rezultatų.

Vaistų veiksmingumą įrodęs tyrimas buvo aprašytas moksliniame žurnale „Brain“.

Specialistų nuomonė

„Šio tikslaus ir išsamaus tyrimo rezultatai tikrai atrodo daug žadantys. Kadangi vienas iš vaistų jau naudojamas depresijai gydyti, laboratorijoje tirti preparatai gali palyginti greitai būti įteisinti farmacijos pramonėje“, – sako mokslininkas Dougas Brownas, priklausantis Alcheimerio ligos tyrimų asociacijai.

„Tai labai rimtas ir svarbus tyrimas. Jei jo rezultatai pasitvirtins ir atliekant klinikinius tyrimus su žmonėmis, tiek trazodonas, tiek DBM gali gerokai pagerinti sergančiųjų perspektyvas“, – sako Davidas Dexteris, specialistas iš Jungtinės Karalystės Parkinsono ligos tyrimų asociacijos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (34)